2012 m. liepos 13 d., penktadienis
2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis
Geriausia mano 2011 metų fotografija
Fotografija - Road to Past (Kelias į Praeitį)
Autorius - Kęstas Balčiūnas
Naktinėje nuotraukoje užfiksuotas sudegęs Braitono (pietų Anglija) tiltas. Šis tiltas į jūrą su daugybe atrakcionų ir pan. buvo pastatytas 1866m, uždarytas 1975 (kaip nebesaugus), o sudegė 2003 metais.
Su šia nuotrauka sudalyvavau internete paskelbtame Wanderlust "Travel Photo of the Year" konkurse. Ir ką,- nugalėjus kitas 9000 nuotraukų, mano foto išėjo i finalą. Foto buvo demonstruojama "Destinations Holiday and Travel Show" Manchesterio EventCity 2012 sausio 19-22d ir Londono Earls Court parodų rūmuose 2012 vasario 2-5d. Finale nuotrauka laimėjo pagrindinį prizą - kelionę i Kolumbiją.
Canon 40D fotoaparatas, Tamron 17-50 f2.8 VC objektyvas prie 23mm, f10 diafragma, ISO100 jautrumas, išlaikymas - 6,5min, data 2011/04/07 22.55, Uni-Lock stovas.
2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis
Geriausia mano 2011 metų fotografija
Sveiki,
sia
nuotrauka as tikrai didziuojuosi, ne del kokiu nors foto aparato
nustatymu, o del originalumo. Esu labai prijaucianti fotografijai, bet
kol kas nesimokau rimtai.. bet netolimuose planuose tai nusimato :) Si
nuotrauka daryta 2011 birzelio menesi, viename is pietryciu Graikijos
papludimiu. Tiesiog jau ruosiantis is pliazo namo, pamaciau man labai
neiprasta vaizda: is netoliese esancio kaimelio, zmogus atvede savo aviu
banda pasiganyti papludymyje!!! Zmogelis ramiai megavosi salto alaus
gurksniais ir lauke, kol avys pasistotins siurkscia pajurio zole. Nei
zmogus, nei avys nepozavo, tiesiog iamzinau man idomia akimirka :)
Foto daryta su paprasta "muiline" Canon IXUS 130.
Viktorija Nikolskyte is Atenu
Facebook: Viktorija Tsikouri
Temos "Uogos" nugalėtojai
Temoje "Uogos" I vietą laimėjo Iveta Pik. Foto surinko 100 balų.
II vietoje Austė Žilinskaitė (93 balai).
III vietoje Kristina Kuodienė (58 balai).
II vietoje Austė Žilinskaitė (93 balai).
III vietoje Kristina Kuodienė (58 balai).
Sveikiname nugalėtojus :).
2012 m. gegužės 1 d., antradienis
2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis
2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis
2012 m. balandžio 13 d., penktadienis
Temos "Tiltai" nugalėtojai
I vietoje Rinat Tarzumanov (31 balas)
II vietoje Kristina Ven (28 balai)
III vietą dalinasi Rinat Tarzumanov ir
Donaldas Urniežius (po 24 balus)
Sveikinimai nugalėtojams :)
II vietoje Kristina Ven (28 balai)
III vietą dalinasi Rinat Tarzumanov ir
Donaldas Urniežius (po 24 balus)
Sveikinimai nugalėtojams :)
2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis
Kada nuotraukos triukšmauja arba viskas apie ISO.
Kas gi yra ISO?
Jei kalbėti paprastai, ISO - tai matricos ar juostelės jautrumas šviesai. Kuo matrica ar juostelė jautresnė, tuo mažiau reikia šviesos norint įamžinti kadrą.
Didesnis ISO gelbsti mus nuo daugelio problemų: kai negalime naudoti blykstės, kai fotografuojame menkai apšviestoje aplinkoje, kai neturime su savimi stovo, o išlaikymas per ilgas, kad nulaikyti fotoaparatą nesujudinus. Jei naudojamės juostiniais fotoaparatais, keisti ISO galime tik pakeisdami įdėtą juostelę, įdėdami jautresnę ar mažiau jautrią. Skaitmeniniame fotoaparate ISO pakeisti labai nesunku, tam dažniausia užtenka vos vieno ar kelių mygtukų/ratukų spustelėjimo ar pasukimo. Atrodytų, tai atriša rankas ir dabar galime fotografuoti visur ir viską, o fotoaparatai tampa tobuli ir labai praktiški. Iš dalies, tai tikrai tiesa, tačiau visada lazda turi du galus. ISO reikšmės kėlimas turi labai didelį "šalutinį poveikį". Kuo didesnė ISO reikšmė, tuo nuotraukoje daugiau triukšmo. Na, dabar tada reikia pašnekėti ir kas gi tas "triukšmas" nebylioje ir tikrai tylioje nuotraukoje. Juostoje įamžinti kadrai netriukšmauja, jie būna "grūdėti" augant ISO reikšmei. Skaitmeniniame fotoaparate daug procesų yra "prikuriami" ar "atspėjami". Juk jei juostiniame fotoaparate fiziškai pakeiti juostelę ir įdedi jautresnę, kuri būna kitokia fiziškai ir chemiškai, tai skaitmeniniame fotoaparate pasukus ratuką ar paspaudus mygtuką nepasikeičia niekas, tik duodama kita komanda. Matrica turi savo jautrumą ir savo dydį, šių parametrų nepakeisime, o pasirinkdami kitą ISO reikšmę duodame komandą sustiprinti gaunamą šviesos signalą. Signalas sustiprinamas, bet tuo pat metu atsiranda labai daug klaidų bandant atkurti tikrąjį vaizdą ir mes tas klaidas puikiai matome įvairių spalvotų ir monochrominių taškelių pavidalu, kurie augant ISO dauginasi neregėtu greičiu ir tampa veiksniu gadinančiu nuotraukos kokybę.
Pailiustruosime savo kalbą paprastu pavydžių. Nuotraukos buvo atliktos tuo pačiu metu, didinant ISO reikšmę ISO 100, 800 ir 6400. Autofokusavimas buvo išjungtas ir tiesiog nufotografuota nesufokusuota vienspalve siena. Kaip matome, iškirpus iš nuotraukos panašius gabaliukus ir žiūrint į juos pilnai išsididinus, skirtumo nepastebėti neįmanoma.
