Fotografijos suvokimas yra labai sudėtingas ir painus dalykas, apimantis tiek fiziologiją, tiek psichologiją, tiek filosofiją ir visų pusių aptarti tikrai neįmanoma. Tačiau kas įtakoja tai, kaip žmogus priima fotografiją ir ją įvertina, kažkiek aptarti galima.
Kaip žmonės šiais laikais bendrauja? "Labas, turiu vieną problemą". "AAAA jo jo, bet paklausyk kas man nutiko...". Visada žmogus nori dėmesio sau ir labai retas gali išklausyti nenuobodžiaudamas bei tikrai nuoširdžiai. O žmogus jums pasakoja problemas, kurios jums atrodo banalios ir visai net ne problemos, o maži nesusipratimai ir niekaip negalime suprasti, kodėl jau čia taip jam svarbu, negi žmogus neturi kažko įdomiau papasakoti, kodėl man čia reikia sėdėti ir klausyti kažkokių blevyzgų, kai kažkas kažkam kažką pasakė, nes jūs nepažistate nei vieno iš tų "kažkas". Žmonės šneka daug ir dažnai visiškai banalius dalykus. Kaip ir fotografuoja :) Fotografuoja daug ir lygiai tokius "kažką" "kažkur" "kažkaip" kas mums visai neįdomu ir lygiai taip pat praleidžiame pro akis, kaip pro ausis praleidžiame neįdomius pasakojimus. Ir tik retas gali nuoširdžiai atkreipti dėmesį į kiekvieną istoriją. Dažnai nuotraukos yra komentuojamos tokiais sakiniais: "žmogus kadre labai paįvairintų šią foto", "geriau reikėjo modelio plaukus surišti, nes dabar plaikstosi bet kaip", "galėtų ir nerodyti savo kreivų dantų, sučiaupus lūpas būtų daug geriau" ir panašiai. O kitam žmogui visai nesinori kadre žmogaus, nes jis dirba aptarnavimo sferoje ir su žmonėmis bendrauja visa darbo dieną, pavargęs nuo jų jis nori ramybės ir nuotraukoje. Modelio plaukų nori dar labiau sutaršytų, nes atsibodo tas nuolatinis tvarkos siekimas ir jos reikalavimas iš aplinkinių. O kreivi dantys jam visai nekliūna, jam pvz. daug labiau maišo akiniai ant nosies, nes ir pats jų nekenčia nešioti. Žmogus nemato fotografijoje to kas nufotografuota, o mato už jos savo asmeninę istoriją ir savo gyvenimą, kurio atspindį mato fotografijoje. Ir vertina, ne tai kas nuotraukoje, o tai kokius jausmus paliečia nuotrauka ir kokias asmenines problemas užkabina. Jei nuotrauka pasakoja istorijas apie "kažką kažkur", žmogus nekreips į ją jokio dėmesio. Jei pasakoja draugas (kaip ir, jei fotografiją įkelia pažįstamas žmogus), dar stengiesi klausytis, rasti kas patiktų toje istorijoje, bandai parodyt, kad "aš išgirdau, ką tu sakai", jei visai nepažįstamas žmogus- "tai tik jo problemos" ir praeini pro šalį.
Taip pat žmogui labai svarbi ir patirtis. Jei žmogus daug laiko praleidžia žiūrinėdamas ir viduje vertindamas foto, jis sukaupia nemažą patirtį ir supratimą, kas yra "gera foto", jas tarsi išdėlioja ilgoje vertinimų skalėje ir matomą foto įtaiko į atitinkamą vietą, pagal panašias, jau gulinčias ten. Tuo tarpu pradedantysis tiesiog negalės įvertinti fotografijos, nes jis neturi patirties ir atminties, kurios foto buvo laikomos geromis, jo skalė tuščia ar vos su keliomis foto. Jis greičiausia pasimes žiūrėdamas į nuotrauką ir nežinos ką pasakyti, nes tai bus visiškai nauja patirtis.
Ir fotografuodamas fotografas bando nuotraukas padaryti taip, kad jos būtų panašios į matytas "geras". Ir vertindamas kitų darbus, akimis ieško panašumų su matytomis "geromis", kuo daugiau matytų "gerų" nuotraukų, tuo platesnis ir nuotraukų vidinis priėmimas. Jei nuotraukoje matome kažką panašaus į tai, kas buvo įvertinta kaip "bloga fotografija", mes automatiškai atmetame ir ji sukelia mums priešiškumą. Jei matome kažką visiškai naujo, kas negali būt priskirta jokiai kategorijai, nes su tuo susiduriame pirmą kartą, pasimetame. Tačiau ši foto ateityje bus kaip atskaitos taškas vertinant panašias fotografijas. Jas lyginsime su šita, kurią pamatėme pirmą kartą ir kuri įsiminė mums, kaip sukėlusi nesusipratimą viduje.
Dažniausia mes nuotraukas vertiname protu, o ne siela ir jausmais. Protas ieško kategorijos, kuriai galėtų priskirti matomą vaizdą. Ieško lentynėlės, kur atmintyje jau guli padėtos panašios nuotraukos.
Iki šiol kalbėjom tik apie patirtį vertinti nuotraukas, apie kaupiamą vidinį vertinimų katalogą. Tačiau nemažiau svarbu, ar nuotraukoje matome kažką iš savo asmeninės praeities. Mūsų atmintis turi puikią savybę, pamiršti praeities problemas ir skausmus, viskam suteikiant lengvą rožinį atspalvį, romantiškumo. Tai jau išspęstos problemos ir įvykę įvykiai, nėra nerimo dėl ateities ir nežinomybės, kuri kamuoja mus dabartyje. Apie praeitį mes žinome beveik viską. Į veidus iš praeities žvelgiame su lengvų liūdesiu, ilgimės jų, tačiau tai kelia šiltus jausmus kažkur giliai viduje. Dabartį mes priimame daug sunkiau, nei praeitį. Dabartis kelia daug daugiau įtampos ir nerimo. Jei nuotraukose daiktai ar žmonės iš praeities, mes juos daug mieliau įsileisime vidun.
Asmeninė patirtis yra taip pat labai svarbi. Jei vienam žmogui nuotrauka su stikline šilto pieno ant seno suskilusio stalo primins visas jo vaikystės vasaras praleistas kaime, močiutės pasakas prieš miegą, rasotas pievas, šiltą arkliuko kvėpavimą, šieno kvapą ir nerūpestingą vaikystę, kitam, nepatyrusiam to ir niekada nebuvusiam kaime, ta stiklinė pieno nesukels nei mažiausio sielos virpesio, o dar jei jis ir pieno nemėgsta, mintis "fuuuu, kas gali gerti tą šlykštynę ir dar šiltą", tikrai teigiamo įvertinimo nuotraukai neduos. Ir jei pirmasis žmogus, kuris atpažino savo praeitį toje nuotraukoje ir viešai paskelbė savo nuomonę, kad "foto gera", yra autoritetas fotografijoje, ar šiaip pažįstamas, kurį mes vertiname, tai antrasis žmogus stovės prieš tą darbą, žiūrės į jį ir kankinsis nesuprasdamas: kodėl gi aš nesuprantu šitos foto? kodėl aš nematau to, ką mato jis? kodėl man šita foto yra visiškas šlamštas? ką tas pienas gali čia gero duoti, na eilinė šlykštaus pieno stiklinė? na gerai, pieno stiklinė=kaimas, bet kaimas=uodai, musės, dilgelės ir t.t.
Yra ir dar viena pusė, kad mes nuotrauką, retai priimame visiškai objektyviai. Atrodytų foto yra labai konkretus dalykas, nei įvado, nei priešistorės, nei pasakotojo fone, viskas ką matai ir yra prieš akis. Tačiau tai tik iliuzija. Mus veikia kiekvienas sakinys ar kiekviena frazė, kuri mus atveda prie tos foto. Jei ateini į žinomo fotomenininko parodą, tu jau negali foto vertinti taip, kaip vertintum, jei žinotum, kad fotografas yra visiškai "žalias" pradedantysis. Jei draugas permeta nurodą "žiūrėk kokią gera fotografo galerija", jau irgi nueini nusiteikęs, kad ten "gera galerija", o jei to draugo nekenti ir pyksti ant jo už kažką, atsidarai nuorodą nusiteikęs "turbūt ir vėl nesąmonių surado". Jei atsidarai "pradedančiųjų fotografų" forumo skyrelį, nesitiki tenai išvysti šedevrų vertų parodos. O jei žinai konkrečiai autorių ir esi susipažinės su jo darbais, tai į naujus jo darbus žiūrėsi jau senųjų kontekste.
Labai lengvai galima paeksperimentuoti. Įkelkite žinomo fotografo negarsų darbą į forumą ar fotografų bendruomenę be autoriaus pavardės, o kaip nuo savęs, pradedančiojo - nuotrauka bus išvadinta kuo tik norite, bet vargu ar susilauks aukštų vertinimų, gi darbas "pradinuko". O pabandykite paminėti pavardę, ir visi tą pačią nuotrauką jau reitinguos daug geriau. Atsiras visokio pobūdžio pastabų, kaip "na nuotrauka paprasta, bet kokia atmofera jaučiama", "sujudėjimas suteikia nuotraukai dinamiškumo", nors be autorystės foto buvo išvadinta "nekokybiškai sujudinta". Jei esate pažengęs ar net užsitarnavęs aukščiausius reitingus fotografų bendruomenėje, įkėlę darbą anonimiškai, būsite vertinamas daug atsargiau ir daug vidutiniškiau, nei kad po nuotrauka atvirai būtų jūsų pavardė su aukštu reitingu. Mes negalime nusišalinti nuo subjektyvumo ir niekada negalėsime. Pirmas teigiamas komentaras po nuotrauką nuo žinomo žmogaus, užduoda toną visiems likusiems vertinimams, o jei nesuprantame, kas toje nuotraukoje gero, nurašome savo neišsilavinimui fotografijos mene.
Kaip matote, labai daug visokių šalutinių faktorių nuolatos veikia fotografijos supratimą ir tie faktoriai beveik nesusiję su tuo, kas tiesiogiai yra pavaizduota fotografijoje. O kur dar žmogaus nuotaika tą dieną, kur mėnulio poveikis emocijoms, gal žmogus ką tik grįžo iš gero muziejaus ar filharmonijos koncerto ir viskas likę jam atrodo banalu prieš pasaulinio garso kūrinius. Tačiau, gal nors kiek tapo aiškiau, kad nuotraukos turinio suvokimas priklauso nuo daugelio nenumatytų faktorių ir visiems tikrai neįtiksi, o ir net nereikia stengtis. O didžiąją daugumą "papirksime" universaliomis gyvenimo tiesomis. Vartykime žinomų fotografų albumus kuo dažniau, domėkimes fotografijos istorija, tai turtins mus iš vidaus, leis tvirčiau jaustis ir diskutuoti apie tai viešai. Būkime atsargesni nuotraukas priskirdami "nevykusių" kategorijai, gal mus įtakojo šiandienos bloga nuotaika ir nuotrauka čia "ne prie ko". Ir gerbkime savo nuotraukas bei savo asmeninę istoriją. Kartais tikrai nebūna svarbu, kad jūsų nuotrauką pamiltų visas pasaulis, jei ją mylite jūs. Jei joje jums pats nuostabiausias pasaulyje vaikas, kodėl kiti turėtų aikčiodami alpti nuo jos, ar neužtenka, kad jūs - būdamas tėvu/mama - graudinatės žiūrėdami į fotografiją. Ir fotografuokime, nes, laikui bėgant, mes vis labiau ilgėsimės tų laikų nuotraukose, juk jie po truputį įgaus rožinius atspalvius :)
2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis
2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis
Photoshop pamoka: Kaip patiesinti horizontą?
Viena iš dažniausių pradedančiųjų klaidų, bet to neišvengia net labiausiai patyrę - kreivas horizontas. Tai ypač kliūna nuotraukose, kuriose yra koks nors vandens telkinys, nes vandens paviršius, pagal visus fizikos dėsnius, visada būna horizontalus, tad jei mūsų nuotraukoje to nėra, vadinasi nuotrauka suprantama kaip kreiva. Yra daug situacijų, kai tai neklius ar net padės, bet mokėti ištiesinti horizontą, esant reikalui, turėtų mokėti kiekvienas. Šiais veiksmais galima patiesinti ir namų sienas, griūvančius pastatus, ne tiesiai nufotografuotą žvakidę ir viską ką jums reikia patiesinti :)
1. Photoshop programoje atsidarom reikiamą nuotrauką.
2. Susirandame Ruler tool (senesnėse versijose Measure Tool), kuris "slepiasi" po Eyedropper tool esančiame meniu.
3. Su Ruler tool brėžiame liniją palei horizonto liniją. Ilgis nesvarbu, svarbu, kad linija būtų kiek įmanoma artimesnė horizonto linijai.
4. Kai linija nubrėžta, einame Image> Image Rotation> Arbitrary (senesnės versijos Image> Rotate Canvas> Arbitrary)
5. Iškrenta lentelė, kurioje nurodomi nuotraukos pasukimo parametrai, kokiu kampu ir į kurią pusę bus pasukta mūsų foto. Spaudžiame OK
6. Nuotrauka pasukta, tačiau atsirado balti krašteliai. Pasukta nuotrauka nėra stačiakampė, todėl likusi erdvė užpildoma baltai. Kad to išvengti, nuotrauką teks apkirpti su Crop tool.
7. Štai ir viskas. Horizontas patiesintas. Foto išsisaugome.
Sėkmės!
1. Photoshop programoje atsidarom reikiamą nuotrauką.
2. Susirandame Ruler tool (senesnėse versijose Measure Tool), kuris "slepiasi" po Eyedropper tool esančiame meniu.
3. Su Ruler tool brėžiame liniją palei horizonto liniją. Ilgis nesvarbu, svarbu, kad linija būtų kiek įmanoma artimesnė horizonto linijai.
4. Kai linija nubrėžta, einame Image> Image Rotation> Arbitrary (senesnės versijos Image> Rotate Canvas> Arbitrary)
5. Iškrenta lentelė, kurioje nurodomi nuotraukos pasukimo parametrai, kokiu kampu ir į kurią pusę bus pasukta mūsų foto. Spaudžiame OK
6. Nuotrauka pasukta, tačiau atsirado balti krašteliai. Pasukta nuotrauka nėra stačiakampė, todėl likusi erdvė užpildoma baltai. Kad to išvengti, nuotrauką teks apkirpti su Crop tool.
7. Štai ir viskas. Horizontas patiesintas. Foto išsisaugome.
Sėkmės!
Kaip fotografuoti save. Patarimai fotografuojant autoportretą
Na kas gi mums gali būt idealesnis modelis, kuris visada po ranka, už save patį. Aišku, sau esam gana reiklūs, ir daug foto galime ištrinti dėl mums vieniems matomų trūkumų, kurių kiti net nesugalvotų ieškoti, tačiau kai nėra patalpoje kito žmogaus, esam daug labiau atsipalaidavę ir nebijome eksperimentuoti, nes visada yra galimybė ištrinti visus kadrus jų niekam nerodant ir niekam apie juos nežinant. Neveltui autoportreto žanras yra labai senas. Dažnai mums patiems atrodo, kad niekas mūsų negali taip gerai įamžinti, kaip mes patys save, nes patys ir vertiname tas foto pagal savo nuosavus kriterijus. Na ir be abejo, kiekvienas tiek pradedantis, tiek pažengęs fotografas turi tiesiog pasidėti privalomą varnelę prie temos "autoportretas". Pabandykite, ir rezultatas jus nustebins.
Kas sunkiausia fotografuojant autoportretą? Turbūt fokusavimas ir susitalpinimas kadran. Jei paliksite viską "auto", tai bus laimės reikalas, ar kadre bus tik jūsų petys, ar veidas, fokusas bus į jus ar į gražią sieną už jūsų. Pabandysime pasidalinti mažais patarimais.
Ko jums reiks ir ką turite žinoti:
Pirmiausia ko jums reiks, tai stabilios ir fiksuotos fotoaparato padėties. Geriausia, jei turite stovą, tokiu atveju fotoaparatas bus fiksuotas tikrai griežtai, o ir jo aukštį galėsite keisti pagal norus. Iš bėdos galima naudotis ir padedant fotoaparatą ant kėdės, ar staliuko, tačiau tai jau nebebus taip patikima, kaip su stovu, bet tikrai įmanoma. Geriausia, kad fotoaparatas fotografavimo metu būtų jūsų smakro lygyje.
Tada jums reikia išsiaiškinti kur yra atidėto fotografavimo mygtukas, kuris leis jums atbėgti į kadrą ir įsitaisyti prieš suveikiant užraktui. Jį turi didžioji dauguma fotoaparatų, tad jei nežinote, kur jis, jums prireiks atsiversti instrukciją. Idealu, jei turite distancinį pultelį.
Dabar sunkiausia dalis - fokusavimas. Kadangi spaudžiant užrakto mygtuką, jūsų kadre dar nėra (jei neturite distancinio), tai fotoaparatas fokusuos sieną už kėdės, ant kurios jūs planavote atsisėsti. Ir jums atbėgus jau niekas nepasikeis, jūs būsite nefokuse. Kaip išspręsti šią problemą, yra keli būdai. Jei jūs pvz norite nusifotografuoti ant kėdės, vietoj savęs galite pasodinti didelį meškį ar kitą po ranka pasitaikiusį stambų pliušinį žaislą. Naudokite gilesnę diafragmą (t.y. didesnis f skaičius), tada bus didesnė tikimybė, kad jūsų veidas bus fokuse. Taigi, sufokusuojate į meškį, nuspaudžiate užrakto mygtuką, bėgate ir stumiate meškį iš jo vietos, sėdate ir bandot nutaisyti norimą pozą. Na, skaitant kiek juokingai atrodo, ypač jei norite nutaisyti dramatišką veidą arba užkliūnate už meškio. :) Tad geriausia pereiti į rankinį fokusavimą. Pasisodinti tą patį meškį, sufokusuoti į jį, nuimti meškį ir tada ramiai fotografuoti. Fokuso taškas nesikeis, tad jums tik teks palakstyti tarp fotoaparato ir kėdės. Su distanciniu viskas papraščiau. Tačiau irgi reikia fotografuoti su fotografavimo atidėjimu, kitaip kadre bus sunku paslėpti distancinį, o ir veidas dažniausia išduoda spaudimo veiksmą susikaupimu. Spaudžiant jo mygtuką, fotoaparatas fokusuoja jus sėdintį ant kėdės ir ima mirksėti pasiruošimo lemputė, paslėpiat distancinį, nutaisot veidą ir pykšt kadras yra. Bet vis tiek siūlyčiau naudoti rankinį fokusavimą, nes automatinis fokusavimas, jei fokusuojamame taške neranda kontrastingos vietos, tiesiog negali sufokusuoti nieko ir objektyvas tuščiai dūzgia ieškodamas ko nors fokusuojamo. Jums teks laviruojant, judinant kūną ir galūnes ieškoti, kurį gi tašką reik čia "užpildyti", ką pajudinti ir į kurią pusę, kad sufokusuotų pagaliau... ir vargu ar per tas paieškas galėsit atsipalaiduoti.