Kiek triukšmauja fotoaparatas prie konkrečios ISO reikšmės, būna nulemto daugelio faktorių.
Pirmiausia tai lemia fotoaparato modelis. Nes kiekvienas fotoaparato modelis turi konkretaus dydžio matricą, kuriai būdingas tam tikras triukšmų lygis. Kuo mažesnė matrica, o rezoliucija (tas mistinis pikselių skaičius nurodomas prie fotoaparato privalumų) didesnė, tuo triukšmų lygis bus didesnis. Kuo didesnė matrica, tuo joje didesni pikseliai ir tuo jie daugiau šviesos sugeba priimti. Būtent todėl profesionalūs fotografai perka pilno formato fotoaparatus (full frame), tai leidžia sumažinti triukšmo problemą, nes juose matrica yra fiziškai didesnė. Kompaktinių fotoaparatų ir megėjiški/pusiau megėjiški veidrodiniai fotoaparatai tuo pasigirti negali, todėl visi jų vartotojai susiduria su triukšmų problema. Beje, šioje vietoje pikselių skaičius jūsų fotoaparate tampa ne privalumu, o problema. Gamintojai į to paties dydžio matricą sugeba sukišti tiek pikselių, kiek tikrai didžiajai daugumai nereikia ir tai pristatoma kaip didelis privalumas, nors iš tiesų tie pikseliai duoda tik didesnius nuotraukos išmatavimus, didesnę kadro užimamą vietą laikemnose, ilgesnį apdorojimą/perkėlimą/redagavimą, o triukšmai išauga daug labiau.
Be to, kiekviena firma turi savo algoritmą, kuriuo bando atpažinti triukšmus ir juos sumažinti iki minimumo, ir tas algoritmas nėra universalus, todėl galima teigti, kad vienų firmų fotoaparatai linkę triukšmauti kiek daugiau nei kiti.
Kiek bus triukšmo jūsų nuotraukoje nulemia ir išlaikymo ilgumas. Esant ilgesniam išlaikymui, fotosensorius šyla. Kuo aukštesnė fotosensoriaus temperatūra, tuo daugiau triukšmų bus jūsų nuotraukoje. Kuo trumpesnis išlaikymas, tuo mažiau triukšmo nuotraukoje esant tiems patiems nustatymams. Fotografuojant ilgesniais išlaikymais vieno po kito kelis kadrus, paskutiniame triukšmai bus daug labiau pastebimi nei pirmąjame, net jei nesikeis apšvietimas ar fotoaparato nustatymai.
Taip pat įtakos turi ir tai, kiek šviesos bus jūsų kadre. Tamsiose ir vienalytėse zonose triukšmai pastebimi labiau. Jei kadras eksponuojamas teisingai, t.y. jam užtenka šviesos, triukšmai bus ne tokie įkyrūs, kaip nepakankamai eksponuotuose kadruose, kuriuose liks daug tamsių vietų pilnų mielų ir chaotiškų, bet erzinančiai triukšmingų taškiukų.
Kaip išvengti triukšmų nuotraukose:
naudokite kuo mažesnes ISO reikšmes, jei tai tik įmanoma. Dauguma fotoparatų fotografuojant AUTO režimu naudoja tam tikra ISO diapazoną, jis gali būt 50-150, tiek 100-400 ir panašiai. Tad pereidami prie rankinio ISO pasirinkimo, jūs sąmoningai renkatės savo nuotraukos kokybę. Jei fotografuojate lauke, vasarą ir šviesos daug ir net per daug, tikrai nėra prasmės leisti fotoaparatui nustatyti ISO 400, vien todėl, kad jis taip nori. Pati mažiausia ISO reikšmė jūsų fotoaparate - mažiausių triukšmų garantas.
Fotografuojant nejudančius objektus ir esant menkam apšvietimui - mažiausią ISO reikšmę ir stovą.
Fotografuojant judančius objektus ar neturint galimybės naudoti stovą, jums tenka rinktis tarp blykstės ir ISO kelimo. Tikrai pasitaiko aplinkybių, kai aukšta ISO reikšmė yra būtina ir pateisinama. Juolab, kad spausdinant mažo formato nuotraukas, kokias spausdinasi didžioji dauguma fotografuotojų (na fotografais gi ne visus pavadinsi :)), triukšmai dažniausia yra praktiškai nematomi popieriniame variante.
Redaguojant nuotraukas galima naudoti įvairius triukšmus mažinančius būdus. Ar pačiose Photoshop, Gimp, Lightroom, Aperture programose esančiomis funkcijomis, arba naudoti specializuotus "action" ar pluginus, tokius kaip Noise Ninja, Imagenomic Noiseware Professional ir panašius. Kuo labiau bandome šalinti triukšmus, tuo labiau nuotrauka praranda detalumą ir ryškumą, tad tai daryti reikia delikačiai ir atsargiai, kad taisydami vieną, nesugadintume kito. Todėl triukšmų sumažinimas yra daug geriau, nei visiškas jų išvalymas, ypač jei žadate nuotrauką spausdinti popieriuje. Visiškas išvalymas reikšmingai sumažins fotografijos detalumą.
Šioje vietoje reikia paminėti, kad kai kurie fotoaparatai savyje turi triukšmą mažinančių funkcijų, kurias galime pasirinkti meniu. Įjungus šią funkciją, fotoaparatas jau fotografavimo metu bando atpažinti triukšmus ir tas vietas "išplauti". Tačiau ir čia, kai viskas daroma bandant atspėti ir atpažinti, bet nežinant kaip yra iš tiesų, fotoaparatas gali "išplauti" tas vietas, kurios visai nebuvo triukšmingos ir tokios nuotraukos detalių nebegalės atkurti jokios programos, ir taip kadras gali būti sugadintas negrįžtamai. Todėl renkantis šią funkciją turime įvertinti riziką. Kompaktiniame fotoaparate kasdieniniuose kadruose tai gali padėti, tačiau renkantis iš dviejų būdų naikinti triukšmus fotografavimo metu ar po to redaguojant nuotrauką, geriau rinktis antrąjį, nes tiesiog jis labiau kontroliuojamas ir jei rezultatas nepatiks, galim grįžti atgal ir bandyti iš naujo.
Tai kas yra kadre irgi įtakos galutinį rezultatą pritaikius triukšmų mažinimo programas. Kuo smulkesnės jūsų nuotraukos detalės (medžių lapai, plaukai, žolė, smulkūs raštai), tuo labiau triukšmo mažinimo funkcijos ar pluginai klys atpažindami triukšmus ir "išplovinės" ne tai ką reikia. Todėl, jei mokate, geriau triuškmus naikinti ne vienodai visame kadre, o skirtingose srityse - skirtingu intensyvumu.
Be to, triukšmo išvalymo procedūras geriausia taikyti prieš pradedant redaguoti kitus nuotraukos parametrus foto redaktoriuje. Tada triukšmus bus lengviau atpažinti ir juos sėkmingiau išvalyti, nei po daugybės procedūrų tokių kaip kontrasto/šviesumo/lygių/spalvų sodrumo koregavimo.
Kai kada triukšmai gali mums ir padėti :) Jei apsitriukšmavusią nuotrauką paverčiame juodai balta, triukšmai suteikia jai tam tikrą efektą ir daro ją kažkiek panašią į fotografiją darytą juostiniu fotoaparatu. Bet stenkimės netriukšmauti|, kai tik tai įmanoma :)
Jei kalbėti paprastai, ISO - tai matricos ar juostelės jautrumas šviesai. Kuo matrica ar juostelė jautresnė, tuo mažiau reikia šviesos norint įamžinti kadrą.
Didesnis ISO gelbsti mus nuo daugelio problemų: kai negalime naudoti blykstės, kai fotografuojame menkai apšviestoje aplinkoje, kai neturime su savimi stovo, o išlaikymas per ilgas, kad nulaikyti fotoaparatą nesujudinus. Jei naudojamės juostiniais fotoaparatais, keisti ISO galime tik pakeisdami įdėtą juostelę, įdėdami jautresnę ar mažiau jautrią. Skaitmeniniame fotoaparate ISO pakeisti labai nesunku, tam dažniausia užtenka vos vieno ar kelių mygtukų/ratukų spustelėjimo ar pasukimo. Atrodytų, tai atriša rankas ir dabar galime fotografuoti visur ir viską, o fotoaparatai tampa tobuli ir labai praktiški. Iš dalies, tai tikrai tiesa, tačiau visada lazda turi du galus. ISO reikšmės kėlimas turi labai didelį "šalutinį poveikį". Kuo didesnė ISO reikšmė, tuo nuotraukoje daugiau triukšmo. Na, dabar tada reikia pašnekėti ir kas gi tas "triukšmas" nebylioje ir tikrai tylioje nuotraukoje. Juostoje įamžinti kadrai netriukšmauja, jie būna "grūdėti" augant ISO reikšmei. Skaitmeniniame fotoaparate daug procesų yra "prikuriami" ar "atspėjami". Juk jei juostiniame fotoaparate fiziškai pakeiti juostelę ir įdedi jautresnę, kuri būna kitokia fiziškai ir chemiškai, tai skaitmeniniame fotoaparate pasukus ratuką ar paspaudus mygtuką nepasikeičia niekas, tik duodama kita komanda. Matrica turi savo jautrumą ir savo dydį, šių parametrų nepakeisime, o pasirinkdami kitą ISO reikšmę duodame komandą sustiprinti gaunamą šviesos signalą. Signalas sustiprinamas, bet tuo pat metu atsiranda labai daug klaidų bandant atkurti tikrąjį vaizdą ir mes tas klaidas puikiai matome įvairių spalvotų ir monochrominių taškelių pavidalu, kurie augant ISO dauginasi neregėtu greičiu ir tampa veiksniu gadinančiu nuotraukos kokybę.
Pailiustruosime savo kalbą paprastu pavydžių. Nuotraukos buvo atliktos tuo pačiu metu, didinant ISO reikšmę ISO 100, 800 ir 6400. Autofokusavimas buvo išjungtas ir tiesiog nufotografuota nesufokusuota vienspalve siena. Kaip matome, iškirpus iš nuotraukos panašius gabaliukus ir žiūrint į juos pilnai išsididinus, skirtumo nepastebėti neįmanoma.
ISO 100
ISO 800
ISO 6400
Kiek triukšmauja fotoaparatas prie konkrečios ISO reikšmės, būna nulemto daugelio faktorių.
Pirmiausia tai lemia fotoaparato modelis. Nes kiekvienas fotoaparato modelis turi konkretaus dydžio matricą, kuriai būdingas tam tikras triukšmų lygis. Kuo mažesnė matrica, o rezoliucija (tas mistinis pikselių skaičius nurodomas prie fotoaparato privalumų) didesnė, tuo triukšmų lygis bus didesnis. Kuo didesnė matrica, tuo joje didesni pikseliai ir tuo jie daugiau šviesos sugeba priimti. Būtent todėl profesionalūs fotografai perka pilno formato fotoaparatus (full frame), tai leidžia sumažinti triukšmo problemą, nes juose matrica yra fiziškai didesnė. Kompaktinių fotoaparatų ir megėjiški/pusiau megėjiški veidrodiniai fotoaparatai tuo pasigirti negali, todėl visi jų vartotojai susiduria su triukšmų problema. Beje, šioje vietoje pikselių skaičius jūsų fotoaparate tampa ne privalumu, o problema. Gamintojai į to paties dydžio matricą sugeba sukišti tiek pikselių, kiek tikrai didžiajai daugumai nereikia ir tai pristatoma kaip didelis privalumas, nors iš tiesų tie pikseliai duoda tik didesnius nuotraukos išmatavimus, didesnę kadro užimamą vietą laikemnose, ilgesnį apdorojimą/perkėlimą/redagavimą, o triukšmai išauga daug labiau.
Be to, kiekviena firma turi savo algoritmą, kuriuo bando atpažinti triukšmus ir juos sumažinti iki minimumo, ir tas algoritmas nėra universalus, todėl galima teigti, kad vienų firmų fotoaparatai linkę triukšmauti kiek daugiau nei kiti.
Kiek bus triukšmo jūsų nuotraukoje nulemia ir išlaikymo ilgumas. Esant ilgesniam išlaikymui, fotosensorius šyla. Kuo aukštesnė fotosensoriaus temperatūra, tuo daugiau triukšmų bus jūsų nuotraukoje. Kuo trumpesnis išlaikymas, tuo mažiau triukšmo nuotraukoje esant tiems patiems nustatymams. Fotografuojant ilgesniais išlaikymais vieno po kito kelis kadrus, paskutiniame triukšmai bus daug labiau pastebimi nei pirmąjame, net jei nesikeis apšvietimas ar fotoaparato nustatymai.