Geriau naudoti platesnį kampą, tačiau idealiausias potretams atstumas nėra platus. Fotografuojant labai "prizoominus" didėja tikimybė, kad neaišku kas bus kadre. Platesniame kampe, blogiausiu atveju apkirpsite foto, bet bent jau jūs kadre būsite su visa galva. Čia jau tenka rinktis. Jei jums sekasi puikiai jausti kadro ribas, artinkite vaizdą, jei nelabai - geriau iš toliau, bet užtikrintai.
Kiekvienos pozos ar išraiškos fotografuokite po kelis kadrus, jūs patys nustebsite kokį kiekį fotografijų teks ištrinti dėl sumirksėjimo, kvailos veido išraiškos, sujudėjimo, susiraukimo ar dar visokių nefotogeniškų dalykų. Nuolatos tikrinkite, kaip telpate kadre jau nufotografuotose fotografijose, gal vos vos reikia patraukti kėdę į kažkurią pusę, gal pakelti aukščiau fotoaparatą, kad nenukąstu viršugalvio ir panašiai. Puiku jei jūsų fotoaparato ekranėlis gali atsiversti į jūsų pusę. Tada jūs lengvai galite kontroliuoti kaip užpildote kadrą.
Jei fotografuojatės visu ūgiu stovint, be kėdės ar kito stacionaraus daikto, reiktų ant grindų užsiklijuoti mažiuką lipnios juostelės ar pleistro kryžiuką, arba kitaip pasižymėti pozavimo vietą. Jei to nepadarysite, jums gali atrodyti, kad jūs visada grįžtate į tą pačią vietą, tačiau "ta pati" gali kisti kelių ir net keliasdešimt centimetrų atstumu ir fokuso praradimas, bei susitalpinimas kadre bus didelė problema. Meškis šiuo atveju nelabai pagelbės, per žemas. Gerai būtų pastatyti kažką aukšto toje vietoje kur yra kryžiukas, sufokusuoti į tą vietą rankiniu būdu, pvz. kad kėdės atkaltė būtų tiesiai virš kryžiuko, sufokusuot į atkaltę, patraukti kėdę ir fotografuotis. Tik nestovėkite pozoje "ramiai" su ištiestomis rankomis prie šonų, įsmeigus žvilgsnį į fotoaparatą, kaip pasinei foto.
Apšvietimas kaip ir kitiems portretams. Peržvelkite kitų fotografų nuotraukas, išsirinkite kas jums patinka, kuriose pozose ir kaip norėtumėte įsiamžinti. Naudokites natūralia šviesa krentančia pro langą, buitinėmis lemputėmis, žvakėmis ir visais parankiniais šviesos šaltiniais, tikrai nebūtina turėti profesionalaus apšvietimo. Ir išjunkite įmontuotą blykstę. Ji tikrai puikus išradimas ir labai naudingas, tačiau nereik jos naudoti visur ir visada. Ypač, jei stengiatės save įamžinti ne one.lt tinklapiui, o tikrai įdomiau. Išjunkite lempą palubėje, ji gal ir geras šviesos šaltinis, tačiau portrete kurs negražius šešėlius nuo nosies, antakių. Įjunkite visas šviesas kitame kambaryje ar koridoriuje ir leiskite jai kristi į tamsesnį kambarį pro duris, sukursite tikrai įdomią atmosferą apšviesti tos šviesos. Susukite popieriaus lapą ir uždėkite ant lempos - štai jau turite puikų koncentruotą šviesos šaltinį, kuris tamsoje išryškins jus arba naudokitės žibintuvėliu. Prisegamos lemputės ir stalinės lempos puikiai transportuojamos ir jas galite susikabinti ir susistatyti kaip tik sugalvosite. Galite panaudoti veidrodžius kaip reflektorius. Tik eksperimentuokite, ieškokite ir kurkite, modelis nepabėgs :)
Jei bandote save įamžinti "nude" ir nenorite, kad jas pamatytų "ne tie" žmonės, pasirūpinkite tų nuotraukų apsauga net ir asmeniniame kompiuteryje. Uždėkite slaptažodį ant nuotraukų katalogo, kad kas atsitiktinai prisėdęs prie kompiuterio pasitikrinti savo elektroninio pašto, netyčia neatsiverstų jų. Nesiuntinėkite tokių nuotraukų niekam elektroniniu paštu, netalpinkite internete. Internete, net su slaptažodžiu patalpinta foto, nėra saugi, o geriausia draugė, kuriai norėsite pasirodyti, nebūtinai gėrėsis jomis viena ir nebūtinai neišplatins slaptažodžio kitiems. Apsisaugokite nuo galimų problemų ir pasilikite jas tik sau asmeniškai ir savo artimiausiam žmogui.
Kiti paprasti būdai save įamžinti:
Per ištiestą ranką, atsukus į save fotoaparatą, matant savo atspindį objektyvo stikliuke. Šis būdas tikrai nėra geriausias būdas save įamžinti gerai. Kadangi jūs būsite arti objektyvo, teks naudoti patį plačiausią kampą, kad bent tilptų veidas, o platus kampas labai iškraipo veido bruožus. Jei norite humoristinio autoportreto - prašom, kitais atvejais tai sunkiai panaudojama.
Aš ir fotoaparatas veidrodyje. Labai mėgstamas daugelio fotografų būdas. Lengva fokusuot, lengva susitalpinti kadran, nes matote ekranėlį nuolatos, galite kontroliuoti lengvai kadrą, matote save ir veido išraišką, nereik bėgiojimų tarp kėdės ir fotoaparato. O juk dar turite fotografo pagrindinį įrankį rankose ir visam pasaliui parodote, kad jūs mėgstate fotografuoti. Įdomių rezultatų gausite save fotografuodami vandens paviršiuje, vitrinose, kreivuose veidrodžiuose, plieniniuose paviršiuose.
Save fotografuoti tikrai įdomu. Jūs jaučiatės laisvai, nesivaržote eksperimentuoti, nebijote atrodyti kvailai. Kontroliuojate galutinį rezultatą iki pat nuotraukos paviešinimo ar parodymo kitiems. Rodote tai, kas jums atrodo kaip jūsų privalumai, geriausios pusės. Kadangi gerai pažįstate savo charakterį, tai ir nuotraukos greičiausia bus charakteringos, su viskuo, kas jums būdinga. O šiaip - tai pakankamai linksmas užsiėmimas, gera praktika ir įdomūs rezultatai. Fotografuokime save!!!
Kas sunkiausia fotografuojant autoportretą? Turbūt fokusavimas ir susitalpinimas kadran. Jei paliksite viską "auto", tai bus laimės reikalas, ar kadre bus tik jūsų petys, ar veidas, fokusas bus į jus ar į gražią sieną už jūsų. Pabandysime pasidalinti mažais patarimais.
Ko jums reiks ir ką turite žinoti:
Pirmiausia ko jums reiks, tai stabilios ir fiksuotos fotoaparato padėties. Geriausia, jei turite stovą, tokiu atveju fotoaparatas bus fiksuotas tikrai griežtai, o ir jo aukštį galėsite keisti pagal norus. Iš bėdos galima naudotis ir padedant fotoaparatą ant kėdės, ar staliuko, tačiau tai jau nebebus taip patikima, kaip su stovu, bet tikrai įmanoma. Geriausia, kad fotoaparatas fotografavimo metu būtų jūsų smakro lygyje.
Tada jums reikia išsiaiškinti kur yra atidėto fotografavimo mygtukas, kuris leis jums atbėgti į kadrą ir įsitaisyti prieš suveikiant užraktui. Jį turi didžioji dauguma fotoaparatų, tad jei nežinote, kur jis, jums prireiks atsiversti instrukciją. Idealu, jei turite distancinį pultelį.
Dabar sunkiausia dalis - fokusavimas. Kadangi spaudžiant užrakto mygtuką, jūsų kadre dar nėra (jei neturite distancinio), tai fotoaparatas fokusuos sieną už kėdės, ant kurios jūs planavote atsisėsti. Ir jums atbėgus jau niekas nepasikeis, jūs būsite nefokuse. Kaip išspręsti šią problemą, yra keli būdai. Jei jūs pvz norite nusifotografuoti ant kėdės, vietoj savęs galite pasodinti didelį meškį ar kitą po ranka pasitaikiusį stambų pliušinį žaislą. Naudokite gilesnę diafragmą (t.y. didesnis f skaičius), tada bus didesnė tikimybė, kad jūsų veidas bus fokuse. Taigi, sufokusuojate į meškį, nuspaudžiate užrakto mygtuką, bėgate ir stumiate meškį iš jo vietos, sėdate ir bandot nutaisyti norimą pozą. Na, skaitant kiek juokingai atrodo, ypač jei norite nutaisyti dramatišką veidą arba užkliūnate už meškio. :) Tad geriausia pereiti į rankinį fokusavimą. Pasisodinti tą patį meškį, sufokusuoti į jį, nuimti meškį ir tada ramiai fotografuoti. Fokuso taškas nesikeis, tad jums tik teks palakstyti tarp fotoaparato ir kėdės. Su distanciniu viskas papraščiau. Tačiau irgi reikia fotografuoti su fotografavimo atidėjimu, kitaip kadre bus sunku paslėpti distancinį, o ir veidas dažniausia išduoda spaudimo veiksmą susikaupimu. Spaudžiant jo mygtuką, fotoaparatas fokusuoja jus sėdintį ant kėdės ir ima mirksėti pasiruošimo lemputė, paslėpiat distancinį, nutaisot veidą ir pykšt kadras yra. Bet vis tiek siūlyčiau naudoti rankinį fokusavimą, nes automatinis fokusavimas, jei fokusuojamame taške neranda kontrastingos vietos, tiesiog negali sufokusuoti nieko ir objektyvas tuščiai dūzgia ieškodamas ko nors fokusuojamo. Jums teks laviruojant, judinant kūną ir galūnes ieškoti, kurį gi tašką reik čia "užpildyti", ką pajudinti ir į kurią pusę, kad sufokusuotų pagaliau... ir vargu ar per tas paieškas galėsit atsipalaiduoti.
Geriau naudoti platesnį kampą, tačiau idealiausias potretams atstumas nėra platus. Fotografuojant labai "prizoominus" didėja tikimybė, kad neaišku kas bus kadre. Platesniame kampe, blogiausiu atveju apkirpsite foto, bet bent jau jūs kadre būsite su visa galva. Čia jau tenka rinktis. Jei jums sekasi puikiai jausti kadro ribas, artinkite vaizdą, jei nelabai - geriau iš toliau, bet užtikrintai.
Kiekvienos pozos ar išraiškos fotografuokite po kelis kadrus, jūs patys nustebsite kokį kiekį fotografijų teks ištrinti dėl sumirksėjimo, kvailos veido išraiškos, sujudėjimo, susiraukimo ar dar visokių nefotogeniškų dalykų. Nuolatos tikrinkite, kaip telpate kadre jau nufotografuotose fotografijose, gal vos vos reikia patraukti kėdę į kažkurią pusę, gal pakelti aukščiau fotoaparatą, kad nenukąstu viršugalvio ir panašiai. Puiku jei jūsų fotoaparato ekranėlis gali atsiversti į jūsų pusę. Tada jūs lengvai galite kontroliuoti kaip užpildote kadrą.
Jei fotografuojatės visu ūgiu stovint, be kėdės ar kito stacionaraus daikto, reiktų ant grindų užsiklijuoti mažiuką lipnios juostelės ar pleistro kryžiuką, arba kitaip pasižymėti pozavimo vietą. Jei to nepadarysite, jums gali atrodyti, kad jūs visada grįžtate į tą pačią vietą, tačiau "ta pati" gali kisti kelių ir net keliasdešimt centimetrų atstumu ir fokuso praradimas, bei susitalpinimas kadre bus didelė problema. Meškis šiuo atveju nelabai pagelbės, per žemas. Gerai būtų pastatyti kažką aukšto toje vietoje kur yra kryžiukas, sufokusuoti į tą vietą rankiniu būdu, pvz. kad kėdės atkaltė būtų tiesiai virš kryžiuko, sufokusuot į atkaltę, patraukti kėdę ir fotografuotis. Tik nestovėkite pozoje "ramiai" su ištiestomis rankomis prie šonų, įsmeigus žvilgsnį į fotoaparatą, kaip pasinei foto.
Apšvietimas kaip ir kitiems portretams. Peržvelkite kitų fotografų nuotraukas, išsirinkite kas jums patinka, kuriose pozose ir kaip norėtumėte įsiamžinti. Naudokites natūralia šviesa krentančia pro langą, buitinėmis lemputėmis, žvakėmis ir visais parankiniais šviesos šaltiniais, tikrai nebūtina turėti profesionalaus apšvietimo. Ir išjunkite įmontuotą blykstę. Ji tikrai puikus išradimas ir labai naudingas, tačiau nereik jos naudoti visur ir visada. Ypač, jei stengiatės save įamžinti ne one.lt tinklapiui, o tikrai įdomiau. Išjunkite lempą palubėje, ji gal ir geras šviesos šaltinis, tačiau portrete kurs negražius šešėlius nuo nosies, antakių. Įjunkite visas šviesas kitame kambaryje ar koridoriuje ir leiskite jai kristi į tamsesnį kambarį pro duris, sukursite tikrai įdomią atmosferą apšviesti tos šviesos. Susukite popieriaus lapą ir uždėkite ant lempos - štai jau turite puikų koncentruotą šviesos šaltinį, kuris tamsoje išryškins jus arba naudokitės žibintuvėliu. Prisegamos lemputės ir stalinės lempos puikiai transportuojamos ir jas galite susikabinti ir susistatyti kaip tik sugalvosite. Galite panaudoti veidrodžius kaip reflektorius. Tik eksperimentuokite, ieškokite ir kurkite, modelis nepabėgs :)
Jei bandote save įamžinti "nude" ir nenorite, kad jas pamatytų "ne tie" žmonės, pasirūpinkite tų nuotraukų apsauga net ir asmeniniame kompiuteryje. Uždėkite slaptažodį ant nuotraukų katalogo, kad kas atsitiktinai prisėdęs prie kompiuterio pasitikrinti savo elektroninio pašto, netyčia neatsiverstų jų. Nesiuntinėkite tokių nuotraukų niekam elektroniniu paštu, netalpinkite internete. Internete, net su slaptažodžiu patalpinta foto, nėra saugi, o geriausia draugė, kuriai norėsite pasirodyti, nebūtinai gėrėsis jomis viena ir nebūtinai neišplatins slaptažodžio kitiems. Apsisaugokite nuo galimų problemų ir pasilikite jas tik sau asmeniškai ir savo artimiausiam žmogui.
Kiti paprasti būdai save įamžinti:
Per ištiestą ranką, atsukus į save fotoaparatą, matant savo atspindį objektyvo stikliuke. Šis būdas tikrai nėra geriausias būdas save įamžinti gerai. Kadangi jūs būsite arti objektyvo, teks naudoti patį plačiausią kampą, kad bent tilptų veidas, o platus kampas labai iškraipo veido bruožus. Jei norite humoristinio autoportreto - prašom, kitais atvejais tai sunkiai panaudojama.
Aš ir fotoaparatas veidrodyje. Labai mėgstamas daugelio fotografų būdas. Lengva fokusuot, lengva susitalpinti kadran, nes matote ekranėlį nuolatos, galite kontroliuoti lengvai kadrą, matote save ir veido išraišką, nereik bėgiojimų tarp kėdės ir fotoaparato. O juk dar turite fotografo pagrindinį įrankį rankose ir visam pasaliui parodote, kad jūs mėgstate fotografuoti. Įdomių rezultatų gausite save fotografuodami vandens paviršiuje, vitrinose, kreivuose veidrodžiuose, plieniniuose paviršiuose.
Save fotografuoti tikrai įdomu. Jūs jaučiatės laisvai, nesivaržote eksperimentuoti, nebijote atrodyti kvailai. Kontroliuojate galutinį rezultatą iki pat nuotraukos paviešinimo ar parodymo kitiems. Rodote tai, kas jums atrodo kaip jūsų privalumai, geriausios pusės. Kadangi gerai pažįstate savo charakterį, tai ir nuotraukos greičiausia bus charakteringos, su viskuo, kas jums būdinga. O šiaip - tai pakankamai linksmas užsiėmimas, gera praktika ir įdomūs rezultatai. Fotografuokime save!!!
2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis
Kontrinis apšvietimas arba fotografavimas prieš šviesą
Visas šis straipsnelis turi mažą priešistorę, kaip mes nusprendėme surengti fotografavimą temai "Kontražūras" ir ieškoti informacijos bei mažo teorinio įvado, kas tai yra. O viskas pasirodė ne taip ir paprasta. Ameniškai aš, šiuo terminu vadinau nuotraukas, kuriose apie tamsų objektą atsiranda kaip ažūrinis šviesos apvadas, o fonas taip pat tamsus. Wikipedia duoda visa kita terminą, kad countre-jour tiesiog fotografavimas "prieš šviesą", ką ir reiškia šitas terminas išvertus iš prancūzų kalbos. Ir jo metu sukuriami tamsūs siluetiniai vaizdai, nes šviesos šaltinis yra kadre ir objektą apšviečia iš kitos pusės. Dar kitame blog'e informacija vėl kitokia, kad tai tiesiog objektų fotografavimas prieš šviesą, kai šviesos šaltinio kadre nėra, o šviesa krenta iš priekio, bet dideliu kampu ir sukuria minkštutėlę objekto aplinką, tuo pačiu švelniai jį apsupa šviesos krašteliu. Labai aiškiai skiriasi vakarų ir rusų pateikiama informacija. Rusijoje "kontražuru" laikoma tai, kai šviesos šaltinio kadre tiesiogiai nėra, jis yra arba už objekto, arba kampu į jį, ir sukuria būtent tą siaurutį šviesos apvadą apie objektą, objektui liekant tamsiam. O visa kita su siluetų kūrimu, saulėmis kadre, iš minkštomis foto - laikoma "kontriniu apšvietimu". Kaip bepavadintum, esmės nepakeisi, visi šie kadrai daromi, kai fotoaparatas nukreipiamas tiesiai į šviesą, arba tiesiai jos krypčiai, t.y. prieš šviesą.