Taip pat įtakos turi ir tai, kiek šviesos bus jūsų kadre. Tamsiose ir vienalytėse zonose triukšmai pastebimi labiau. Jei kadras eksponuojamas teisingai, t.y. jam užtenka šviesos, triukšmai bus ne tokie įkyrūs, kaip nepakankamai eksponuotuose kadruose, kuriuose liks daug tamsių vietų pilnų mielų ir chaotiškų, bet erzinančiai triukšmingų taškiukų.
Kaip išvengti triukšmų nuotraukose:
naudokite kuo mažesnes ISO reikšmes, jei tai tik įmanoma. Dauguma fotoparatų fotografuojant AUTO režimu naudoja tam tikra ISO diapazoną, jis gali būt 50-150, tiek 100-400 ir panašiai. Tad pereidami prie rankinio ISO pasirinkimo, jūs sąmoningai renkatės savo nuotraukos kokybę. Jei fotografuojate lauke, vasarą ir šviesos daug ir net per daug, tikrai nėra prasmės leisti fotoaparatui nustatyti ISO 400, vien todėl, kad jis taip nori. Pati mažiausia ISO reikšmė jūsų fotoaparate - mažiausių triukšmų garantas.
Fotografuojant nejudančius objektus ir esant menkam apšvietimui - mažiausią ISO reikšmę ir stovą.
Fotografuojant judančius objektus ar neturint galimybės naudoti stovą, jums tenka rinktis tarp blykstės ir ISO kelimo. Tikrai pasitaiko aplinkybių, kai aukšta ISO reikšmė yra būtina ir pateisinama. Juolab, kad spausdinant mažo formato nuotraukas, kokias spausdinasi didžioji dauguma fotografuotojų (na fotografais gi ne visus pavadinsi :)), triukšmai dažniausia yra praktiškai nematomi popieriniame variante.
Redaguojant nuotraukas galima naudoti įvairius triukšmus mažinančius būdus. Ar pačiose Photoshop, Gimp, Lightroom, Aperture programose esančiomis funkcijomis, arba naudoti specializuotus "action" ar pluginus, tokius kaip Noise Ninja, Imagenomic Noiseware Professional ir panašius. Kuo labiau bandome šalinti triukšmus, tuo labiau nuotrauka praranda detalumą ir ryškumą, tad tai daryti reikia delikačiai ir atsargiai, kad taisydami vieną, nesugadintume kito. Todėl triukšmų sumažinimas yra daug geriau, nei visiškas jų išvalymas, ypač jei žadate nuotrauką spausdinti popieriuje. Visiškas išvalymas reikšmingai sumažins fotografijos detalumą.
Šioje vietoje reikia paminėti, kad kai kurie fotoaparatai savyje turi triukšmą mažinančių funkcijų, kurias galime pasirinkti meniu. Įjungus šią funkciją, fotoaparatas jau fotografavimo metu bando atpažinti triukšmus ir tas vietas "išplauti". Tačiau ir čia, kai viskas daroma bandant atspėti ir atpažinti, bet nežinant kaip yra iš tiesų, fotoaparatas gali "išplauti" tas vietas, kurios visai nebuvo triukšmingos ir tokios nuotraukos detalių nebegalės atkurti jokios programos, ir taip kadras gali būti sugadintas negrįžtamai. Todėl renkantis šią funkciją turime įvertinti riziką. Kompaktiniame fotoaparate kasdieniniuose kadruose tai gali padėti, tačiau renkantis iš dviejų būdų naikinti triukšmus fotografavimo metu ar po to redaguojant nuotrauką, geriau rinktis antrąjį, nes tiesiog jis labiau kontroliuojamas ir jei rezultatas nepatiks, galim grįžti atgal ir bandyti iš naujo.
Tai kas yra kadre irgi įtakos galutinį rezultatą pritaikius triukšmų mažinimo programas. Kuo smulkesnės jūsų nuotraukos detalės (medžių lapai, plaukai, žolė, smulkūs raštai), tuo labiau triukšmo mažinimo funkcijos ar pluginai klys atpažindami triukšmus ir "išplovinės" ne tai ką reikia. Todėl, jei mokate, geriau triuškmus naikinti ne vienodai visame kadre, o skirtingose srityse - skirtingu intensyvumu.
Be to, triukšmo išvalymo procedūras geriausia taikyti prieš pradedant redaguoti kitus nuotraukos parametrus foto redaktoriuje. Tada triukšmus bus lengviau atpažinti ir juos sėkmingiau išvalyti, nei po daugybės procedūrų tokių kaip kontrasto/šviesumo/lygių/spalvų sodrumo koregavimo.
Kai kada triukšmai gali mums ir padėti :) Jei apsitriukšmavusią nuotrauką paverčiame juodai balta, triukšmai suteikia jai tam tikrą efektą ir daro ją kažkiek panašią į fotografiją darytą juostiniu fotoaparatu. Bet stenkimės netriukšmauti|, kai tik tai įmanoma :)
2012 m. kovo 20 d., antradienis
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Geriausia mano 2011 metų fotografija
Fotografė - Edita Paluri
Modelis - Anika Paluri
Fotoaparatas - Canon 1100D
Vieta - Aga Khan Palace, Nagar Road, Pune, India
1/80, f/5, ISO 125
2012 m. kovo 3 d., šeštadienis
Temos "Šokoladas" nugalėtojai
2012 m. vasario 26 d., sekmadienis
Geriausia mano 2011 metų fotografija
Autorius: Antanas
Fotografuota kazkokioj Barselonos gatvej per mano praejusias atostogas.
Manau tai graziausia mano 2011 metu nuotrauka.
Fotografuota tik pradejus temti kai jau buna ijungtos gatviu sviesos,
bet dar nereikia didelio islaikymo.
Fotoaparatas Sony A200 su standartiniu 18-55mm objektyvu.