Fotografavimas prieš šviesą turi begalę variantų ir begalę būdų, kaip panaudoti tą tiesiai krentančią šviesą, todėl visko aptarti tiesiog neįmanoma, o ir šviesos šaltinis nebūtinai saulė. Tai gali būt ir automobilio lempos, ir žvakės, ir gatvės žibintai, ir laužo šviesa, atspindžiai vandens paviršiuje ir panašiai. Galimybių ir būdų yra labai daug, bet pradedantieji fotografai, paskaitę populiarią teoriją, dažnai stengiasi, kad šviesa į objektą kristų 45 laipsnių kampu, kaip moko visi vadovėliai, taip ir vaizdas nebus plokčias ir nebus bėdų su objekto detalėmis. Tačiau pabandykite fotografuoti prieš šviesą, ir jums patiks. Pasivaikčiodami vakare, pažiūrėkite į lapus, kuriuos iš priekio apšviečia saulė, argi ne puikiai juos išryškina? Koks gražus parko takelis įrėmintas tokių lapelių. Augalai apšviesti iš priekio pro medžių šakų tarpelį labai gražiai atsiskiria nuo tamsios žolės fono ir tampa nuostabiais modeliais. Pro gėlės žiedlapius krentanti šviesa juos padaro perregimais ir dieviško grožio. Tad nebijokime fotografuot prieš šviesą, tik išmokime tai daryti. Galima kurti šešėlių ar siluetų teatrą, jei fonas yra labai ryškus, galima įrėminti švelnią pienės galvelę šviesos nėriniais, jei šviesa krenta kampu, žmogaus kūną išpiešti šviesos spinduliu, jei šviesos šaltinis yra už jo. Galimybės beribės, tik reik bandyti ;)
Aptarkime fotografavimo prie šviesą techninius aspektus. Fotografuojant prieš šviesą labai aiškiai išsiskiria objektų kontūras, dėl jį supančio šviesaus įrėminimo. Labai ryškūs skirtumas tarp šviesių ir tamsių zonų. Plokštumos, kurios atsuktos į fotoaparatą ir apšviečiamos tamsiosios dangaus pusės atrodo tamsios, peršviečiamos - gražiai ir mistiškai švyti, ypač jei fonas už jų tamsesnis, o tos kurios kampu į fotoaparatą - šviesesnės, jei jos veidrodiniais ar šviesą atspindinčiais paviršiais - ryškiai blizgės. Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, arba teks kažką aukoti, arba naudotis HDR technika arba specialiais filtrais. Patyrę fotografai, išryškindami objektą, kuris šiaip būtų tamsus, gali naudotis reflektoriais atspindinčiais krentančią šviesą, megėjai - paprastu balto popieriaus lapu. Galimybės yra neišsemiamos.
Jei fotografuojate į juostelę, kontražūro fotografijoms tiks visos, tačiau idealiausios tos, kurių dinaminis diapazonas yra platus, t.y. fiksuoja daugiau pustonių tiek stipriai apšviestose, tiek tamsiuose plotuose. Nereikėtų naudoti labai jautrių juostelių, nes jų ne tik siauresnis dinaminis diapazonas, bet ir grudėtumas daug didesnis. Turbūt geriausia ISO 100-200 juostelės. Tas pats ir su skaitmeniniu fotoaparatu, nesistenkite kelti ISO reikšmės, jei objektas nejudrus, visada geriau naudotis stovu, nei kelti ISO, nes dėl aukšto ISO atsiradę skaitmeniniai triukšmai gadins jums nuotaiką ir foto kokybę.
Jei norite dramatizmo - fotografuokite griežtus siluetus, norite romantikos - įsileiskite blikus į kadrą ir leiskit jiems žaisti jame, kaip lygiaverčiams veikėjams. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos.
RENKAMĖS EKSPOZICIJĄ
Ekspozicija šiuo atveju yra tikrai gana sudėtingas ir svarbus reikalas. Nuo jos priklauso ir tiesioginė kadro kokybė, ir nuotaika jame. Geriausia naudoti fotoaparatą, kuriame galima rankinių būdu nurodyti išlaikymo parametrus, pilnai automatizuoti fotoaparatai gali visiškai nepaisyti jūsų norų ir idėjų. Kadangi fotografuojama prieš šviesą, tam kad išryškinti detales ir spalvas šešėliuose, bei tamsesnėse dalyse, būtina ilgesnė ekspozicija, nei kokią greičiausiai pasiūlys jūsų fotoaparato eksponometras, nes jis labiau reaguos į ryškią šviesą. Tam, kad gauti "teisingus" nustatymus, siūloma nukreipti fotoaparatą į šviesą, tačiau, kad šviesos šaltinis tiesiogiai į kadrą nepakliūtų ir liktų už jo ribų, užfiksuokite duotus nustatymus fiksuojančiu mygtuku ar juos įsiminkite ir įveskite rankiniu būdu. Padarius keletą nuotraukų varijuojant keliais ekspozicijos žingsniais į vieną ar kitą pusę, turbūt rasite jums priimtiną variantą. Jei apšvietimo sąlygos gana greit keičiasi (pvz saulė kyla ar leidžiasi), koreguoti nustatymus tikrai teks nuolatos.
Arba galima tiesiog labai patogiai pasinaudoti "breketingo" funkcija (kai vienas ir tas pats kadras fiksuojamas kelis kartus su keliom skirtingomis ekpsozicijomis, tiek mažesnėm, tiek didesnėm.
Prisiminkite, kad ilgos ekspozicijos dinamiškus mirgėjimus sulies į vieną, trumpos - atskirs į atskiras daleles. Ilgos ekspozicijos išsaugos detales šešėliuose, bet visiškai prarasite detales šviesiose. Trumpos - kurs ryškius kontūrus apie objektus, kels nuotraukos ryškumą, nes mažins švytėjimus ir atspindžius nuo kitų paviršių, nuims šviesos kuriamą "rūkelį". Kartais jums teks kažką aukoti, taikyti prie galimybių ir idėjos. Galite vėliau su HDR pagalba bandyti atgauti, tai ką prarastumėte, jei fotografuotumėte vos vienu kadru.
Dažnai kontrinio apšvietimo fotografijoms, rekomenduojama naudoti gilesnę ryškumo zoną, t.y. labiau priverti diafragamą, f/8 ir daugiau (t.y. didesnis f skaičius), kad gautį labai ryškų objektą.
PANAGRINĖKIME KELIS ATSKIRUS FOTOGRAFAVIMO PRIEŠ ŠVIESĄ BŪDUS:
SAULĖTEKIS/SAULĖLYDIS
Na, kad nufotografuot saulėtekį, reiks keltis anksti, o tai jau ne kiekvienam lengva. Geriausiai tam tinka pavasaris ar ruduo, nes rytais dažnai būna susidaręs rūkas dėl temperatūrinio skirtumo tarp nakties ir dienos. Pasiruoškite visą optiką, stebėkite ar rasa nepadengė objektyvo stikliuko, jei taip atsitiko, nepulkite jos valyti kuo papuole, sugadinsite optika, geriau pasikiškite aparatą po rūbais ir pašildykite kūno šiluma apie 10-20 minučių. Geriausia tai padaryti iš anksto, prieš fotografavimą, o žiemą fotoaparato pašildymas leis geriau veikti jūsų baterijoms, skystų kristalų ekranėliams, o mechaninių dalių sutepimą suminkštins ir palengvins jų judėjimą.
Įdomiausios pirmosios saulėtekio fazės, kai saulė dar nepasirodžiusi virš horizonto arba kol ji nepakilo pakankamai aukštai. Fotografuojant prieš saulę, svarbiausia yra oro sąlygos ir saulės aukštis virš horizonto. Ar yra debesų, ar yra rūkelis, saulė jau pakilus/nusileidusi, ar dar neliečia horizonto - visa tai duos labai skirtingus rezultatus nuotraukoje. Jei saulė pakankamai aukštai ir ji patenka kadran, didelė tikimybė atsirasti blikams - apskirtimams ir dėmėms, kurios susidaro atsispindėjus šviesai nuo vidinių objektyvo stiklų. Daugelis fotografų specialiai ieško blikų ir jais kuria nuotraukos nuotaika, tačiau, jei norite jų išvengti, galite išbandyti kelis būdus. Galima kadre surasti kažkokį objektą, kuris užstotų tiesioginius saulės spindulius krentančius į fotoaparatą, pvz. medžio kamienas ar jo laja, tai taip pat padės išryškinti jūsų fotografuojamą objektą, nes išaugs jį supančios aplinkos ryškumas. Jei blikai atsiranda atsispindėdami nuo kitų aplinkos objektų, pagelbės blenda.Jei jau blikų visai nepavyksta išvengti - atsipalaiduokit ir bandykite juos tiesiog kuo geriau sukomponuoti į kadrą arba raskite tašką, kur jų būtų mažiausiai.
Saulė kyla ir leidžiasi labai greitai, todėl būtina pasiruošti iš anksto, susirasti vietą, kur fotografuosite, nes laiko tikrai bus labai nedaug.
Jei yra debesų, jie, užstodami saulę, sukuria šviesos stulpus, gražius spindulius išraižančius dangų ir labai pagyvinančius nuotrauką. Jei matote kažkur atplaukiantį debesėlį, palaukite ir pažiūrėkite, kaip viskas pasikeis jam užslinkus.
Jie saulė jau pasislepė už horizonto, dangus nusispalvina nuostabiomis spalvomis. Fotografuokite šitą grožį, tačiau nepamirškite ir vaizdo už nugaros, apsisukę jūs nustebsite, kokį fantastinį pasaulį sukuria toks apšvietimas, o užsižiūrėję į saulėlydį, mes dažnai jį visai pamirštame. Išlaikymai ilgėja, gali tekti naudotis stovu. Jei danguje yra debesų, jie gali nusispalvinti keisčiausiai spalvų atspindžiais ir kurti pasakišką nuotaiką.
Besileidžianti (na ir kylanti, tiesiog nėra prasmės rašyti viską abiem atvejams :)) saulė sukuria gražius šviesos "takelius" vandens ir ledo paviršiuose. Išlaikymo ilgumas "takelį" atvaizduos arba kaip pavienių mirgėjimų nusėtą juostą (jei jis trumpas), arba kaip vieną susiliejusį švytintį taką (jei ilgas). Čia jau viskas priklauso tik nuo to, ko jūs norite.
Jei fotografuojate ilgesniais išlaikymais, jums būtinas stovas. Kad nesujudintumėte kadro, naudokitės distanciniu užrakto paleidėju, arba naudokite uždelsto fotografavimo funkcija, nes paprastai spaudžiant užrakto mygtuką, kadras minimaliai bus sujudintas, bet to užteks, kad prarastų ryškumą ir būtų sugadintas.
LEMPA
Labai įdomių rezultatų galima gauti fotografuojant vakare ar naktį prieš lempos ar žibinto šviesą. Jei objektas būtų labai arti lempos, tai naudojant štatyvą ir ilgą išlaikymą galima gauti ne tik patį objektą, bet ir aplinką, kurioje jis yra. Taip pat galima kaip pagalbinį šviesos šaltinį naudoti ir blykstę. Viena iš problemų, galinčių iškilti fotografuojant buitį, skirtinga spalvinė lempučių temperatūra (kaitrinė lemputė, liuminescencinė, blykstė - visų spalvinė temperatūra skiriasi).
Jei norite, kad jūsų objektas išliktų tamsus, tik būtų išpieštas šviesos spinduliuko tamsiame fone - lempą visiškai paslėpkite už jo, arba siauru spinduliu nukreipkite iš viršaus iš už nugaros, bet pačią lempą palikite už kadro. Toks apšvietimo būdas išryškiną viską, ko kartais visai nenorėtumėte išryškinti, pvz. mikroskopinius plaukelius ant kūno, spuogelius, ūselius ir panašiai. Jei naudosite kažkokį papildoma pašvietimą ir iš priekio ar šono, gausite daug daugiau detalių.
UGNIS, ŽVAKĖ, ŽIDINYS AR KITA ATVIRA LIEPSNA (tik nepadekit tam kaimynų tvarto :))
Labai įdomu fotografuoti ugnį - išlaikymo variacijos, blykstės panaudojimas duoda visiškai skirtingas kompozicijas. Ilgi išlaikymai sulieja ugnies liežuvius, ir nuotraukoje gaunasi ugnies stulpas su persiliejančiomis spalvomis, o lekiančios žiežirbos tampa ilgais siūliukais. Su trumpu išlaikymu liepsna atrodo kaip sukarpytas audinys, su skraidančiomis aplink mažytėmis žiežirbų musytėmis. Blykstė apšviečia priekinį planą, aplinką ir nuotraukoje turėsite ne vien liepsną tamsioje aplinkoje, bet iš kitos pusės kadras turės dvi skirtingo apšvietimo zonas: artimąją, su daugiau ar mažiau natūraliomis spalvomis, ir tolimąjį - su šiltomis geltonos/raudonos ugnies atspalvių. Žvakės irgi labai įdomus šviesos šaltinis, beveik taškinis ir fotografuojant žvakes svarbu ne tiek pati žvakė, kiek aplinka, įvairūs šviesą atspindintys ir laužiantys paviršiai. Kažkokių technikos ypatybių nėra, tik pageidautina naudoti stovą ir didelė blikų atsiradimo tikimybė, bet kartais juos galima panaudoti nuotaikai kadre sukurti.
SPEC. FILTRŲ NAUDOJIMAS:
Pvz. "žvaigždinio" filtro naudojimas visus kontrastingus šviesos šaltinius ar atspindžius (saulė, blikai vandens paviršiuje, žvakės, lemputės ir kiti) apsupa gražiais spinduliukais ir jie atrodo kaip žvaigždutės. Tačiau ilgais išlaikymais fotografuot su šiuo filtru sudėtinga, nes dinamiškai judantys atspindžiai (pvz blikai vandens paviršiuje) susilies per ilgesnį laiką ir negražiai išdegins kadrą.
Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, todėl sprendžiant šias problemas, galima naudoti gradiento filtrus, kurie iki pusės ar trečdalio yra užtamsinti (ten kur bus dangus ir užtamsinimas išsaugos detales), o kita pusė skaidri, padės išsaugoti detales tamsesnėje pusėje. Gradiento filtrai būna su staigiu perėjimu iš tamsios pusės į skaidrią, ir su laipsnišku, kuris kuria švelnų kontrastų perėjimą.
Visko neišvardinsi ir neaprašysi. Tiesiog reikia bandyti, bandyti ir vėl bandyti. Sėkmės!
Fotografavimas prieš šviesą turi begalę variantų ir begalę būdų, kaip panaudoti tą tiesiai krentančią šviesą, todėl visko aptarti tiesiog neįmanoma, o ir šviesos šaltinis nebūtinai saulė. Tai gali būt ir automobilio lempos, ir žvakės, ir gatvės žibintai, ir laužo šviesa, atspindžiai vandens paviršiuje ir panašiai. Galimybių ir būdų yra labai daug, bet pradedantieji fotografai, paskaitę populiarią teoriją, dažnai stengiasi, kad šviesa į objektą kristų 45 laipsnių kampu, kaip moko visi vadovėliai, taip ir vaizdas nebus plokčias ir nebus bėdų su objekto detalėmis. Tačiau pabandykite fotografuoti prieš šviesą, ir jums patiks. Pasivaikčiodami vakare, pažiūrėkite į lapus, kuriuos iš priekio apšviečia saulė, argi ne puikiai juos išryškina? Koks gražus parko takelis įrėmintas tokių lapelių. Augalai apšviesti iš priekio pro medžių šakų tarpelį labai gražiai atsiskiria nuo tamsios žolės fono ir tampa nuostabiais modeliais. Pro gėlės žiedlapius krentanti šviesa juos padaro perregimais ir dieviško grožio. Tad nebijokime fotografuot prieš šviesą, tik išmokime tai daryti. Galima kurti šešėlių ar siluetų teatrą, jei fonas yra labai ryškus, galima įrėminti švelnią pienės galvelę šviesos nėriniais, jei šviesa krenta kampu, žmogaus kūną išpiešti šviesos spinduliu, jei šviesos šaltinis yra už jo. Galimybės beribės, tik reik bandyti ;)
Aptarkime fotografavimo prie šviesą techninius aspektus. Fotografuojant prieš šviesą labai aiškiai išsiskiria objektų kontūras, dėl jį supančio šviesaus įrėminimo. Labai ryškūs skirtumas tarp šviesių ir tamsių zonų. Plokštumos, kurios atsuktos į fotoaparatą ir apšviečiamos tamsiosios dangaus pusės atrodo tamsios, peršviečiamos - gražiai ir mistiškai švyti, ypač jei fonas už jų tamsesnis, o tos kurios kampu į fotoaparatą - šviesesnės, jei jos veidrodiniais ar šviesą atspindinčiais paviršiais - ryškiai blizgės. Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, arba teks kažką aukoti, arba naudotis HDR technika arba specialiais filtrais. Patyrę fotografai, išryškindami objektą, kuris šiaip būtų tamsus, gali naudotis reflektoriais atspindinčiais krentančią šviesą, megėjai - paprastu balto popieriaus lapu. Galimybės yra neišsemiamos.
Jei fotografuojate į juostelę, kontražūro fotografijoms tiks visos, tačiau idealiausios tos, kurių dinaminis diapazonas yra platus, t.y. fiksuoja daugiau pustonių tiek stipriai apšviestose, tiek tamsiuose plotuose. Nereikėtų naudoti labai jautrių juostelių, nes jų ne tik siauresnis dinaminis diapazonas, bet ir grudėtumas daug didesnis. Turbūt geriausia ISO 100-200 juostelės. Tas pats ir su skaitmeniniu fotoaparatu, nesistenkite kelti ISO reikšmės, jei objektas nejudrus, visada geriau naudotis stovu, nei kelti ISO, nes dėl aukšto ISO atsiradę skaitmeniniai triukšmai gadins jums nuotaiką ir foto kokybę.
Jei norite dramatizmo - fotografuokite griežtus siluetus, norite romantikos - įsileiskite blikus į kadrą ir leiskit jiems žaisti jame, kaip lygiaverčiams veikėjams. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos.
RENKAMĖS EKSPOZICIJĄ
Ekspozicija šiuo atveju yra tikrai gana sudėtingas ir svarbus reikalas. Nuo jos priklauso ir tiesioginė kadro kokybė, ir nuotaika jame. Geriausia naudoti fotoaparatą, kuriame galima rankinių būdu nurodyti išlaikymo parametrus, pilnai automatizuoti fotoaparatai gali visiškai nepaisyti jūsų norų ir idėjų. Kadangi fotografuojama prieš šviesą, tam kad išryškinti detales ir spalvas šešėliuose, bei tamsesnėse dalyse, būtina ilgesnė ekspozicija, nei kokią greičiausiai pasiūlys jūsų fotoaparato eksponometras, nes jis labiau reaguos į ryškią šviesą. Tam, kad gauti "teisingus" nustatymus, siūloma nukreipti fotoaparatą į šviesą, tačiau, kad šviesos šaltinis tiesiogiai į kadrą nepakliūtų ir liktų už jo ribų, užfiksuokite duotus nustatymus fiksuojančiu mygtuku ar juos įsiminkite ir įveskite rankiniu būdu. Padarius keletą nuotraukų varijuojant keliais ekspozicijos žingsniais į vieną ar kitą pusę, turbūt rasite jums priimtiną variantą. Jei apšvietimo sąlygos gana greit keičiasi (pvz saulė kyla ar leidžiasi), koreguoti nustatymus tikrai teks nuolatos.
Arba galima tiesiog labai patogiai pasinaudoti "breketingo" funkcija (kai vienas ir tas pats kadras fiksuojamas kelis kartus su keliom skirtingomis ekpsozicijomis, tiek mažesnėm, tiek didesnėm.
Prisiminkite, kad ilgos ekspozicijos dinamiškus mirgėjimus sulies į vieną, trumpos - atskirs į atskiras daleles. Ilgos ekspozicijos išsaugos detales šešėliuose, bet visiškai prarasite detales šviesiose. Trumpos - kurs ryškius kontūrus apie objektus, kels nuotraukos ryškumą, nes mažins švytėjimus ir atspindžius nuo kitų paviršių, nuims šviesos kuriamą "rūkelį". Kartais jums teks kažką aukoti, taikyti prie galimybių ir idėjos. Galite vėliau su HDR pagalba bandyti atgauti, tai ką prarastumėte, jei fotografuotumėte vos vienu kadru.
Dažnai kontrinio apšvietimo fotografijoms, rekomenduojama naudoti gilesnę ryškumo zoną, t.y. labiau priverti diafragamą, f/8 ir daugiau (t.y. didesnis f skaičius), kad gautį labai ryškų objektą.
PANAGRINĖKIME KELIS ATSKIRUS FOTOGRAFAVIMO PRIEŠ ŠVIESĄ BŪDUS:
SAULĖTEKIS/SAULĖLYDIS
Na, kad nufotografuot saulėtekį, reiks keltis anksti, o tai jau ne kiekvienam lengva. Geriausiai tam tinka pavasaris ar ruduo, nes rytais dažnai būna susidaręs rūkas dėl temperatūrinio skirtumo tarp nakties ir dienos. Pasiruoškite visą optiką, stebėkite ar rasa nepadengė objektyvo stikliuko, jei taip atsitiko, nepulkite jos valyti kuo papuole, sugadinsite optika, geriau pasikiškite aparatą po rūbais ir pašildykite kūno šiluma apie 10-20 minučių. Geriausia tai padaryti iš anksto, prieš fotografavimą, o žiemą fotoaparato pašildymas leis geriau veikti jūsų baterijoms, skystų kristalų ekranėliams, o mechaninių dalių sutepimą suminkštins ir palengvins jų judėjimą.
Įdomiausios pirmosios saulėtekio fazės, kai saulė dar nepasirodžiusi virš horizonto arba kol ji nepakilo pakankamai aukštai. Fotografuojant prieš saulę, svarbiausia yra oro sąlygos ir saulės aukštis virš horizonto. Ar yra debesų, ar yra rūkelis, saulė jau pakilus/nusileidusi, ar dar neliečia horizonto - visa tai duos labai skirtingus rezultatus nuotraukoje. Jei saulė pakankamai aukštai ir ji patenka kadran, didelė tikimybė atsirasti blikams - apskirtimams ir dėmėms, kurios susidaro atsispindėjus šviesai nuo vidinių objektyvo stiklų. Daugelis fotografų specialiai ieško blikų ir jais kuria nuotraukos nuotaika, tačiau, jei norite jų išvengti, galite išbandyti kelis būdus. Galima kadre surasti kažkokį objektą, kuris užstotų tiesioginius saulės spindulius krentančius į fotoaparatą, pvz. medžio kamienas ar jo laja, tai taip pat padės išryškinti jūsų fotografuojamą objektą, nes išaugs jį supančios aplinkos ryškumas. Jei blikai atsiranda atsispindėdami nuo kitų aplinkos objektų, pagelbės blenda.Jei jau blikų visai nepavyksta išvengti - atsipalaiduokit ir bandykite juos tiesiog kuo geriau sukomponuoti į kadrą arba raskite tašką, kur jų būtų mažiausiai.
Saulė kyla ir leidžiasi labai greitai, todėl būtina pasiruošti iš anksto, susirasti vietą, kur fotografuosite, nes laiko tikrai bus labai nedaug.
Jei yra debesų, jie, užstodami saulę, sukuria šviesos stulpus, gražius spindulius išraižančius dangų ir labai pagyvinančius nuotrauką. Jei matote kažkur atplaukiantį debesėlį, palaukite ir pažiūrėkite, kaip viskas pasikeis jam užslinkus.
Jie saulė jau pasislepė už horizonto, dangus nusispalvina nuostabiomis spalvomis. Fotografuokite šitą grožį, tačiau nepamirškite ir vaizdo už nugaros, apsisukę jūs nustebsite, kokį fantastinį pasaulį sukuria toks apšvietimas, o užsižiūrėję į saulėlydį, mes dažnai jį visai pamirštame. Išlaikymai ilgėja, gali tekti naudotis stovu. Jei danguje yra debesų, jie gali nusispalvinti keisčiausiai spalvų atspindžiais ir kurti pasakišką nuotaiką.
Besileidžianti (na ir kylanti, tiesiog nėra prasmės rašyti viską abiem atvejams :)) saulė sukuria gražius šviesos "takelius" vandens ir ledo paviršiuose. Išlaikymo ilgumas "takelį" atvaizduos arba kaip pavienių mirgėjimų nusėtą juostą (jei jis trumpas), arba kaip vieną susiliejusį švytintį taką (jei ilgas). Čia jau viskas priklauso tik nuo to, ko jūs norite.
Jei fotografuojate ilgesniais išlaikymais, jums būtinas stovas. Kad nesujudintumėte kadro, naudokitės distanciniu užrakto paleidėju, arba naudokite uždelsto fotografavimo funkcija, nes paprastai spaudžiant užrakto mygtuką, kadras minimaliai bus sujudintas, bet to užteks, kad prarastų ryškumą ir būtų sugadintas.
LEMPA
Labai įdomių rezultatų galima gauti fotografuojant vakare ar naktį prieš lempos ar žibinto šviesą. Jei objektas būtų labai arti lempos, tai naudojant štatyvą ir ilgą išlaikymą galima gauti ne tik patį objektą, bet ir aplinką, kurioje jis yra. Taip pat galima kaip pagalbinį šviesos šaltinį naudoti ir blykstę. Viena iš problemų, galinčių iškilti fotografuojant buitį, skirtinga spalvinė lempučių temperatūra (kaitrinė lemputė, liuminescencinė, blykstė - visų spalvinė temperatūra skiriasi).
Jei norite, kad jūsų objektas išliktų tamsus, tik būtų išpieštas šviesos spinduliuko tamsiame fone - lempą visiškai paslėpkite už jo, arba siauru spinduliu nukreipkite iš viršaus iš už nugaros, bet pačią lempą palikite už kadro. Toks apšvietimo būdas išryškiną viską, ko kartais visai nenorėtumėte išryškinti, pvz. mikroskopinius plaukelius ant kūno, spuogelius, ūselius ir panašiai. Jei naudosite kažkokį papildoma pašvietimą ir iš priekio ar šono, gausite daug daugiau detalių.
UGNIS, ŽVAKĖ, ŽIDINYS AR KITA ATVIRA LIEPSNA (tik nepadekit tam kaimynų tvarto :))
Labai įdomu fotografuoti ugnį - išlaikymo variacijos, blykstės panaudojimas duoda visiškai skirtingas kompozicijas. Ilgi išlaikymai sulieja ugnies liežuvius, ir nuotraukoje gaunasi ugnies stulpas su persiliejančiomis spalvomis, o lekiančios žiežirbos tampa ilgais siūliukais. Su trumpu išlaikymu liepsna atrodo kaip sukarpytas audinys, su skraidančiomis aplink mažytėmis žiežirbų musytėmis. Blykstė apšviečia priekinį planą, aplinką ir nuotraukoje turėsite ne vien liepsną tamsioje aplinkoje, bet iš kitos pusės kadras turės dvi skirtingo apšvietimo zonas: artimąją, su daugiau ar mažiau natūraliomis spalvomis, ir tolimąjį - su šiltomis geltonos/raudonos ugnies atspalvių. Žvakės irgi labai įdomus šviesos šaltinis, beveik taškinis ir fotografuojant žvakes svarbu ne tiek pati žvakė, kiek aplinka, įvairūs šviesą atspindintys ir laužiantys paviršiai. Kažkokių technikos ypatybių nėra, tik pageidautina naudoti stovą ir didelė blikų atsiradimo tikimybė, bet kartais juos galima panaudoti nuotaikai kadre sukurti.
SPEC. FILTRŲ NAUDOJIMAS:
Pvz. "žvaigždinio" filtro naudojimas visus kontrastingus šviesos šaltinius ar atspindžius (saulė, blikai vandens paviršiuje, žvakės, lemputės ir kiti) apsupa gražiais spinduliukais ir jie atrodo kaip žvaigždutės. Tačiau ilgais išlaikymais fotografuot su šiuo filtru sudėtinga, nes dinamiškai judantys atspindžiai (pvz blikai vandens paviršiuje) susilies per ilgesnį laiką ir negražiai išdegins kadrą.
Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, todėl sprendžiant šias problemas, galima naudoti gradiento filtrus, kurie iki pusės ar trečdalio yra užtamsinti (ten kur bus dangus ir užtamsinimas išsaugos detales), o kita pusė skaidri, padės išsaugoti detales tamsesnėje pusėje. Gradiento filtrai būna su staigiu perėjimu iš tamsios pusės į skaidrią, ir su laipsnišku, kuris kuria švelnų kontrastų perėjimą.
Visko neišvardinsi ir neaprašysi. Tiesiog reikia bandyti, bandyti ir vėl bandyti. Sėkmės!
2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis
Fotografo pristatymas: BORIS SMELOV
Boris Smelov (1951-1998) - Leningrado (vėliau Sankt-Peterburgo) mokyklos fotografas, peizažų, natiurmortų ir portretų meistras. 70-80tųjų neoficialios sovietinės fotografijos pradininkas, įtakojęs daugumos šiuolaikinių andergraudinių menininkų kūrybą, turintis daugybę pasekėjų.
Nuo pat vaikystės mėgo piešti, bet jau nuo 10 metų susidomėjo fotografija ir pirmuosius prizus už nuotraukas laimėjo dar būdamas vaiku, lankydamas fotografavimo būrelį "Pionierių rūmuose". Intensyviai pradėjo fotografuoti būdamas 17 metų.
Borisas labai mylėjo savo gimtąjį miestą, jo žmones, buitį, aplinką. Susipažindavo su vis daugiau kūrybinių asmenybių, dalinosi mintimis ir darbais. 1970ųjų pradžioje, be miesto peizažų, "žanro" fotografijos ir portretų, Smelovas pradeda fotografuoti natiurmortus, kuriuos kuria iš senojo Peterburgo buities detalių. Tuo metu jis turi du fotoaparatus "Leica" ir "Rolleiflex", tačiau neturi asmeninės laboratorijos, todėl glaudžiasi kitų fotografų laboratorijose, kur ir spausdina savo nuotraukas.
Mokosi technikos institute, vėliau žurnalistikos fakultete Leningrado valstybiniame universitete.
1974 m. sudalyvauja pirmoje nepriklausomos fotografijos parodoje, kuriai pristato 27 savo fotodarbus.
1976 m. Vyborko fotoklube B.Smelovas pristato savo kūrybos darbų parodą iš 34 fotografijų (portretai, peizažai, žanro fotografija ir natiurmortai). Tačiau jau kitą rytą paroda uždaroma, kaip "neatitinkanti TSKP keliamų reikalavimų", kyla didelis skandalas, pakeičiama visa Vyborko fotoklubo valdžia. B.Smelovas pradedamas laikyti "kitaip galvojančiu" fotografu ir nuo to laiko joks oficialus jo fotografijų pristatymas tampa neįmanomu iki pat Perestroikos laikų. Todėl iki to laiko, Smelovas dalyvauja tik neoficialiose parodose, vykstančiose slaptai, fotografų butuose.
Perestroikos metais B.Smelovui prasideda parodų ir pristatymų metas. Jo parodos vyko UK, Vokietijoje, USA, Suomijoje, Norvegijoje ir t.t. 1991 m jis nuskrenda į Vašingtoną, kur dalyvauja parodoje "Besikeičianti realybė". 1990 m. Smelovas labai daug eksperimentuoja su infraraudonosiomis juostelėmis.
Fotografas miršta 1998 m.
Borisas be galo mylėjo savo miestą. Leningradas buvo rimtai neremontuotas nuo pat revoliucijos laikų, todėl užsikorus ant aukščiausio stogo ir pažvelgus žemyn, pamačius tuos namų kaminus, stogus, šaligatvių plyteles, tvoras ir krantines, galėdavai pajusti tą senąją istorinę miesto dvasią. Jei pasnigdavo, keldavosi anksčiausiai, kad sniegas dar nebūtų suvažinėtas ir sumindytas. Lėkdavo bet kokiu oru už miesto į pamėgtus parkus, kol neuždangstytos ten esančios skulptūros prieš žiemą. Jis buvo ne to miesto gyventojas, jis buvo to miesto dalis, maža ląstelė, kuri mylėjo savo miestą absoliučia meile: kiekvieną jo sienos įskilimą, kiekvieną griuvėsį, kiekvieną kampelį. Pažinojo miestą taip puikiai, kad kartais savo girtose fantazijose pasirodžiusius vaizdus, jis sugebėdavo surasti dideliame mieste ir tai užfiksuoti su savo "Leica", kuri nebuvo jo fotoaparatas, o buvo tarsi jo paties akies tęsinys, tuo pačiu savo nuostabiose fotografijose pagaudamas pasakišką apšvietimą, prieš kelias minutes iškritusį sniegą, lašiuką ir vorą, atsidurusį būtent ten, kur atrodo jo laukta ir tikėtasi.
Rinkdamas senus butelius, kriauklytes ir pačius įvairiausius senojo Peterburgo daiktus, Borisas juos sudeliodavo į grakščius ir užburiančius natiurmortus. Stebuklingas pasaulis gimdavo iš grafinų, laikrodžių, veidrodžių, ir, nepaisant didelio objektų kiekio kadre, žavėdavo savo harmonija ir grakštumu.
Žmogus jis buvo tikrai unikalus, vos 1961 metais pirmą kartą paėmęs į savo rankas fotoaparatą, jau 1968 jis save suvokė fotodailininku, dauguma jo kartos atstovų save laiko arba amatininkais, arba fotografijos meistrais, bet tikrai ne dailininkais.
1970ųjų pabaigoje – 1980ųjų pradžioje B.Smelovas yra savęs, fotografijos temų, rakursų ir stilistikos paieškose. Iš kitų jo darbų šio laikotarpio darbus išskiria įtempta nuotraukų atmosfera, kelianti asociacijas su Dostojevskio kūriniais, ir skurdžiai apleistais bei pamirštais kiemeliais. Nerimas, kurio labai daug B.Smelovo darbuose, čia jaučiamas ypač aiškiai.
Save jis laikė intuityviosios, emocionaliosios fotografijos atstovu, t.y. fotografavimo metu vadovavosi savo emocine būsena, o tuo pačiu "idealiais" kadrais vadino tuos, kurie jam galvoje gimdavo esant tarpinėse būsenose tarp sąmoningos ir pasąmonės (sapnai, svajonės, fantazijos, alkoholio paeiktoje sąmonėje ir t.t.). To idealaus kadro, matyto galvoje, įgyvendinimui jis įdėdavo labai daug pastangų, keldamas sau labai aukštus reikalavimus fotografavimo metu (amžinai būdamas nepatenkintas savimi, oro sąlygomis), bei fotografijos spausdinimo proceso metu (milžiniški kiekiai bandomųjų atspaudų). Smelovas fotografo tiesiog neįtikėtinai daug ir tiek pat daug laiko praleisdavo laboratorijoje, bet buvo išskirtinai griežtas savo darbams ir jų atrinkimui. Toks griežtas, kad po Perestroikos, jam dar esant gyvam, jis buvo surengęs vos dvi personalines parodas - 1993 m. "Borej" galerijoje ir 1997 m. - Suomijoje.
Ypatingą reikšmę Smelovui, kaip fotografui, turėjo ta aplinka, kurioje jis augo ir dirbo. Nuo 17-os metų, jis įsitvirtino neoficialiosios Leningrado kultūros gretose. Tai poetai ir dailininkai, artistai ir muzikantai, parodos ir poezijos skaitymai, na ir aišku, fotografai, kurių dauguma B.Smelovą laikė savo deivuku.
Boriso portretuose labai retai galima rasti šypseną. Jo fotoaparatas fiksuoja dramatišką įtampą, nerimastingą laukimą, vidinį susikaupimą, kūrybinį įsigilinimą, bet niekada linksmumo, laimės, džiaugsmo ir panašias būsenas, kurios būtų susijusios su nerūpestingu ir žavingu gyvenimu. Jo herojai gimė ne laimei ir ne džiaugsmingam gyvenimui, o "savo kryžiaus" nešimui šiame sunkiame, dramatiškame, sudėtingame ir pilname nerimo bei kančių pasaulyje. Jis labai dažnai fotografavo savo autoportretus. Po jo mirties net buvo surengta speciali vien jo autoportretų paroda. Iš septyniolikos eksponuotų darbų, fotoapratas matomas vos šešiuose, nes kamera nebuvo jo pagrindinis atributas, užtat žvilgsnis - aštrus, liepsningas, veriantis. Jei gyvenime žvilgsnį suminkštindavo draugiška šypsena, tai autoportretuose matome visą jo galią.