Exposure Time = 1/30"
F Number = F3.5
Exposure Program = Normal program
ISO Speed Ratings = 200
Date Time Original = 2011-12-15 17:14:00
Brightness Value = 2.87 BV
Flash = Flash did not fire, compulsory flash mode
Focal Length = 18mm
2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
Kodėl susilieja nuotraukos? (frame.lt nuoroda)
Patarimai pradedantiesiems, kaip išvengti nuotraukų susiliejimo.
http://www.frame.lt/kodel-nuotraukos-suslieja-ir-kaip-to-isvengti/
http://www.frame.lt/kodel-nuotraukos-suslieja-ir-kaip-to-isvengti/
2012 m. vasario 1 d., trečiadienis
Temos "Stiklas" nugalėtojai.
I vietą temoje "Stiklas" užėmė Aurelijus Tamutis (98 balai)
II vieta Kristina Gricienė (78 balai)
III vieta Eglė Šiškauskienė (75 balai)
Sveikiname nugalėtojus :)
II vieta Kristina Gricienė (78 balai)
III vieta Eglė Šiškauskienė (75 balai)
Sveikiname nugalėtojus :)
Interviu su fotografu. Kalbiname Viliją Buivydę.
Dažnas
žmogus įsitikina, nieko gyvenime nevyksta atsitiktinai, todėl
neatsitiktine savo gyvenime laikau ir pažintį su Vilija. Ir kuo
labiau pažįstu šį žmogų, tuo labiau žaviuosi, mokausi iš
jos, semiuosi optimizmo ir vis dažniau žiūriu į ją kaip į
pavyzdį. Ech, kad man tokio drąsaus požiūrio į gyvenimą, tiek
atkaklumo atliekant darbus, tiek idėjų kas atseikėtų.... Tad "Besimokančių fotografuoti" svečiuose Vilija Buivydė.
Sveiki!
Buvau
iš tų, kurios mieliau renkasi dviratį nei lėles. Neklausiau mamos
ir dariau viską savaip. Jau žiloje vaikystėje kilo klausimas –
kaip čia yra, kad kiekvienas praeivis gatvėje savo galvoje
nešiojasi skirtingas mintis ir rūpesčius? Norėjau ten įlysti ir
pasižiūrėti.
Profesine
prasme esu dizainerė – tai tokia specialybė, kuri leidžia
išsiugdyti kritinį požiūrį į tam tikrus daiktus ar reiškinius
su galimybe juos pagerinti.
Studijų
metu ėmiau fotografuoti. Pleškinau viską – grupiokus,
vakarėlius, keliones ir viską už ko kliuvo akis.
Gimus
sūnui pradėjau kurti papuošalus - atsirado marios laiko, daug
buities ir monotonijos - turėjau kažkur save padėti. Neplanavau
verslo, bet visada galvojau apie tai, kad pramokusi kažką daryti
galiu tai parduoti. Nuo mažens sukau įvairius versliukus ir dažnai
visai sėkmingai.
Apibendrinant
– šiuo metu kuriu grafinio dizaino sprendimus, fotografuoju ir
kuriu papuošalus. Šias veiklas apjungusi sukūriau ir toliau vystau
puslapį www.jollyland.lt
Taip
pat kuriama interneto svetainė www.vilijabuivyde.eu kurioje
talpinsiu foto ir dizaino darbus, kol kas nuoroda nukreipia į
veidaknygę.
Kadangi
mūsų bendruomenė vienija besimokančius fotografuoti, svarbiausias
klausimas kaip ir kodėl pradėjai fotografuoti?
Fotografuoti
pradėjau nesąmoningai. Pirmieji kadrai būdavo daromi tam, kad po
poros dienų su drauge smagiai peržiūrėti, pasijuokti...Vadinasi
prisiminimams išsaugoti, pakvailioti. Tai buvo juostinė muilinė,
nieko neišmaniau apie išlaikymus ar diafragmas ir negalvojau apie
tai.
Gilintis
į techninius dalykus pradėjau vėliau, gavau kritikos dėl ryškumo
ir kompozicijos, ėmiau manyti, kad nieko nemoku, o dabar suprantu,
kad technika ir mokėjimas „teisingai“ fotografuoti yra niekas,
jei nejauti meilės.
Dabar
mėgaujuos pakliuvusi kažkur kur vyksta veiksmas, kur galiu būti
stebėtoja – medžiotoja. Niekada nenorėjau paparacinti iš toli
su „televyku“. Jei kalbėtume apie portretą – man tai
fotografo ir fotografuojamo santykis. Fotografas parodo kaip jis mato
konkretų momentą ar žmogų ir kiekvienas fotografas mato savaip –
per savo gyvenimo patirties prizmę. Vadinasi kuo mažiau žmogus
veikia tuo paprastesnės jo nuotraukos...gali bandyti kopijuoti kitų
darbus, bet išlavinta akis iškart pastebės melą.
Atėjus
suvokimui, kad kiekvienas žmogus unikalus ir nepakartojamas –
fotografija tampa įrankiu pasakoti istorijas. Ši sritis
neišsemiama. Man fotografija – stebuklas!
Koks
yra tavo mėgstamas žanras fotografijoje? Ką norėtum išmėginti
ir kodėl?
Reportažas!
Norėčiau pakliūti į užsienio kino filmo, roko koncerto, bet
kokio nekasdieniško ir keisto veiksmo užkulisius, nes tai ta vieta
kur gali daug išmokti ir suprasti. Norėčiau tiesiog daugiau
bastytis su fotoaparatu, tačiau kartais tenka ir dirbti, nes reikia
valgyti...
Dar
mėgstu fotografuoti daiktus. Tam retai randu laiko, labai norėčiau
dažniau pasėdėti prie natiurmortų ar tiesiog kūrybingų daiktų
fotosesijų. Labai smagu kai vaizdu gali išreikšti mintį,
atspindėti reiškinį, sukelti jausmą. Pvz. Bent Objects
(pagūglinkit ;) mane įkvepia – tose iš pažiūros paprastose
nuotraukose randi humorą, problemą, sugretinimą ar tiesiog
kvailystę.
Čia
turiu dar daug išmokti...
Kas
įtakoja tave kaip fotografę? Mėgstami fotografai?
Jų
yra begalė ir vardus prisimenu sunkiai...Visi tie, kurie
fotografuoja žmones ir reiškinius tokius, kokie jie yra iš tiesų.
Tie, kurie pastebi ir geba perteikti kažką daugiau nei kiti.