1970ųjų viduryje B.Smelovas jau susiformavęs, netradicinis fotodailininkas. Šio periodo natiurmortai persmelkti Peterburgo praeities nostalgijos. Dažnai savo natiurmortus dėlioja ant autentiškų XIX amžiaus baldų. Įkomponuojami į kadrą veidrodžiai kelis kartus padaugina realybė ir neretai "pagauna" pati fotografą. Kišeniniai laikrodžiai, kriauklytės, stiklinės, kolbos, stikliukai, buteliai, svogūno galvutės, česnakas, duona, peiliai ir daugybė kitų objektų buvo įamžinti jo darbuose. Jo natiurmortai "prisotinti" daiktais, atrodytų net "persotinti" , tačiau žinanti akis pastebės, kad kiekvieno daiktelio buvimas kadre yra kompoziciškai ir stilistiškai pagrįstas. Visi jo natiurmortai yra surežisuoti, todėl galima teigti, kad B.Smelovas visur siekė meninės vienybės ir tikslingumo nepaisant begalinės įvairovės.
1980aisiais Borisas po truputi išsilaisvina iš praeities nostalgijos. Jo natiurmortuose daiktai išsilaisvina iš praeities ir tampa labiau savarankiški ir labiau klasikiniai. Kol 1990aisiais jo natiurmortų veikėjai tampa tik tuščiais bedvasiais daiktais. Pats autorius sakydavo: "Rečiau, jau daug rečiau, fotografuoju natiurmortus. Jiems gimti reikia ypatingo postūmio, kažkokio ypatingo daikto, kuris atsiradęs imtų kurti siužetą ir po truputį pritrauktų kitus, kaip kad apie mažą smiltelę gimsta perlas"
Jis dažnai girtas nuo vyno ir fantazijų paromis trankydavosi po miestą ir laukdavo, kaip jis pats sakydavo, to momento, kai sąmonė ima grįžti iš girtumo tamsos ir tuo metu ypatingai gerai jaučiamas ir suvokiamas akimirkos grožis. Taip, vieną rytą, jis ir nesulaukė tos akimirkos, nes girtumo tamsa užmigdė jį amžiams tiesiog gatvėje, ieškantį savo svajonių kadro.
Kai jį laidojo Smolensko kapinėse, kurias jis pats labai mėgo fotografuoti ir visada pats norėjo atgulti amžinojo poilsio būtent čia, duobkasiams užmetus paskutinį kąstuvą su smėliu, ant naujai atsiradusio kauburėlio nutūpė balandis, tarsi gyvas antkapis vainikavo didelio meistro kapą. O balandžiai buvo labai dažni jo nuotraukų personažai...
Borisas Smelovas - kultinė Leningrado fotografijos figūra. 1970-1980aisias jis daug kam buvo idealas, iš vienos pusės visai laisvas nuo tarybinių ideologinių reikalavimų, iš kitos - spręsdamas visas menines užduotis fotografinėmis priemonėmis, jis iškėlė fotografiją į vieną lygį su kitomis vaizduojamojo meno rūšimis. Nors viešo pripažinimo Smelovui teko laukti ne vieną dešimtmetį, tačiau neoficialiuose Leningrado kultūros sluoksniuose jis buvo laikomas fotografijos klasiku ir meistru jau daugelį metų.
***********
INTERVIU SU B.SMELOVU ("Sovetskoje foto"1988):
- Borisai, Jūsų atėjimas į fotografiją, tai -pirmoji meilė ar ilga savo meno rūšies paieška?
- Vaikystėje aš bandžiau piešti, tačiau jau būdamas 10 metų supratau, piešime daug nepasieksiu. Po to buvo pirmasis mano fotoaparatas "Liubitel" ir ilgas fotografavinių nesėkmių periodas. Tikras fotografijos, kaip meno, suvokimas prasidėjo, kai aš jau baiginėjau mokyklą. Tam periodui priklauso ir pirmieji mano sėkmingi darbai.
- Ką jūs vadinate "nesėkme" ar "sėkme"?
- Visos mano didžiausios nesėkmės visada buvo susiję su techniniais fotografijos aspektais, kai dėl skubėjimo ir nekantrumo, aš negrįžtamai prarasdavau geriausius kadrus dar fotografuodamas arba po to laboratorijoje. O sėkmė - tai kūrininių tikslų ir kadro nujautimo sutapimas su galutiniu rezultatu.
Šiaip aš save laikau emocinalios ir intuityvios fotografijos atstovu, ir fotografuodamas daugiau pasitikiu savo jausmais labiau, nei savo sumąstytomis idėjomis. Ir nepalaikykit to mistika, tačiau dauguma mano fotografijų man pirma prisisapnuodavo ir tik po kurio laiko, kartais po daugelio metų, aš pamatydavau jas gyvai. Ir didžiausia laimė, jei tuo metu turėdavau su savim fotoaparatą ir bent vieną juostelę.
- Ar buvo kokie fotografai ar fotografijos mokyklos, kurie įtakojo jūsų fotografinio stiliaus formavimąsi?
- Turbūt, konkrečių savo mokytojų įvardinti aš negalėčiau. Tačiau kiekvienas susitikimas su fotografijos meistrų darbais, be jokios abejonės, savaip formavo mane ir kaip fotografą, ir kaip žmogų. Pavyzdžiui, vieną iš stipriausių įspūdžių jaunystės metais padarė paroda "Prancūzijos veidas", kai turėjau galimybė susipažinti iš karto su kelių iškiliausių fotomeistrų darbais ir tai žymiai išplėtė mano supratimą apie fotografijos galimybes ir jos ribas. Aš žavėjausi A.Cartie-Bresson'o darbais, kurie aiškiai įrodė, kad fotografas turi būt ir filosofas. J.Sudek'as atskleidė man, kad kiekvienas daiktas turi savo sielą. L.Rodčenko parodė man, kad fotografija gali puikiai atskleisti laikmečio dvasią.
- Kaip manote, ar dabar fotografija įgavo kažkiokius naujus bruožus, naujas tendencijas?
- Techninė fotografijos revoliucija - auto kamerų atsiradimas, didelio jautrumo fotomedžiagos, laboratorinės technikos tobulumas - nulemė kokybinius fotografijos pasikeitinus. Iš vienos pusės, techninių uždavinių sprendimo lengvumas išplėtė kūrybinius horizontus, praturtino fotografo matymus. Iš kitos - galimybė lengvai padaryti kokybiška fotografiją, neturint nei proto, nei kultūros, turi pavojų, kad fotografiją "nukvailės". Man daug svarbiau yra ne tikslus realybės perteikimas, o fotografo požiūris į pasaulį, autoriaus, kaip žmogaus požiūris ir mintys. Be to kadrai tušti ir šalti.
Kitų fotografų darbuose man patinka tai, ko aš pats nemoku. Ateinant į parodą, reikia už durų palikti garbės troškimą ir pavydą, tik tada pradedi daug ką suprasti ir jausti.
-Ką Jūsų manymu reik daryti, kad išvengti beveidės fotografijos?
- Mums labai trūksta rimtos fotografijos teorijos. Čia beveik nesijaučia jaunų ir šviežių idėjų. Man atrodo, kad būtina visus skaitytojus supažindinti su teorinės fotografijos klasikų darbais, kaip Zigfrido Krakauerio, su naujais ir originaliais požiūriais į fotografiją, kaip Rolando Barto.
Fotografo išsimoklinimo klausimas, man atrodo labai svarbus. Aš pats, su amžiumi, vis skausmingiau jaučiu šią problemą. Įdomiausia, kad dauguma šio meto fotografų, turi techninį išsilavinimą, o daug naudingesnis būtų humanitarinis - filosofinis, psichologinis, menotyrininko, ir dar privalomai su užsienio kalbų mokymu. Žmogus turi puikiai nusimanyti meno istorijoje, kad kurtų naują istoriją. Žinoti praeitį menininkas turi dar geriau, nei dabartį, kurią jis gali nujausti intuityviai.
Žmogaus vidinė kultūra daugiau ar mažiau visada išryškėja jo kūriniuose. Ir, manau, be meilės Dostojevskio filosofijai, Van Gogo kūrybai, Mocarto muzikai, ne tik aš pats, bet ir mano darbai, būtų skurdūs.
- Kokiems fotografijos žanrams šiuo metu teikiate pirmenybę?
- Čia reiktų šnekėti ne apie žanrus, o apie temas. Aš daugiausia fotografuoju miestą. Ir jei senesnis ciklas "Dostojevskio atminimui" buvo daugiau sakmė, tai šiandieninis žanras - miesto peizažas. Rečiau dabar fotografuoju ir natiurmortus. Jiems fotografuoti reikia kažkokio ypatingo postūmio, daikto atsiradimo, aplink kurį klostosi viskas siužetas, kaip apie smiltelę išauga perlas.
- Ir paskutinis klausimas, ar yra kažkokia savybė, būdinga gerai, sėkmingai fotografijai?
- Yra. Joje turi būt Paslaptis. Kitaip bus prarastas daugiapusis fotografijos suvokimas.
Nuo pat vaikystės mėgo piešti, bet jau nuo 10 metų susidomėjo fotografija ir pirmuosius prizus už nuotraukas laimėjo dar būdamas vaiku, lankydamas fotografavimo būrelį "Pionierių rūmuose". Intensyviai pradėjo fotografuoti būdamas 17 metų.
Borisas labai mylėjo savo gimtąjį miestą, jo žmones, buitį, aplinką. Susipažindavo su vis daugiau kūrybinių asmenybių, dalinosi mintimis ir darbais. 1970ųjų pradžioje, be miesto peizažų, "žanro" fotografijos ir portretų, Smelovas pradeda fotografuoti natiurmortus, kuriuos kuria iš senojo Peterburgo buities detalių. Tuo metu jis turi du fotoaparatus "Leica" ir "Rolleiflex", tačiau neturi asmeninės laboratorijos, todėl glaudžiasi kitų fotografų laboratorijose, kur ir spausdina savo nuotraukas.
Mokosi technikos institute, vėliau žurnalistikos fakultete Leningrado valstybiniame universitete.
1974 m. sudalyvauja pirmoje nepriklausomos fotografijos parodoje, kuriai pristato 27 savo fotodarbus.
1976 m. Vyborko fotoklube B.Smelovas pristato savo kūrybos darbų parodą iš 34 fotografijų (portretai, peizažai, žanro fotografija ir natiurmortai). Tačiau jau kitą rytą paroda uždaroma, kaip "neatitinkanti TSKP keliamų reikalavimų", kyla didelis skandalas, pakeičiama visa Vyborko fotoklubo valdžia. B.Smelovas pradedamas laikyti "kitaip galvojančiu" fotografu ir nuo to laiko joks oficialus jo fotografijų pristatymas tampa neįmanomu iki pat Perestroikos laikų. Todėl iki to laiko, Smelovas dalyvauja tik neoficialiose parodose, vykstančiose slaptai, fotografų butuose.
Perestroikos metais B.Smelovui prasideda parodų ir pristatymų metas. Jo parodos vyko UK, Vokietijoje, USA, Suomijoje, Norvegijoje ir t.t. 1991 m jis nuskrenda į Vašingtoną, kur dalyvauja parodoje "Besikeičianti realybė". 1990 m. Smelovas labai daug eksperimentuoja su infraraudonosiomis juostelėmis.
Fotografas miršta 1998 m.
Borisas be galo mylėjo savo miestą. Leningradas buvo rimtai neremontuotas nuo pat revoliucijos laikų, todėl užsikorus ant aukščiausio stogo ir pažvelgus žemyn, pamačius tuos namų kaminus, stogus, šaligatvių plyteles, tvoras ir krantines, galėdavai pajusti tą senąją istorinę miesto dvasią. Jei pasnigdavo, keldavosi anksčiausiai, kad sniegas dar nebūtų suvažinėtas ir sumindytas. Lėkdavo bet kokiu oru už miesto į pamėgtus parkus, kol neuždangstytos ten esančios skulptūros prieš žiemą. Jis buvo ne to miesto gyventojas, jis buvo to miesto dalis, maža ląstelė, kuri mylėjo savo miestą absoliučia meile: kiekvieną jo sienos įskilimą, kiekvieną griuvėsį, kiekvieną kampelį. Pažinojo miestą taip puikiai, kad kartais savo girtose fantazijose pasirodžiusius vaizdus, jis sugebėdavo surasti dideliame mieste ir tai užfiksuoti su savo "Leica", kuri nebuvo jo fotoaparatas, o buvo tarsi jo paties akies tęsinys, tuo pačiu savo nuostabiose fotografijose pagaudamas pasakišką apšvietimą, prieš kelias minutes iškritusį sniegą, lašiuką ir vorą, atsidurusį būtent ten, kur atrodo jo laukta ir tikėtasi.
Rinkdamas senus butelius, kriauklytes ir pačius įvairiausius senojo Peterburgo daiktus, Borisas juos sudeliodavo į grakščius ir užburiančius natiurmortus. Stebuklingas pasaulis gimdavo iš grafinų, laikrodžių, veidrodžių, ir, nepaisant didelio objektų kiekio kadre, žavėdavo savo harmonija ir grakštumu.
Žmogus jis buvo tikrai unikalus, vos 1961 metais pirmą kartą paėmęs į savo rankas fotoaparatą, jau 1968 jis save suvokė fotodailininku, dauguma jo kartos atstovų save laiko arba amatininkais, arba fotografijos meistrais, bet tikrai ne dailininkais.
1970ųjų pabaigoje – 1980ųjų pradžioje B.Smelovas yra savęs, fotografijos temų, rakursų ir stilistikos paieškose. Iš kitų jo darbų šio laikotarpio darbus išskiria įtempta nuotraukų atmosfera, kelianti asociacijas su Dostojevskio kūriniais, ir skurdžiai apleistais bei pamirštais kiemeliais. Nerimas, kurio labai daug B.Smelovo darbuose, čia jaučiamas ypač aiškiai.
Save jis laikė intuityviosios, emocionaliosios fotografijos atstovu, t.y. fotografavimo metu vadovavosi savo emocine būsena, o tuo pačiu "idealiais" kadrais vadino tuos, kurie jam galvoje gimdavo esant tarpinėse būsenose tarp sąmoningos ir pasąmonės (sapnai, svajonės, fantazijos, alkoholio paeiktoje sąmonėje ir t.t.). To idealaus kadro, matyto galvoje, įgyvendinimui jis įdėdavo labai daug pastangų, keldamas sau labai aukštus reikalavimus fotografavimo metu (amžinai būdamas nepatenkintas savimi, oro sąlygomis), bei fotografijos spausdinimo proceso metu (milžiniški kiekiai bandomųjų atspaudų). Smelovas fotografo tiesiog neįtikėtinai daug ir tiek pat daug laiko praleisdavo laboratorijoje, bet buvo išskirtinai griežtas savo darbams ir jų atrinkimui. Toks griežtas, kad po Perestroikos, jam dar esant gyvam, jis buvo surengęs vos dvi personalines parodas - 1993 m. "Borej" galerijoje ir 1997 m. - Suomijoje.
Ypatingą reikšmę Smelovui, kaip fotografui, turėjo ta aplinka, kurioje jis augo ir dirbo. Nuo 17-os metų, jis įsitvirtino neoficialiosios Leningrado kultūros gretose. Tai poetai ir dailininkai, artistai ir muzikantai, parodos ir poezijos skaitymai, na ir aišku, fotografai, kurių dauguma B.Smelovą laikė savo deivuku.
Boriso portretuose labai retai galima rasti šypseną. Jo fotoaparatas fiksuoja dramatišką įtampą, nerimastingą laukimą, vidinį susikaupimą, kūrybinį įsigilinimą, bet niekada linksmumo, laimės, džiaugsmo ir panašias būsenas, kurios būtų susijusios su nerūpestingu ir žavingu gyvenimu. Jo herojai gimė ne laimei ir ne džiaugsmingam gyvenimui, o "savo kryžiaus" nešimui šiame sunkiame, dramatiškame, sudėtingame ir pilname nerimo bei kančių pasaulyje. Jis labai dažnai fotografavo savo autoportretus. Po jo mirties net buvo surengta speciali vien jo autoportretų paroda. Iš septyniolikos eksponuotų darbų, fotoapratas matomas vos šešiuose, nes kamera nebuvo jo pagrindinis atributas, užtat žvilgsnis - aštrus, liepsningas, veriantis. Jei gyvenime žvilgsnį suminkštindavo draugiška šypsena, tai autoportretuose matome visą jo galią.
1970ųjų viduryje B.Smelovas jau susiformavęs, netradicinis fotodailininkas. Šio periodo natiurmortai persmelkti Peterburgo praeities nostalgijos. Dažnai savo natiurmortus dėlioja ant autentiškų XIX amžiaus baldų. Įkomponuojami į kadrą veidrodžiai kelis kartus padaugina realybė ir neretai "pagauna" pati fotografą. Kišeniniai laikrodžiai, kriauklytės, stiklinės, kolbos, stikliukai, buteliai, svogūno galvutės, česnakas, duona, peiliai ir daugybė kitų objektų buvo įamžinti jo darbuose. Jo natiurmortai "prisotinti" daiktais, atrodytų net "persotinti" , tačiau žinanti akis pastebės, kad kiekvieno daiktelio buvimas kadre yra kompoziciškai ir stilistiškai pagrįstas. Visi jo natiurmortai yra surežisuoti, todėl galima teigti, kad B.Smelovas visur siekė meninės vienybės ir tikslingumo nepaisant begalinės įvairovės.
1980aisiais Borisas po truputi išsilaisvina iš praeities nostalgijos. Jo natiurmortuose daiktai išsilaisvina iš praeities ir tampa labiau savarankiški ir labiau klasikiniai. Kol 1990aisiais jo natiurmortų veikėjai tampa tik tuščiais bedvasiais daiktais. Pats autorius sakydavo: "Rečiau, jau daug rečiau, fotografuoju natiurmortus. Jiems gimti reikia ypatingo postūmio, kažkokio ypatingo daikto, kuris atsiradęs imtų kurti siužetą ir po truputį pritrauktų kitus, kaip kad apie mažą smiltelę gimsta perlas"
Jis dažnai girtas nuo vyno ir fantazijų paromis trankydavosi po miestą ir laukdavo, kaip jis pats sakydavo, to momento, kai sąmonė ima grįžti iš girtumo tamsos ir tuo metu ypatingai gerai jaučiamas ir suvokiamas akimirkos grožis. Taip, vieną rytą, jis ir nesulaukė tos akimirkos, nes girtumo tamsa užmigdė jį amžiams tiesiog gatvėje, ieškantį savo svajonių kadro.
Kai jį laidojo Smolensko kapinėse, kurias jis pats labai mėgo fotografuoti ir visada pats norėjo atgulti amžinojo poilsio būtent čia, duobkasiams užmetus paskutinį kąstuvą su smėliu, ant naujai atsiradusio kauburėlio nutūpė balandis, tarsi gyvas antkapis vainikavo didelio meistro kapą. O balandžiai buvo labai dažni jo nuotraukų personažai...
Borisas Smelovas - kultinė Leningrado fotografijos figūra. 1970-1980aisias jis daug kam buvo idealas, iš vienos pusės visai laisvas nuo tarybinių ideologinių reikalavimų, iš kitos - spręsdamas visas menines užduotis fotografinėmis priemonėmis, jis iškėlė fotografiją į vieną lygį su kitomis vaizduojamojo meno rūšimis. Nors viešo pripažinimo Smelovui teko laukti ne vieną dešimtmetį, tačiau neoficialiuose Leningrado kultūros sluoksniuose jis buvo laikomas fotografijos klasiku ir meistru jau daugelį metų.
***********
INTERVIU SU B.SMELOVU ("Sovetskoje foto"1988):
- Borisai, Jūsų atėjimas į fotografiją, tai -pirmoji meilė ar ilga savo meno rūšies paieška?
- Vaikystėje aš bandžiau piešti, tačiau jau būdamas 10 metų supratau, piešime daug nepasieksiu. Po to buvo pirmasis mano fotoaparatas "Liubitel" ir ilgas fotografavinių nesėkmių periodas. Tikras fotografijos, kaip meno, suvokimas prasidėjo, kai aš jau baiginėjau mokyklą. Tam periodui priklauso ir pirmieji mano sėkmingi darbai.
- Ką jūs vadinate "nesėkme" ar "sėkme"?
- Visos mano didžiausios nesėkmės visada buvo susiję su techniniais fotografijos aspektais, kai dėl skubėjimo ir nekantrumo, aš negrįžtamai prarasdavau geriausius kadrus dar fotografuodamas arba po to laboratorijoje. O sėkmė - tai kūrininių tikslų ir kadro nujautimo sutapimas su galutiniu rezultatu.
Šiaip aš save laikau emocinalios ir intuityvios fotografijos atstovu, ir fotografuodamas daugiau pasitikiu savo jausmais labiau, nei savo sumąstytomis idėjomis. Ir nepalaikykit to mistika, tačiau dauguma mano fotografijų man pirma prisisapnuodavo ir tik po kurio laiko, kartais po daugelio metų, aš pamatydavau jas gyvai. Ir didžiausia laimė, jei tuo metu turėdavau su savim fotoaparatą ir bent vieną juostelę.
- Ar buvo kokie fotografai ar fotografijos mokyklos, kurie įtakojo jūsų fotografinio stiliaus formavimąsi?
- Turbūt, konkrečių savo mokytojų įvardinti aš negalėčiau. Tačiau kiekvienas susitikimas su fotografijos meistrų darbais, be jokios abejonės, savaip formavo mane ir kaip fotografą, ir kaip žmogų. Pavyzdžiui, vieną iš stipriausių įspūdžių jaunystės metais padarė paroda "Prancūzijos veidas", kai turėjau galimybė susipažinti iš karto su kelių iškiliausių fotomeistrų darbais ir tai žymiai išplėtė mano supratimą apie fotografijos galimybes ir jos ribas. Aš žavėjausi A.Cartie-Bresson'o darbais, kurie aiškiai įrodė, kad fotografas turi būt ir filosofas. J.Sudek'as atskleidė man, kad kiekvienas daiktas turi savo sielą. L.Rodčenko parodė man, kad fotografija gali puikiai atskleisti laikmečio dvasią.
- Kaip manote, ar dabar fotografija įgavo kažkiokius naujus bruožus, naujas tendencijas?
- Techninė fotografijos revoliucija - auto kamerų atsiradimas, didelio jautrumo fotomedžiagos, laboratorinės technikos tobulumas - nulemė kokybinius fotografijos pasikeitinus. Iš vienos pusės, techninių uždavinių sprendimo lengvumas išplėtė kūrybinius horizontus, praturtino fotografo matymus. Iš kitos - galimybė lengvai padaryti kokybiška fotografiją, neturint nei proto, nei kultūros, turi pavojų, kad fotografiją "nukvailės". Man daug svarbiau yra ne tikslus realybės perteikimas, o fotografo požiūris į pasaulį, autoriaus, kaip žmogaus požiūris ir mintys. Be to kadrai tušti ir šalti.
Kitų fotografų darbuose man patinka tai, ko aš pats nemoku. Ateinant į parodą, reikia už durų palikti garbės troškimą ir pavydą, tik tada pradedi daug ką suprasti ir jausti.
-Ką Jūsų manymu reik daryti, kad išvengti beveidės fotografijos?
- Mums labai trūksta rimtos fotografijos teorijos. Čia beveik nesijaučia jaunų ir šviežių idėjų. Man atrodo, kad būtina visus skaitytojus supažindinti su teorinės fotografijos klasikų darbais, kaip Zigfrido Krakauerio, su naujais ir originaliais požiūriais į fotografiją, kaip Rolando Barto.
Fotografo išsimoklinimo klausimas, man atrodo labai svarbus. Aš pats, su amžiumi, vis skausmingiau jaučiu šią problemą. Įdomiausia, kad dauguma šio meto fotografų, turi techninį išsilavinimą, o daug naudingesnis būtų humanitarinis - filosofinis, psichologinis, menotyrininko, ir dar privalomai su užsienio kalbų mokymu. Žmogus turi puikiai nusimanyti meno istorijoje, kad kurtų naują istoriją. Žinoti praeitį menininkas turi dar geriau, nei dabartį, kurią jis gali nujausti intuityviai.
Žmogaus vidinė kultūra daugiau ar mažiau visada išryškėja jo kūriniuose. Ir, manau, be meilės Dostojevskio filosofijai, Van Gogo kūrybai, Mocarto muzikai, ne tik aš pats, bet ir mano darbai, būtų skurdūs.
- Kokiems fotografijos žanrams šiuo metu teikiate pirmenybę?
- Čia reiktų šnekėti ne apie žanrus, o apie temas. Aš daugiausia fotografuoju miestą. Ir jei senesnis ciklas "Dostojevskio atminimui" buvo daugiau sakmė, tai šiandieninis žanras - miesto peizažas. Rečiau dabar fotografuoju ir natiurmortus. Jiems fotografuoti reikia kažkokio ypatingo postūmio, daikto atsiradimo, aplink kurį klostosi viskas siužetas, kaip apie smiltelę išauga perlas.
- Ir paskutinis klausimas, ar yra kažkokia savybė, būdinga gerai, sėkmingai fotografijai?
- Yra. Joje turi būt Paslaptis. Kitaip bus prarastas daugiapusis fotografijos suvokimas.
2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis
"Geriausia mano 2010 m. fotografija"
Švelnus švytėjimas
Autorius Rinat Tarzumanov
Modelis Monika Kvietkutė
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis
Informacija juostinės fotografijos mylėtojams
NAUDINGOS NUORODOS:
Atviros fotografijos dirbtuvės
www.afd.lt
http://www.facebook.com/atvirosios.fotografijos.dirbtuves
Ginto Kavoliūno (vienas iš Atvirų fotografijos dirbtuvių steigėjų) kontaktai:
mail: gintas.kavo@gmail.com
mob: 868444076
čia galite išmokti patys išsiryškinti juosteles, atspausti savo nuotraukas popieriuje, suteikiama galimybė naudotis visa įranga, aprūpinimas fotochemikalais, pagalba mokantis ir teminių mokymų organizavimas. Prie dirbtuvių yra įrengra fotostudiją, kurią galite išsinuomoti savo reikmėms.
Naudingas puslapis ryškintojams, kuriame pateikiama visa reikalinga informaciją ryškinantiems juosteles namuose:
http://www.digitaltruth.com/devchart.php
PARDUOTUVĖS VILNIUJE, KUR GALIMA ĮSIGYTI JUOSTELIŲ IR FOTOCHEMIKALŲ:
1. A.Juozapavičiaus g. 11, LT-09311 VILNIUS - (5) 2721752
el.paštas - vilnius@fotocentras.lt
(parduotuve centre, netoli VMI, ten bene pigiausios juodai baltos siauros ir plačios rankomis ryškinamos juostos (Kodak TX, Kodak Tmax), taip pat spalvotos Kodak Portra VC ir NC). Kartais turi ir polaroid kasečių, įmaučių juostelėms.
2. FOTOTECHNIKA, UAB
http://www.fototechnika.lt/
Smolensko g. 10A, LT-03201 VILNIUS, LIETUVA Tel:(5) 2791545
Nepigu, bet turi siaurų ir plačių juostų, Ilford chemijos, Ilford fotopopieriaus, įrangos reikalingos fotogamybai ar ryškinimui. Parduotuvė yra už baldų salono SKRAJA.
3. http://www.procentras.lt/
Ryskina juostas visokiais procesais, net ir tokiais, kuriais kitur neryskina, pvz. crossina, ryškina skaidres, išryškina ir juodai baltas rankomis ryškinamas juostas (jeigu tingėsit/negalėsit to daryti namie). Atlieka ir visas įprastas fotolaboratorijos funkcijas - skenuoja, spausdinta foto ant popeiriaus ir kitų paviršių. Naudokitės, kai reikia geros profesionalios kokybės. Juostų turi, chemijos - ne. Turi savo psl. Facebook'e, jeigu kam aktualu.
4. KODAK įgaliotasis atstovas Lietuvoje Prekybos namai D.W.K., UAB
Pelesos g. 3, 02115 VILNIUS, LIETUVA Tel: (5) 2338892
el. paštas: dwk@dwk.lt
Svetainės adresas internete: http://www.fotoskaitmena.lt
DL: P.-Pn. 8-16.45 val.
KODAK fotoprekės: fotojuostos, fotopopierius, fotoaparatai, elementai, fotochemija, kinojuosta. Didmeninė prekyba.
5. FOTOLITA, UAB
http://www.fotolita.lt/
Gerosios Vilties g. 38, LT-03143 VILNIUS, LIETUVA Tel:(5) 2139864
Turi sandėlius netoli Gerosios Vilties g., kur yra visokių Fuji juostų. Kartais būna išpardavimai, bet reikia specialiai domėtis.
INTERNETINĖS PARDUOTUVĖS:
Foma juostos, chemija ir fotopierius geriausiomis kainomis
www.fotofanai.lt
juostu uzsakymas i-netu is katalogo:
www.fotofabrikas.lt
Vokietijoje:
http://www.macodirect.de/
PIGUS SKAIDRINIŲ JUOSTELIŲ RYŠKINIMAS SU ĮDĖJIMU Į RĖMELIUS ARBA BE JŲ:
IKI prekybos centruose informacijos skyriuose paslaugas siūlo Lenkijos bendrovė CEWE. Pigiausias skaidrinių juostelių ryškinimas.
KITOS NAUDINGOS NUORODOS:
www.karaliunas.lt - puikus juostininko blog'as lietuvių kalba. Informacija susisteminta, daug pavyzdžių, eksperimentų, klaidų ir atradimų demonstravimas, aiškus teorijos ir praktikos išdėstymas.
Film is not dead it just smells funny:
http://www.thiaps.com/
Atviros fotografijos dirbtuvės
www.afd.lt
http://www.facebook.com/atvirosios.fotografijos.dirbtuves
Ginto Kavoliūno (vienas iš Atvirų fotografijos dirbtuvių steigėjų) kontaktai:
mail: gintas.kavo@gmail.com
mob: 868444076
čia galite išmokti patys išsiryškinti juosteles, atspausti savo nuotraukas popieriuje, suteikiama galimybė naudotis visa įranga, aprūpinimas fotochemikalais, pagalba mokantis ir teminių mokymų organizavimas. Prie dirbtuvių yra įrengra fotostudiją, kurią galite išsinuomoti savo reikmėms.
Naudingas puslapis ryškintojams, kuriame pateikiama visa reikalinga informaciją ryškinantiems juosteles namuose:
http://www.digitaltruth.com/devchart.php
PARDUOTUVĖS VILNIUJE, KUR GALIMA ĮSIGYTI JUOSTELIŲ IR FOTOCHEMIKALŲ:
1. A.Juozapavičiaus g. 11, LT-09311 VILNIUS - (5) 2721752
el.paštas - vilnius@fotocentras.lt
(parduotuve centre, netoli VMI, ten bene pigiausios juodai baltos siauros ir plačios rankomis ryškinamos juostos (Kodak TX, Kodak Tmax), taip pat spalvotos Kodak Portra VC ir NC). Kartais turi ir polaroid kasečių, įmaučių juostelėms.
2. FOTOTECHNIKA, UAB
http://www.fototechnika.lt/
Smolensko g. 10A, LT-03201 VILNIUS, LIETUVA Tel:(5) 2791545
Nepigu, bet turi siaurų ir plačių juostų, Ilford chemijos, Ilford fotopopieriaus, įrangos reikalingos fotogamybai ar ryškinimui. Parduotuvė yra už baldų salono SKRAJA.
3. http://www.procentras.lt/
Ryskina juostas visokiais procesais, net ir tokiais, kuriais kitur neryskina, pvz. crossina, ryškina skaidres, išryškina ir juodai baltas rankomis ryškinamas juostas (jeigu tingėsit/negalėsit to daryti namie). Atlieka ir visas įprastas fotolaboratorijos funkcijas - skenuoja, spausdinta foto ant popeiriaus ir kitų paviršių. Naudokitės, kai reikia geros profesionalios kokybės. Juostų turi, chemijos - ne. Turi savo psl. Facebook'e, jeigu kam aktualu.
4. KODAK įgaliotasis atstovas Lietuvoje Prekybos namai D.W.K., UAB
Pelesos g. 3, 02115 VILNIUS, LIETUVA Tel: (5) 2338892
el. paštas: dwk@dwk.lt
Svetainės adresas internete: http://www.fotoskaitmena.lt
DL: P.-Pn. 8-16.45 val.
KODAK fotoprekės: fotojuostos, fotopopierius, fotoaparatai, elementai, fotochemija, kinojuosta. Didmeninė prekyba.
5. FOTOLITA, UAB
http://www.fotolita.lt/
Gerosios Vilties g. 38, LT-03143 VILNIUS, LIETUVA Tel:(5) 2139864
Turi sandėlius netoli Gerosios Vilties g., kur yra visokių Fuji juostų. Kartais būna išpardavimai, bet reikia specialiai domėtis.
INTERNETINĖS PARDUOTUVĖS:
Foma juostos, chemija ir fotopierius geriausiomis kainomis
www.fotofanai.lt
juostu uzsakymas i-netu is katalogo:
www.fotofabrikas.lt
Vokietijoje:
http://www.macodirect.de/
PIGUS SKAIDRINIŲ JUOSTELIŲ RYŠKINIMAS SU ĮDĖJIMU Į RĖMELIUS ARBA BE JŲ:
IKI prekybos centruose informacijos skyriuose paslaugas siūlo Lenkijos bendrovė CEWE. Pigiausias skaidrinių juostelių ryškinimas.
KITOS NAUDINGOS NUORODOS:
www.karaliunas.lt - puikus juostininko blog'as lietuvių kalba. Informacija susisteminta, daug pavyzdžių, eksperimentų, klaidų ir atradimų demonstravimas, aiškus teorijos ir praktikos išdėstymas.
Film is not dead it just smells funny:
http://www.thiaps.com/
2011 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis
STOCK FOTOGRAFIJA: 2. Nuotraukų paruošimas.
A. FOTOGRAFIJŲ KOKYBĖ
Klausite - kas yra foto kokybė, o čia prasideda tiesiog techninių parametrų vardinimas:
a) pagrindinis objektas turi būt neabejotiname fokuse ir neabejotiname fokuse žiūrint į foto 100 proc padidinime. Pageidautina naudoti gilesnę diafragmą kai fotografuojate kažką iš arti, kad daiktas ar visas veidas visas būtų neabejotiname fokuse. Jei fotografuojate kokį foną (pvz. plytinę sieną)- visas fonas visoje foto turi būti fokuse;
b) triukšmų kiekis turi būt minimalus, todėl visos foto daromos pačia mažiausia ISO reikšme, kurią tik leidžia jūsų fotoaparatas ir dar pageidautina po to pravalyti triukšmus redaguojant RAW arba vėliau spec triukšmų valymo programomis panašiomis kaip Noise Ninja ar Noiseware professional;
c) foto turi būt kuo teisingiau eksponuota. Jei kitur gyvenime tinka traukti ekspoziciją iš RAW net ekstremaliai šviesinant ar tamsinant, čia nieko iš to nesigaus. Išlįs į viršų visi įmanomi artefaktai ir foto bus paprasčiausiai atmesta. Daug geriau foto perfotografuot, nei gaišti laiką redaguojant;
d) geras apšvietimas. Nenaudokite įmontuotos blykstės. Natūrali šviesa suteikia begalę galimybių, o jei turitę išorinę blykstę - galimybės dar ir išsiplėčia. Studijinis apšvietimas suteikia neribotas galimybes, tik turėk idėjų.
e) ne visai tiesioginis foto kokybės klausimas, bet dėl jo neabejotinai atmes visas foto - logotipų, firmų pavadinimų, atpažįstamų prekės ženklų buvimas kadre, todėl pageidautina visą tai sužiūrėt prieš fotografuojant, nes klonavimas didina atemtimo riziką. Nepamirškite ir kelnių sagų, užtrauktukų, kurie foto atrodo iš toli nepastebimi, tačiau išsididinus foto 100 proc. tampa puikiai įkaitomais firmų užrašais.