Galėčiau išskirti Vivian Maier. Mane pakerėjo jos istorija. Ar
gali būti natūralesnė ir tikresnė fotografija nei ta, kurią
fotografuoji savo malonumui...? Norėčiau, kaip ir ji, leisti laiką
gatvėse laukdama ir ieškodama kadro vertų situacijų.
Gal
gali paminėt labiausiai įsiminusią fotosesiją?
Šiam
momentui tikrai galiu sakyti, kad pernai metų žiema buvo
turiningiausia profesine prasme. Turėjau progą fotografuoti
televizinių parodijų laidos „Dar Pažiūrėsim“ komandos darbą.
Tai buvo juoko, gražios gamtos ir naujos patirties karuselė. Ši
patirtis daug išmokė ir davė, leido pasižiūrėti į save ir
keistis, grįžti prie esmės nuo kurios buvau nutolusi, visada būsiu
jiems dėkinga.
Kaip
beveik pusės metų darbo vaisius buvo surengta ir mano darbų paroda
„Dar pafotografuosim!“ iš juodai baltų stilizuotų foto
koliažų, kurie šiuo metu kabo muzikos klube „Tamsta“.
Dar
viena įsimintina patirtis – 2008 metų vasarą teko praskrieti su
vyru motociklu per visą Europą iki Portugalijos ir atgal, iš viso
10000 km. mažiau nei per mėnesį. Važiavome į didžiausią
Europoje baikerių susibūrimą Faro mieste.
Toks
keliavimo būdas labiau sportas nei poilsis ir tinka ne kiekvienam,
tačiau mane žavėjo ištvermės išbandymo idėja ir faktas, kad
parsivešiu daug gražių kadrų. Įpratau ne tik fotografuoti
sėdėdama ant motociklo galinės sėdynės, bet bevažiuodama jau
galėjau pasidaryti net manikiūrą... (ką???? :D) juokauju
žinoma...tie, kas važiavę žino kokie malonumai laukia – viską
perpučiantis vėjas, kiaurai merkiantis lietus, fūros ir akmenukai
iš po jų milžiniškų ratų, galų gale paklydimai, naktiniai
nakvynės ieškojimai, karšti duslintuvai ir skaudanti sėdynė -
mėgstantiems saldų nuovargį.

Sėkmė
– slidus žodis, vos patikėsi, kad ji tave lydi – gresia
apsileisti.
Gyvenime tikiu nuosekliu darbu ir savęs pažinimo galia. Kuo daugiau purvo iškapstysi ir suprasi savo viduje, tuo daugiau vietos liks geriems dalykams, tik pirma reikia tą purvą pastebėti, o jo turime visi, bet tik nereik dėl to liūdėti, verčiau pasijuokti!
Gyvenime tikiu nuosekliu darbu ir savęs pažinimo galia. Kuo daugiau purvo iškapstysi ir suprasi savo viduje, tuo daugiau vietos liks geriems dalykams, tik pirma reikia tą purvą pastebėti, o jo turime visi, bet tik nereik dėl to liūdėti, verčiau pasijuokti!
Taip
pat būtinas ir pozityvus požiūris į žmones – jei jauti, kad
kažkas yra gerai, vadinasi taip ir yra...o jei tai bus klaida – ta
klaida tavo ir iš jos būtinai pasimokysi! Kad tik įdomesnių
klaidų būtų!
Viską
gyvenime reikia daryti iš idėjos, tai yra laimės formulė, o kai
žmogus laimingas – jam sekasi.
Man
atrodo, kad tavo galvoje naujos idėjos veja viena kitą be perstojo.
Kokie tavo artimiausi planai?
Kasdien
vis daugiau, galva ūžia nuo minčių...noriu daug keliauti, išmokti
naują kalbą, parašyti knygą, nupiešti paveikslą...bet tai ne
planai...turiu darbų sąrašą, jis labai ilgas, dauguma punktų
sąraše tai maži darbeliai, kurie yra didelių darbų pamatai.
Smagiausia,
kai likimas numeta netikėtą galimybę nuveikti kažką įdomaus,
tada metu šalin bet kokius sąrašus ir pasineriu į naują
patirtį...
Kadangi
mus suvedė fotografija, tai negaliu nepaklausti, ką tau kaip
asmenybei davė fotografavimas?
Fotografija
man leidžia jausti žmones, pastebėti daugiau ir tai užfiksavus
pasidalinti. Fotografijos dėka galiu save išreikšti ir nuveikti
kažką gero – tai savaime apdovanojantys jausmai. Visi per laiką
padaryti kadrai turi dalelę manęs, peržiūrinėdama seniau darytas
nuotraukas prisimenu vietas, žmones, jausmus lankiusius tada ir save
pačią – kokia buvau. Tai tarsi informacijos išsaugojimas, ir
kiekvienas žiūrintis tą informaciją matys savaip.
O
kaip ten su „profesionalais“ ir „mėgėjais“? :)
Visada
dvejojau dėl žodžio „profesionalas“ ir nejaukiai jausdavausi
taip pavadinta.
Sausai
- profesionalas tai žmogus pragyvenantis iš savo užsiėmimo.
Tačiau geriausi kadrai padaromi tada kai kažkur atsiduri visai
atsitiktinai arba imiesi kažko, kas laiko perspektyvoje turės vertę
ir tikrai ne visada materialinę...todėl čia kai kada įžvelgiu
principinį susipriešinimą. Ar gali būti vertinga tai kas randa
kelią per masiškumą – prisitaiko prie daugumos, dažnai
pataikauja ir kartojasi... juk žmogaus prigimtis – įvairovė ir
nuoširdus kūrėjas kaip tik išsiskiria savo individualumu,
naujomis įžvalgomis.
Tačiau
yra atvejų kai idėjiniai dalykai tampa masiniais, tokius
„profesionalus“ kartais pripažįsta tik po mirties.
Man
daug labiau patinka žodis mėgėjas – nuo žodžio „mėgti“.
Kas
vartant žurnalus, stebint šiuolaikinę fotografiją, tave
labiausiai džiugina?
Vis
dažniau pastebiu, kad „nulaižyti“ modelių veidai po truputį
nyksta iš spaudos, reklamos ir mane tai džiugina. Gimsta viltis,
kad tikras gyvas žmogus taps populiarus, išstumdamas dirbtinį
grožį, kuris neskanus ir niekam tikęs, kaip beskonė, kad ir
graži, braškė prekybos centre. Juk ne grožį valgai, o tai, kas
viduje! Aš už mamos sode užaugusią mažutę, susisukusią, bet be
galo saldžią uogą.