Papildomi patarimai:
f) jei norite pardavinėti iškirptus daiktus baltame fone - pamirškite lasso tool žymėjimą ar quick selection tool, vienintelis žymėjimo būdas, kuris kokybiškai iškirps objektą iš fono - "Pen" tool sukuriant "Paths" takus. Jei nemokate juo naudotis, galit bandyt foną tiesiog nutrinti su trintuku, darbo daug, rizikuojate nublukinti objekto kraštus, palikti nenutrintų vietų, bet vis gi įmanomas ir išbandytas būdas :)
g) per daug neapakrykite foto. Visada geriausia pardavinėt maksimalaus dydžio nuotraukas. Kuo didesnę foto iš jūsų perkama, tuo daugiau už ją gaunate, tad jums į naudą parduot ją maksimaliai didelę, kokią tik leidžia nufotografuti jūsų fotoaparatas (dirbtinis didinimas programomis griežtai uždraustas). Be to, niekas nepriims iš jūsų foto, jei didžiulio balto fono plote bus nufotografuota mažytė sąvaržėlė. Pagrindinis objektas turi užimti iki 70 proc nuotraukos, o jei apakarpysite labai - tokia foto atmes dėl pikselių skaičiaus trūkumo. Tad jau fotografuodami sužiūrėkite kadrą, kad nereiktų po to nukirpinėt tiesiogines jūsų pajamas. Daugumos fotobankų reikalavimas nuotraukos dydžiui - mažiausiai 4 megapikseliai (t.y. jei jūsų foto 2400x1800 dydžio, tai ji yra 4.32 MP apimties).
B. REIKALAVIMAI SIUŽETUI:
Jūsų nuotraukoje gali būt pavaizduota kas tik norite, tačiau yra tam tikri reikalavimai siužetui.
a) dauguma fotobankų nori, kad pateiktumėte jiems kuo daugiau vieno ir to paties siužeto ar daikto rakursų, tik Dreamstime nepriima panašių foto pateiktų vienu metu. Todėl iš vienos fotosesijos neatsirinkite tik patčio geriausio kadro, o pateikite kad ir visus kokybiškus kadrus, kurie tarp savęs skiriasi kažkuo, nors siužetas ar objektas tas pats. Nuotraukų kiekis visada dirba jūsų naudai.
b) nuolatos sekite bestselerius visuose fotobankuose, galvokite kas juos gali pirkti ir kodėl perka geriau nei panašias foto, taip pat analizuokite ir savo foto. Tačiau tiesiogiai nesivaikykite panašių idėjų. Matyt dauguma pradedančių atėję i fotobankus ir pamatę, kiek kartų yra parduota foto su paprasčiausiomis popieriaus skiautelėmis ar atmintinių prilipintais popieriukais, puola plėšyti popierių, sąsiuvinius, dienoraščius ir fotografuoti panašias foto (aš pati taip dariau :D), bet dauguma tokių foto jau net nebepriima, nes visi eina panašiu keliu - bando pakartoti tai kas paprasta ir genialu, bei pigu, tačiau tame kelyje jau kamštis susidarė ir kelio nebėr. Tas pats su sendintais popieriais, lapais apdegintais kraštais ir panašiai. Net jei tokias foto ir priims, jos atsikąs vos mažutėlį kampelį nuo bendro katilo, nes ši niša jau perkrauta.
c) puiku yra fotografuoti žmones. Žmonių reikia visokių: gražių ir ne, storų ir lieknų, jaunų ir senų, mažų ir didelių, porų ir grupių, šeimų ir draugų, kūno dalių ir gestų, linksmų ir liūdnų, kvailų ir protingų, atostogaujančių ir dirbančių, mylinčių ir nekenčiančių. Todėl ši sritis niekada nebus užpildyta iki galo. Tik nepamirškite vieno - jei nuotraukoje yra atpažįstamas žmogaus veidas (net jei tai jūsų pačių veidas), su fotografija būtina pateikti ir modelio sutikimą (model release). Tai ranka pasirašyta jūsų ir modelio sutartis, patvirtinta liūdininko parašu. Vėliau ją galite nuskanuoti ar nufotografuoti. Dauguma fotobankų užtenka vos vieną kartą pasirašyti sutarti ir ji galios visoms to žmogaus nuotraukoms keliamoms ilgą laiką. Tačiau istock pakeitė reikalavimus ir šiam fotobankui jau būtina kas kartą pasirašyti naują sutartį kiekvienai fotosesijai (mano akimis tai teisinga, nors kaip fotografui tai papildomas vargas ir rūpestis). Aš naudoju čią esančią sutartį modelio sutartis
d) nefotografuokite sausų snapshotų (t.y. atsitiktinių kadrų), neužverskite fotobanko eilinėmis savo šuns nuotraukomis, eiliniais vaizdeliais, pilkais peizažais, eilinių daiktų nuotraukomis. Jūsų foto turi būt aktuali ne vien jums, bet ir dar kažkam, kad ją pirktų. Galvokite idėjas, kurkite koncepcijas, sekite gyvenimo aktualijas ir kelkite tai į nuotraukas.
e) šventines foto skirtas konkrečiai šventei ruoškite iš anksto. Valentino dienos foto ruoškite gruodžio/sausio mėn, velykų - per Valentino dieną, kalėdų - spalio/lapkričio mėnesį ir panašiai. Dauguma firmų atvirukams, žurnalams ar kalendoriams foto ieško iš anksto, kad spėtų atspausdinti, todėl bandykite įšokti į pirmus vagonus, nes paskutiniai, atvažiavę vos prieš pat Kalėdas, ras tuščią puotos stalą. Tad visuomet teks galvoti į priekį.
C. RAKTINIAI ŽODŽIAI:
Oj kaip aš to bijojau. Nežinau kodėl, bet buvau nusiteikus, kas kas - bet raktiniai žodžiai, tai jau grynas vargas, sunki užduotis, nes kažkodėl įsivaizdavau, kad prie foto jų reikia surašyti būtinai 50, o tiek sugalvot ir dar anglų kalba - reik ypatingų sugebėjimų. Nieko panašaus. Užtenka kokių 7-9 raktinių žodžių, rekomenduojama apie 30, 50 - didžiausias leistinas kiekis. Šiais laikais yra bent keli puslapiai, kurie padeda tuos raktinius žodžius "išžvejoti" iš panašių foto jau esančių stokuose.
pvz:
http://www.findphotokeywords.com/
http://www.arcurs.com/keywording/
Jums tereikia parašyti jūsų foto esmę (pvz. book in hands) ir jums primeta foto panašių į jūsiškę, pažymite panašiausias į jūsų ir duodate filtravimą. Vėliau pramėtote visus netinkamus raktinius žodžius ir suformuojate sąrašą iš likusių. Copy/paste į File info "Keywords" laukelį. Viskas :)
Visi raktinia žodžiai privalo būti anglų kalba. Jei rašote į File info, atskirkite žodzius kableliais arba kabliataškiais.
Tačiau nereikia "spam"inti raktiniais žodiais. Nėra prasmės rašyti žodžius, kurie yra labai nutolę nuo tiesioginio foto turinio. Ypač raktiniams žodžiams priekabus yra istock fotobankas. Negana to, kad kiekvieną žodį reikia pažymėti ką jūs turėjote galvoje konkrečiai, pvz: rašydami hand jūs turėjot galvoja hand kaip "humans hand" "animals hand" ir t.t., tai jei dar nėra to, ką jūs paminėjote, nuotraukoje tiesiogiai pavaizduota, jūsų foto bus atmesta.
Nėra sunku ir patiems aprašyti foto, beje taip gaunasi daug kokybiškesnis aprašymas, nei naudojantis aukščiau paminėtomis nuorodomis ar kopijuojant visus raktinius žodžius nuo panašios foto, nes nenutolstama nuo turinio į pievas. Pažiūrėkit į foto ir vardinkite: Kas? Koks? Kiek? Kur? Ką daro? Kada? Kas aplink?
Raktiniuose žodžiuose taip pat negalima naudoti prekinių ženklų ir firmų pavadinimų. O su vaikų fotografijomis negalima vartoti žodžių "nude", "sex" ir panašiai.
SVARBU:
Jums bus daug lengviau sukelti foto i stokus, jei visą reikalingą informaciją apie foto surašysite į File info baigdami redagavimą prieš išsaugant nuotrauką. Tada sukėlus foto, jums tereiks pasirinkti kategorijas, o visi kiti laukai kaip title, description, keywords užsipildys patys.
Norėdami surašyti File info. Eikite- File>File info
užpildykite laukus:
Document Title (įrašykite trumpą pavadinimą nuotraukos)
Description (pilnas nuotraukos aprašymas)
Keywords (raktažodžiai atskirti kablelias ar kabliataškiais)
pvz.
4. PRISKYRIMAS KATEGORIJAI
Kiekvieną jūsų foto teks priskirti kažkokiai kategorijai. Pvz. šuniuko foto prie Animals, pinigų prie Business, moters foto prie People. Vieną foto galima priskirti ir kelioms kategorijoms, jei moteris verslininkė, ji puikiai tiks ir "business" ir "people" kategorijoms. Dauguma stokų neapsiriboja kategorijomis ir tenka rinktis iš smulkesnių subkategorijų, kad kuo tiksliau parodyti kelią į jūsų foto. Iš pradžių tai gana painus dalykas, nes kategorijų pavadinimai skiriasi skirtinguose fotobankuose ir kas viename lengvai priskiriama, kitame gali tekti pavargti iš peties ieškant kur gi čia ta mano foto tiktų. Su laiku perprasit ir bus vis lengviau.
BAIGIAMASIS ŽODIS
Visos stock fotografijos specifikos neįmanoma apžvelgti net storiausioje knygoje. Kiekvienas stokas turi savo specifines sąvybes ir savotiškus niuansus, kuriuos įmanoma suprasti tik kurį laiką juose sukantis. Reikšmės gali turėti daug kas: ir foto įkelimo savaitės diena ar laikas (kaip shutterstock), ir raktinių žodžių seka (kaip fotolia), ir tarpai tarp pasiūlomų panašių foto (kaip dreamstime). Visa tai sužinoma forumuose, fotografų bendruomenėse, pokalbiuose su kolegomis, iš asmeninės patirties.
Reikia pridurti ir tai, kad pirmoji piniginga banga jau nusirito prieš kelis metus, kai užtekdavo turėti veidrodinuką, o tuo metu juos turėjo tikrai ne kiekvienas, fotografuoti elementarius aplinkos daiktus, popieriaus skiauteles, šaldytuvo turinį ir užsidirbti tikrai įspūdingas sumas. Šiuo metu, norint atsikąsti bent ženklesnę dalį nuo bendros milijoninės apyvartos, nuo profesionalių fotografų turinčių profesionalias apšvietimo technikas, dešimtis tūkstančių dolerių kainuojančius fotoaparatus, neribotą modelių pasirinkimą ir didelę komandą, reikia turėti tikrai tvirtus dantis ir gerą galvą generuojančią netikėtas idėjas, tačiau galimybė yra ir tik nuo jūsų priklausys, ar ji pasiteisins. Linkiu sėkmės ;)
Klausite - kas yra foto kokybė, o čia prasideda tiesiog techninių parametrų vardinimas:
a) pagrindinis objektas turi būt neabejotiname fokuse ir neabejotiname fokuse žiūrint į foto 100 proc padidinime. Pageidautina naudoti gilesnę diafragmą kai fotografuojate kažką iš arti, kad daiktas ar visas veidas visas būtų neabejotiname fokuse. Jei fotografuojate kokį foną (pvz. plytinę sieną)- visas fonas visoje foto turi būti fokuse;
b) triukšmų kiekis turi būt minimalus, todėl visos foto daromos pačia mažiausia ISO reikšme, kurią tik leidžia jūsų fotoaparatas ir dar pageidautina po to pravalyti triukšmus redaguojant RAW arba vėliau spec triukšmų valymo programomis panašiomis kaip Noise Ninja ar Noiseware professional;
c) foto turi būt kuo teisingiau eksponuota. Jei kitur gyvenime tinka traukti ekspoziciją iš RAW net ekstremaliai šviesinant ar tamsinant, čia nieko iš to nesigaus. Išlįs į viršų visi įmanomi artefaktai ir foto bus paprasčiausiai atmesta. Daug geriau foto perfotografuot, nei gaišti laiką redaguojant;
d) geras apšvietimas. Nenaudokite įmontuotos blykstės. Natūrali šviesa suteikia begalę galimybių, o jei turitę išorinę blykstę - galimybės dar ir išsiplėčia. Studijinis apšvietimas suteikia neribotas galimybes, tik turėk idėjų.
e) ne visai tiesioginis foto kokybės klausimas, bet dėl jo neabejotinai atmes visas foto - logotipų, firmų pavadinimų, atpažįstamų prekės ženklų buvimas kadre, todėl pageidautina visą tai sužiūrėt prieš fotografuojant, nes klonavimas didina atemtimo riziką. Nepamirškite ir kelnių sagų, užtrauktukų, kurie foto atrodo iš toli nepastebimi, tačiau išsididinus foto 100 proc. tampa puikiai įkaitomais firmų užrašais.
Papildomi patarimai:
f) jei norite pardavinėti iškirptus daiktus baltame fone - pamirškite lasso tool žymėjimą ar quick selection tool, vienintelis žymėjimo būdas, kuris kokybiškai iškirps objektą iš fono - "Pen" tool sukuriant "Paths" takus. Jei nemokate juo naudotis, galit bandyt foną tiesiog nutrinti su trintuku, darbo daug, rizikuojate nublukinti objekto kraštus, palikti nenutrintų vietų, bet vis gi įmanomas ir išbandytas būdas :)
g) per daug neapakrykite foto. Visada geriausia pardavinėt maksimalaus dydžio nuotraukas. Kuo didesnę foto iš jūsų perkama, tuo daugiau už ją gaunate, tad jums į naudą parduot ją maksimaliai didelę, kokią tik leidžia nufotografuti jūsų fotoaparatas (dirbtinis didinimas programomis griežtai uždraustas). Be to, niekas nepriims iš jūsų foto, jei didžiulio balto fono plote bus nufotografuota mažytė sąvaržėlė. Pagrindinis objektas turi užimti iki 70 proc nuotraukos, o jei apakarpysite labai - tokia foto atmes dėl pikselių skaičiaus trūkumo. Tad jau fotografuodami sužiūrėkite kadrą, kad nereiktų po to nukirpinėt tiesiogines jūsų pajamas. Daugumos fotobankų reikalavimas nuotraukos dydžiui - mažiausiai 4 megapikseliai (t.y. jei jūsų foto 2400x1800 dydžio, tai ji yra 4.32 MP apimties).
B. REIKALAVIMAI SIUŽETUI:
Jūsų nuotraukoje gali būt pavaizduota kas tik norite, tačiau yra tam tikri reikalavimai siužetui.
a) dauguma fotobankų nori, kad pateiktumėte jiems kuo daugiau vieno ir to paties siužeto ar daikto rakursų, tik Dreamstime nepriima panašių foto pateiktų vienu metu. Todėl iš vienos fotosesijos neatsirinkite tik patčio geriausio kadro, o pateikite kad ir visus kokybiškus kadrus, kurie tarp savęs skiriasi kažkuo, nors siužetas ar objektas tas pats. Nuotraukų kiekis visada dirba jūsų naudai.
b) nuolatos sekite bestselerius visuose fotobankuose, galvokite kas juos gali pirkti ir kodėl perka geriau nei panašias foto, taip pat analizuokite ir savo foto. Tačiau tiesiogiai nesivaikykite panašių idėjų. Matyt dauguma pradedančių atėję i fotobankus ir pamatę, kiek kartų yra parduota foto su paprasčiausiomis popieriaus skiautelėmis ar atmintinių prilipintais popieriukais, puola plėšyti popierių, sąsiuvinius, dienoraščius ir fotografuoti panašias foto (aš pati taip dariau :D), bet dauguma tokių foto jau net nebepriima, nes visi eina panašiu keliu - bando pakartoti tai kas paprasta ir genialu, bei pigu, tačiau tame kelyje jau kamštis susidarė ir kelio nebėr. Tas pats su sendintais popieriais, lapais apdegintais kraštais ir panašiai. Net jei tokias foto ir priims, jos atsikąs vos mažutėlį kampelį nuo bendro katilo, nes ši niša jau perkrauta.
c) puiku yra fotografuoti žmones. Žmonių reikia visokių: gražių ir ne, storų ir lieknų, jaunų ir senų, mažų ir didelių, porų ir grupių, šeimų ir draugų, kūno dalių ir gestų, linksmų ir liūdnų, kvailų ir protingų, atostogaujančių ir dirbančių, mylinčių ir nekenčiančių. Todėl ši sritis niekada nebus užpildyta iki galo. Tik nepamirškite vieno - jei nuotraukoje yra atpažįstamas žmogaus veidas (net jei tai jūsų pačių veidas), su fotografija būtina pateikti ir modelio sutikimą (model release). Tai ranka pasirašyta jūsų ir modelio sutartis, patvirtinta liūdininko parašu. Vėliau ją galite nuskanuoti ar nufotografuoti. Dauguma fotobankų užtenka vos vieną kartą pasirašyti sutarti ir ji galios visoms to žmogaus nuotraukoms keliamoms ilgą laiką. Tačiau istock pakeitė reikalavimus ir šiam fotobankui jau būtina kas kartą pasirašyti naują sutartį kiekvienai fotosesijai (mano akimis tai teisinga, nors kaip fotografui tai papildomas vargas ir rūpestis). Aš naudoju čią esančią sutartį modelio sutartis
d) nefotografuokite sausų snapshotų (t.y. atsitiktinių kadrų), neužverskite fotobanko eilinėmis savo šuns nuotraukomis, eiliniais vaizdeliais, pilkais peizažais, eilinių daiktų nuotraukomis. Jūsų foto turi būt aktuali ne vien jums, bet ir dar kažkam, kad ją pirktų. Galvokite idėjas, kurkite koncepcijas, sekite gyvenimo aktualijas ir kelkite tai į nuotraukas.
e) šventines foto skirtas konkrečiai šventei ruoškite iš anksto. Valentino dienos foto ruoškite gruodžio/sausio mėn, velykų - per Valentino dieną, kalėdų - spalio/lapkričio mėnesį ir panašiai. Dauguma firmų atvirukams, žurnalams ar kalendoriams foto ieško iš anksto, kad spėtų atspausdinti, todėl bandykite įšokti į pirmus vagonus, nes paskutiniai, atvažiavę vos prieš pat Kalėdas, ras tuščią puotos stalą. Tad visuomet teks galvoti į priekį.
C. RAKTINIAI ŽODŽIAI:
Oj kaip aš to bijojau. Nežinau kodėl, bet buvau nusiteikus, kas kas - bet raktiniai žodžiai, tai jau grynas vargas, sunki užduotis, nes kažkodėl įsivaizdavau, kad prie foto jų reikia surašyti būtinai 50, o tiek sugalvot ir dar anglų kalba - reik ypatingų sugebėjimų. Nieko panašaus. Užtenka kokių 7-9 raktinių žodžių, rekomenduojama apie 30, 50 - didžiausias leistinas kiekis. Šiais laikais yra bent keli puslapiai, kurie padeda tuos raktinius žodžius "išžvejoti" iš panašių foto jau esančių stokuose.
pvz:
http://www.findphotokeywords.com/
http://www.arcurs.com/keywording/
Jums tereikia parašyti jūsų foto esmę (pvz. book in hands) ir jums primeta foto panašių į jūsiškę, pažymite panašiausias į jūsų ir duodate filtravimą. Vėliau pramėtote visus netinkamus raktinius žodžius ir suformuojate sąrašą iš likusių. Copy/paste į File info "Keywords" laukelį. Viskas :)
Visi raktinia žodžiai privalo būti anglų kalba. Jei rašote į File info, atskirkite žodzius kableliais arba kabliataškiais.
Tačiau nereikia "spam"inti raktiniais žodiais. Nėra prasmės rašyti žodžius, kurie yra labai nutolę nuo tiesioginio foto turinio. Ypač raktiniams žodžiams priekabus yra istock fotobankas. Negana to, kad kiekvieną žodį reikia pažymėti ką jūs turėjote galvoje konkrečiai, pvz: rašydami hand jūs turėjot galvoja hand kaip "humans hand" "animals hand" ir t.t., tai jei dar nėra to, ką jūs paminėjote, nuotraukoje tiesiogiai pavaizduota, jūsų foto bus atmesta.
Nėra sunku ir patiems aprašyti foto, beje taip gaunasi daug kokybiškesnis aprašymas, nei naudojantis aukščiau paminėtomis nuorodomis ar kopijuojant visus raktinius žodžius nuo panašios foto, nes nenutolstama nuo turinio į pievas. Pažiūrėkit į foto ir vardinkite: Kas? Koks? Kiek? Kur? Ką daro? Kada? Kas aplink?
Raktiniuose žodžiuose taip pat negalima naudoti prekinių ženklų ir firmų pavadinimų. O su vaikų fotografijomis negalima vartoti žodžių "nude", "sex" ir panašiai.
SVARBU:
Jums bus daug lengviau sukelti foto i stokus, jei visą reikalingą informaciją apie foto surašysite į File info baigdami redagavimą prieš išsaugant nuotrauką. Tada sukėlus foto, jums tereiks pasirinkti kategorijas, o visi kiti laukai kaip title, description, keywords užsipildys patys.
Norėdami surašyti File info. Eikite- File>File info
užpildykite laukus:
Document Title (įrašykite trumpą pavadinimą nuotraukos)
Description (pilnas nuotraukos aprašymas)
Keywords (raktažodžiai atskirti kablelias ar kabliataškiais)
pvz.
4. PRISKYRIMAS KATEGORIJAI
Kiekvieną jūsų foto teks priskirti kažkokiai kategorijai. Pvz. šuniuko foto prie Animals, pinigų prie Business, moters foto prie People. Vieną foto galima priskirti ir kelioms kategorijoms, jei moteris verslininkė, ji puikiai tiks ir "business" ir "people" kategorijoms. Dauguma stokų neapsiriboja kategorijomis ir tenka rinktis iš smulkesnių subkategorijų, kad kuo tiksliau parodyti kelią į jūsų foto. Iš pradžių tai gana painus dalykas, nes kategorijų pavadinimai skiriasi skirtinguose fotobankuose ir kas viename lengvai priskiriama, kitame gali tekti pavargti iš peties ieškant kur gi čia ta mano foto tiktų. Su laiku perprasit ir bus vis lengviau.
BAIGIAMASIS ŽODIS
Visos stock fotografijos specifikos neįmanoma apžvelgti net storiausioje knygoje. Kiekvienas stokas turi savo specifines sąvybes ir savotiškus niuansus, kuriuos įmanoma suprasti tik kurį laiką juose sukantis. Reikšmės gali turėti daug kas: ir foto įkelimo savaitės diena ar laikas (kaip shutterstock), ir raktinių žodžių seka (kaip fotolia), ir tarpai tarp pasiūlomų panašių foto (kaip dreamstime). Visa tai sužinoma forumuose, fotografų bendruomenėse, pokalbiuose su kolegomis, iš asmeninės patirties.
Reikia pridurti ir tai, kad pirmoji piniginga banga jau nusirito prieš kelis metus, kai užtekdavo turėti veidrodinuką, o tuo metu juos turėjo tikrai ne kiekvienas, fotografuoti elementarius aplinkos daiktus, popieriaus skiauteles, šaldytuvo turinį ir užsidirbti tikrai įspūdingas sumas. Šiuo metu, norint atsikąsti bent ženklesnę dalį nuo bendros milijoninės apyvartos, nuo profesionalių fotografų turinčių profesionalias apšvietimo technikas, dešimtis tūkstančių dolerių kainuojančius fotoaparatus, neribotą modelių pasirinkimą ir didelę komandą, reikia turėti tikrai tvirtus dantis ir gerą galvą generuojančią netikėtas idėjas, tačiau galimybė yra ir tik nuo jūsų priklausys, ar ji pasiteisins. Linkiu sėkmės ;)
STOCK FOTOGRAFIJA: 1. Įvadas į stock fotografiją.
A. BENDRA INFORMACIJA APIE STOCK FOTOGRAFIJĄ
Kam reikalingi tokie bankai? Tiesiog nueikite pasižiūrėkite į bet kurį interneto portalą, atsiverskite bet kurį reklaminį lankstuką, kurį įmetą jums į pašto dėžutę, perverskite bet kurį žurnalą, permeskit akimis atvirukų lentyną parduotuvėje ar dovanų maišelių stendą - visur pilną nuotraukų ar piešinių. Kam vaistinei papuošti savo reklaminiam lankstukui samdyti fotografą, ieškotis modelių, daryti fotosesiją ir už visą tai mokėti, kai fotobankai pilni reikiamų nuotraukų ir lankstuko dizaineris jas gali pasiekti bet kuriuo paros metu, bet kurios tematikos nuotraukas, bet kuriam pasaulio taške. Čia ir atsveria neribotas pirkėjų ratas... Jūsų foto gali papuošti tiek saldainių dėžutę, tiek jos kažkuri dalis gali būt panaudota fotomontaže kuriant plakatą, gali būt panaudota ant knygos viršelio, o gal reklaminei skrajutei, gal šalia portalo vedamojo straipsnio, o gal dar kur, kur jūsų fantazija net nesugalvotų :)
Galimi du santykių su fotobankais būdai: tapti ekskliuzyviniu vieno fotobanko fotografu, tada prarandama teisė savo foto pardavinėt kituose fotobankuose (taip pat galima atskirą foto eksliuzyviai pateikti tik konkrečiam vienam fotobankui su teisės pardavinėti kitur praradimu) arba dirbti keliems fotobankams vienu metu ir turėti galimybę tą pačią foto pardavineti nors ir visuose pasaulio fotobankuose. Eksliuzyvas uždirba didesnį procentą nuo foto pardavimo, foto aukščiau reitinguojama paieškose, tačiau neprofesionaliam fotografui tai nėra paranku dėl nukertamos didelės pirkėjų dalies. Todėl nesiūlau sudarinėt ekskliuzyvinių sutarčių, privalumų mažiau nei trūkumų.
Dėl uždarbių, tai nereik įsivaizduoti, kad va, prisiregistravau, priėmė mano foto - tai jau ir pardaviau. Fotobankas tik priima jūsų foto ir patalpindamas ją savo tinklapyje suteikia galimybę visiems jo klientams ją matyti, bet ar ją pirks ir kaip pirks - čia jau tik laikas parodys. Ir būtina paminėti, kad visi fotobankai turi tam tikrą minimalią pinigų ribą, tik kurią pasiekę galite pinigus persivesti sau. Ji svyruoja nuo 50 dolerių iki 100. Tad praeis ne vienas mėnuo, kol pinigai taps realūs.
Tiesa, pabaigai negalima nepaminėt vieno didelio fotobankų privalumo: įdirbis padarytas šiandien, rytoj niekur nedingsta. Jūsų įkeltos foto jums dirbs dar ilgą laiką, nepriklausomai nuo to, ar kelsite naujas ar ne, ar visai mesite fotografuoti.
B. KO REIKIA NORINT PRADĖTI PARDAVINĖT FOTO STOKUOSE?
a) veidrodinio skaitmeninio fotoaparato ir fotografijos žinių bei įgūdžių;
b) kompiuterio su nuotraukų redagavimo programa ir bazinių žinių jomis naudotis;
c) interneto;
d) paso ar tapatybės kortelės skaitmeninės kopijos (skanas ar nuotrauka);
e) banko sąskaitos bei kortelės suderinamos su paypal sistema (pvz visa virtuon);
f) šiek tiek laiko ir dar daugiau kantrybės;
g) 3-10 foto paruoštų stokams (patarčiau su didžiausiais stokais neskubėt, atsirinkti tikrai geras foto, ir kai turėsite bent 10-15 patvirtintų kitur, tik tada teikit paraiškas lyderiams).
e) minimalus anglų k. žinojimas, kad bent suprasti ko iš jūsų nori ir teisingai aprašyti foto.
C. PAGRINDINIAI FOTOBANKAI
Kiekvienas stokeris turi savo nuomonę apie kiekvieną fotobanką, todėl kiekviena išsakyta nuomonė bus savaip teisinga. Tačiau rinkoje yra keli aiškūs lyderiai pagal pardavimus, dėl kurių pirmaujančių pozicijų niekas nesiginčija.
shutterstock.com šis fotobankas pirmauja pardavimų kiekiu, nors jo pardavimai nėra brangūs. Čia nuotraukos parduodamos nuolat ir dideliais kiekiais, uždarbiai kapsi po 0.25 dolerio už viena pardavimą (yra ir brangesnių "on demand" ar "enhanced license" pardavimų, bet didžiąją dalį sudaro uždarbiai po 0.25). Didelis šio stoko privalumas naujiems vartotojams, kad reitingavimui ir pirmumui uždavus paiešką didelę įtaką turi įkelimo data (kuo naujau įkelta foto, tuo aukščiau reitinguojama), todėl čia pirmųjų pardavimų galima tikėtis jau kitą dieną po nuotraukų patvirtinimo, kiti fotobankai įsisuka labai lėtai. Tačiau lygiai tas pats faktas, kad kuo naujau įkelta foto, tuo geriau parduodama yra ir nemažas minusas, su laiku foto tolsta nuo pirmo puslapio ir tampa beveik visiškai nebeparduodamomis. Tik patys geriausi bestselleriai ir tikrai geri kadrai dar dirba ilgą laiką, nes pardavimai žymiai kelia foto reitingą. Visiškai naujiems vartotojams, neturintiems daug kartų parduotų foto, šis reitingavimo būdas jaučiasi ženkliai - tik nustok kelti foto, pardavimai iš karto krenta.
Kad prisiregistruoti ir būti priimtiems į šį stoką, reik išlaikyti foto peržiūrą. Pateikti 10 stokams pilnai paruoštų foto, jei priimamos iš jų mažiausiai 7 - jūs priimamas ir jau kitą dieną galite tikėtis įkeltų foto pardavimų. Nepergyvenkit, jei nepatekot iš pirmo ar net trečio karto, šis slenkstis daugumai ne iš pirmo karto pasiduoda. Nepraėjus egzamino, vėl bandyti galite po mėnesio. Šis stokas turėtų būti kiekvieno pradedančio stokerio vienas pirmųjų tikslų, nes jausmas, kad jau uždirbinėji pinigus yra labai skatinantis ir smagus faktorius. Įkėlimas paprastas, tikrinimai trunka nuo pusdienio iki kelių dienų. Reikalavimai kokybei aukščiau vidutinio, reikalavimai siužetui - žemi.
Minimali išsigryninama suma čia pagal nutylėjimą 100 dolerių, pakeitus profilio nustatymus galima ribą susimažinti iki 75 dolerių.
istockphoto.com kitas iš lyderių. Čia uždarbis už pardavimus turi kintamą kainą nuo keliasdešimt centų iki kelių dolerių už vieną pardavimą. Vis sunkiau naujokams darosi dirbti su šiuo stoku, nes jie pakeitė politiką orientuodamiesi į profesionalius, iš stock fotografijos gyvenančius fotografus, tad galima pajusti ir pagarbos stygių pradedančiajam, ir tam tikrą aroganciją, kai foto patikrinimo tenka laukti virš dviejų savaičių, jokios programos naujų fotografų pritraukimui neturėjimas ir kiti faktoriai leidžia pajusti "na mums jūsų nelabai reik". Tačiau jie tai gali sau leisti, o mums, fotografams, jų iš tiesų reik. Visame pasaulyje jie laikomi lyderiais. Pardavimai čia tikrai atneša nemažai pinigų, todėl tenka tenkintis su nepatogiu ir daug laiko atimančiu nuotraukų įkėlimu bei raktinių žodžių tikslinimais, nepatogia informacija apie foto pardavimus ir panašiomis negandomis. Labai didelis reikalavimas ir foto kokybei. Jei fonas su dėmele, nors mažiausia spalvinė aberacija apie objektą, plaukelis ant matricos, mažiausi triukšmai - viskas čia bus rasta ir nuotrauka atmesta. Nors pastebėjau, kad jei idėja patinka, paima ir žemesnės kokybės foto, prie standartinių siužetų kabinėsis taip, kad noras mesti stokus kils periodiškai. :) Pirmųjų pardavimų čia gali tekti palaukti. Čia išgyvens tik tikrai geros idėjos ir geros foto, nes konkurencija milžiniška. Priėmimui reikia išlaikyti nedidelį testuką iš teorijos, kurią prieš tai jums pasiūlys perskaityti čia pat. Nieko tokiu, jei atsakot neteisingai, vėl skaitot atitinkamą punktą, kurio nežinojot ir vėl bandot atsakyt. Išlaikyti jį nėra sunku tikrai. Po testo pateikiate 3 foto peržiūrai, jei visos priimamos (tikrins tikrai ilgai, nusiteikit), jūs galite pradėti kelti foto pardavimams.
Minimali išgryninama suma - 100 dolerių.
dreamstime.com kitas pagal populiarumą fotobankas. Pardavimai nėra tokie ženklūs kaip pirmųjų (nors asmeniškai man, lenkia istoką uždarbiais). Čia priėmimui nereikia nieko, užtenka prisiregistruoti ir pateikti savo paso ar taptybės kortelės kopiją. Foto įkelimas nėra sudėtingas, tikrinimas užtrunka vidutiniškai kelias dienas. Reikalavimai siužetui ir kokybei žemi.
Minimali išgryninama suma 100 dolerių.
eu.fotolia.com Europinis fotolia.com brolis. Čia registruojantis irgi nereikia nieko, tik tapatybės kortelės kopijos, po kurios patikrinimo (nepamirškite jos prisegti registruojantis :)) jūs įgyjate teisę kelti foto pardavimams. Pardavimai čia sunkiai apibrėžiami, jei turite gerų foto - jas pirks ir pirks ir pirks, jei kažko išskirtinio neturit, pinigėliai kaupsis tikrai lėtai. Todėl vieni šitą stoką tiesiog dievina, kiti nesuprantą - už ką jį kiti dievina. Įkėlimas lengvas, patikrinimai labai greiti, reikalavimai nuotraukų turiniui ir kokybei vidutiniški.
Minimali išgryninama suma 50 eurų.
Šioje vietoje galima brėžti didelį brūkšnį tarp lyderių ir daug mažesnių stokų. Tačiau nereik pamiršti vieno faktoriaus, foto paruošta ir papildomai jums kainuos tik kelias minutes laiko įkelti ją kažkur dar, o pardavimai kad ir nedideli, kaupiasi su laiku, todėl numoti ranka ir į mažuosius stokus tikrai nereiktų, ypač pradedančiajam stokeriui.
depositphotos.com naujas, vos prieš metus gimęs stokas, tačiau jau pritraukęs tokius grand stokerius, kaip Yuri Arcurs. Pardavimai nežymūs, stokas lėtai įgauna pagreitį, bet įkėlimas vienas patogiausių ir reikalaujančių mažiausiai laiko. Patikrina per kelias dienas. Minimali išsigryninama suma 50 dolerių. Reikalavimai nuotraukoms žemi. Regitracijai reik tik paso kopijos.
bigstockphoto.com pardavimai nedideli. Įkėlimas paskutiniu metu patobulintas įvedus automatinį kategorijų atspėjimą, bet kartais jis šauna visiškai pro šalį. Kartais erzina nuotraukos aprašymui keliamas 7 žodžių minimumas, nes esant labai paprastai foto tiek žodžių net sunku rasti. Tikrinimas - kelios dienos. Minimali išsigryninama suma 50 dolerių. Reikalavimai nuotraukoms žemi.
www.123rf.com viskas panašiai kaip bigstockphoto. Pakankamai sunku susigaudyti kur kokia informacija apie įkėlimus, patvirtintas foto pateikiama. Įkėlimas labai lengvas. Patvirtinimas per kelias dienas. Minimali išsigryninama suma 50 dolerių. Reikalavimai nuotraukoms žemi. Registracijai reikia pateikti 10 nuotraukų. Beje, šis fotobankas vertingas ir tuo, kad autorius savo foto gali iš jo parsisiųsti nemokamai, todėl registruodamiesi čia įsigyjate ir labai gera savo nuotraukų saugyklą internete.
www.canstockphoto.com naujas man atradimas ir visai neseniai prie jo pasijungiau, tad dar sunku vertinti. Patrauklus labai lengvu įkėlimu, nereikalaujančiu beveik jokių pastangų ir žaibišku foto patikrinimu (nuo kelių minučių iki kelių valandų). Pardavimus dar sunku vertinti. Studijuodama kitų fotografų uždarbių diagramas mačiau, kad uždarbiai panašūs kaip kitų nedidelių stokų. Minimali išsigryninama suma 50 dolerių. Reikalavimai nuotraukoms žemi. Reikia pateikti 3 foto, trumpą turimos technikos aprašymą ir nuorodas į kitus stokus ar galerijas, jei tokius turit. Na ir kaip visur paso ar tapatybės kortelės kopiją.
2011 m. gegužės 3 d., antradienis
"Geriausia mano 2010 m. fotografija"
Fotografijos autorė: Karolina Jarmalytė
Fotografijos pavadinimas: "Valgio insomnija"
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)