Kiekviena žmogaus raukšlelė atsirado ne veltui ir kaip tik ji pasakoja to žmogaus istoriją.
Kiekviena žmogaus raukšlelė atsirado ne veltui ir kaip tik ji pasakoja to žmogaus istoriją.
Atrodai
be galo drąsus žmogus, ar tu turi baimių?
Labai
bijau, kad atsibusiu vieną rytą praradusi sugebėjimą viskuo
stebėtis ir žavėtis. Esu sutikusi žmonių, kurie būdami dar
visai jauni manosi gyvenime viską pamatę, perpratę gyvenimo
mechanizmą, prie jo sėkmingai prisitaikę ir tuo patenkinti. Labai
bijau tapti tokiu žmogum, todėl nuolat ieškau sunkumų ir iššūkių,
nenoriu sustoti.
Bijau
monotonijos, vienodų vietų ir pasikartojančių veiklų...nebent
tai mano studija, kur pati sprendžiu ką veiksiu šiandien –
skaitysiu, piešiu, karpysiu, maketuosiu, fotografuosiu, lipdysiu...
Šiuolaikiniame
gyvenime kas antras nusipirkęs geresnį fotoaparatą save vadina
fotografu ar fotografuojančiu, kokias didžiausias jų klaidas
pastebi?
Orientacija
į techniką. Aštraus fokuso sureikšminimas. Meilės fotografijai
nebuvimas. Manymas, kad nusipirksiu fotiką ir tapsiu fotografu.
Pirmiausia
tapk smalsiu, jautriu žmogum, psichologu...domėkis tuo kas vyksta
aplink tave ir mylėk visus tuos skirtumus ir keistenybes. Paprastai
ten, kur sotus ir patogus gyvenimas – nevyksta nieko įdomaus ar
vertingo todėl to reikia vengti. Mūsų laikais žmogui peršamos
neteisingos vertybės ir man nuoširdžiai skaudu, kad kai kurie tą
supranta tik senatvėje.
O
apskritai manau, kad kuo daugiau fotografuojančių tuo dėmesingesni
tampame vieni kitiems ir aplinkai todėl tai, bet kokiu atveju yra
gerai.
O
kas tavo manymu svarbiausia geram fotografui?
Nesikoncentruoti
vien ties tuo, kas komerciškai naudinga – valgyti, žinoma,
reikia, tačiau pinigai negali būti vertybė, nebent su tais
pinigais nuveiksi kažką tokio! Kalbu ne apie Ferrari ar kitą gražų
DAIKTĄ.
Svarbu
neapgaudinėti savęs, nenustoti mokytis – niekada! Padaryti iki
galo, susigalvoti sunkiai įgyvendinamų užduočių ir jausti
nuolatinį troškulį naujiems patyrimams. Klausytis intuicijos,
turėti autoritetų ir žavėtis jais bei gerbti net tada, kai
gyvenimas iškrečia pokštą ir tenka drauge dirbti.
Kartais
reikia išlaikyti atstumą su fotografuojamu objektu, kad
fotografavimas netaptų perdėm asmeniškas ir kartais tai padaryti
sunku...
Būtina
suvokti, kad be nuolatinės praktikos ir ieškojimo neišaugsi į
kažką daugiau ir tai trunka visą gyvenimą, nereikia pasiduoti po
kelių metų, nes kaip tik tada kai sugalvoji viską mesti –
prasideda pačios įdomybės!
Vis
mažiau tave galima pastebėti internetinėse fotografų
bendruomenėse, ką gi veiki paskutiniu metu?
Internete
tarpstu gana daug nes tenka dirbti kompiuteriu, jei staiga atjungtų
elektrą – aš pražuvusi! :) Esu feisbuko gerbėja, jis man
gražino seniai prarastus draugus, padovanojo galimybę atrasti
naujus ir leidžia palaikyti nuolatinį ryšį su visais asmeniniais
ar darbo kontaktais.
Šiuo
metu dirbu su Vilniaus Kolegijos Pramoginio Scenos Meno studentų
grupe. Fiksuoju Ramūno Cicėno režisuojamų vaidinimų užkulisius,
repeticijas bei pasirodymus. Čia praktikuojuos, prisidedu, mokausi
ir iš šios veiklos gaunu didžiulį įkvėpimą.
Dalinuosi
papuošalų fotografavimo patirtimi „Auksarankių“ internetiniame
forume, kur konsultuoju moteris norinčias išmokti tvarkingai ir
gražiai nufotografuoti savo rankdarbius.
Komercinė
fotografija suaktyvėja vasarą, tada pasitaiko krikštynų, vestuvių
ar šeimos fotosesijų.
Kasmet
keliauju ir parsivežu krūvą nuotraukų, kuriomis dalinuosi su
kitais ir mėgaujuosi pati.
Kartais
rašau blogą:
http://blog.lrytas.lt/jollyland/
http://blog.lrytas.lt/jollyland/
Ko
palinkėtum besimokantiems, žengiantiems pirmuosius žingsnius
fotografijoje ar planuojantiems pradėti fotografuoti?
Mėgstu
aforizmus, nuostabu kai trumpame sakinuke telpa šitiek išminties!
Laikas
– nuostabus mokytojas, deja, užmušantis savo mokinius.
(H. L. Berliozas)
(H. L. Berliozas)
Būkite
laimingi ir nešvaistykite savo laiko tam, kas neteikia džiaugsmo!
Ačiū.
2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis
Fotografavimo pamokos. 1. Mokomės fokusuoti.
Pradedame praktinių fotografavimo pamokų ciklą, kuriame pasiūlysime jums praktinius pratimus, kurie padės jums geriau perprasti fotoaparato valdymą ir jo savybes, bei nufotografuoti techniškai tvarkingus kadrus.
Šioje pamokoje mokysimės valdyti fokusą ir pasirinkti norimą fokusavimo tašką fotoaparate, kad ne fotoaparatas spręstų, kas mūsų kadre yra svarbiau, o pats fotografas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra tas fokusas. Na, kalbant liaudiškai, tai yra tai, kas nuotraukoje pas mus yra ryškiausia. Pvz. žmogaus akys portrete, gėlės žiedas pievoje ir t.t. Kalbant moksliniais terminais, fokusas - tai taškas, kuriame fotografuojamas arba per optinį įtaisą stebimas objektas tampa ryškiausiu ir aiškiausiu.
Pradedant fotografuoti mes dažniausia viską spręsti paliekame fotoaparato automatikai. Nusistatome "Auto" programą ir nelabai sukame galvą, kad reikia kažką fokusuoti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad fotografavome lyg ir vaiką prie tvoros, o gavome tvorą už vaiko, nes tvora palyginus su vaiko veidu gavosi daug ryškesnė . Imame pykti ant fotoaparato, kuris "blogai nufotografavo". Tačiau pykti ant fotoaparato nereikia. Jis ir taip pakankamai protingas ir sprendžia daug problemų, apie kurias mes net nenumanome ir dažniausia sėkmingai, tačiau jei norime išmokti kontroliuoti tai, kas pas mus nuotraukoje bus ryškiausia, turime išmokti valdyti tą fokusą. Kaip žinome, viena dažniausių pradedančiųjų klaida, kad pagrindinis objektas būna visada nuotraukos centre irgi yra įtakota to, kad pasikliaujame automatiniu fokusavimo zonos parinkimu, kuris lengvai nuspėja, kad centre yra svarbiausias objektas.
Sunku aprašyti visus kompaktinius fotoaparatus ir jų fokuso galimybes, tačiau veidrodiniai fotoaparatai šiuo atveju yra panašūs. Kiekvienas veidrodinis fotoaparatas turi nuo kelių iki keliasdešimt fokusavimo taškų (priklausomai nuo klasės, profesionalumo lygio). Tai yra tie taškiukai ar kvadratukai kuriuos mes matome pažvelgę pro vaizdo ieškiklį. Ir kiekvienas veidrodinis fotoaparatas savyje turi funkciją, kad mes tuos taškus/kvadratukus galime fotografuodami pasirinkti pagal savo norą. Tad pirmiausia nueiname į fotoaparato meniu ir susirandame punktą, kur pasirenkame, kad mes fokusuosime savo noru, viename iš pasirinktų taškų. Mano Nikon D90 šis punktas yra Meniu>Custom setting menu>Autofocus>AF-area mode ir ten pasirenkame "Single point". Dabar jau mūsų fotoaparatas leis mums rinktis tašką, kurį mes norime akcentuoti savo nuotraukoje. Yra keli pasirenkamo fokusavimo būdai, bet šioje pamokoje aptarkime tik vieno taško (Single point) būdą. Jei įvaldysime tai, toliau jau bus daug lengviau ir suprantamiau ir kiti.
Šiame filmuke rodoma, kaip pakeisti fokusavimo tašką Canon fotoaparate.
Ir filmukas, kaip pasirinkti fokusavimo tašką Nikon fotoaparate.
Kai jau turime galimybę rinktis fokusuojamą tašką. Prisidedame fotoaparato ieškiklį prie akies ir, pasirinkdami norimą tašką, išmokstame jį sufokusuoti. Pasirinktas taškas keičia spalvą arba tampa kitaip pažymėtu. Pasitreniruojame "taikytis" kur norime, dairydamiesi aplink su fotoaparatu po kambarį, sugalvokite sufokusuoti gėlę ant lango, o po to vaizdą už lango, lango rėmą ir panašiai.
Dabar pereiname prie praktinės dalies, kurią atlikę teisingai, jūs galėsite sakyti - aš moku fokusuoti norimame taške ir fotoaparatas man nebeįrodys, kad tvora svarbiau nei vaiko veidas :)
Susirandame tris panašius daiktus ir išsidėliojame juos prieš save ant stalo skirtingais atstumais, bet kad jie visi trys tilptų viename kadre. Ir pabandome sufokusuoti pirma esantį arčiausiai mūsų, vėliau vidurinį ir galiausiai tolimiausią.
Praktikoje jūs turite gauti tris nuotraukas, kuriose neabejotinai galima būtų pasakyti, kurį daiktą norėjote fokusuoti.
Sėkmės :)
Šioje pamokoje mokysimės valdyti fokusą ir pasirinkti norimą fokusavimo tašką fotoaparate, kad ne fotoaparatas spręstų, kas mūsų kadre yra svarbiau, o pats fotografas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra tas fokusas. Na, kalbant liaudiškai, tai yra tai, kas nuotraukoje pas mus yra ryškiausia. Pvz. žmogaus akys portrete, gėlės žiedas pievoje ir t.t. Kalbant moksliniais terminais, fokusas - tai taškas, kuriame fotografuojamas arba per optinį įtaisą stebimas objektas tampa ryškiausiu ir aiškiausiu.
Pradedant fotografuoti mes dažniausia viską spręsti paliekame fotoaparato automatikai. Nusistatome "Auto" programą ir nelabai sukame galvą, kad reikia kažką fokusuoti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad fotografavome lyg ir vaiką prie tvoros, o gavome tvorą už vaiko, nes tvora palyginus su vaiko veidu gavosi daug ryškesnė . Imame pykti ant fotoaparato, kuris "blogai nufotografavo". Tačiau pykti ant fotoaparato nereikia. Jis ir taip pakankamai protingas ir sprendžia daug problemų, apie kurias mes net nenumanome ir dažniausia sėkmingai, tačiau jei norime išmokti kontroliuoti tai, kas pas mus nuotraukoje bus ryškiausia, turime išmokti valdyti tą fokusą. Kaip žinome, viena dažniausių pradedančiųjų klaida, kad pagrindinis objektas būna visada nuotraukos centre irgi yra įtakota to, kad pasikliaujame automatiniu fokusavimo zonos parinkimu, kuris lengvai nuspėja, kad centre yra svarbiausias objektas.
Sunku aprašyti visus kompaktinius fotoaparatus ir jų fokuso galimybes, tačiau veidrodiniai fotoaparatai šiuo atveju yra panašūs. Kiekvienas veidrodinis fotoaparatas turi nuo kelių iki keliasdešimt fokusavimo taškų (priklausomai nuo klasės, profesionalumo lygio). Tai yra tie taškiukai ar kvadratukai kuriuos mes matome pažvelgę pro vaizdo ieškiklį. Ir kiekvienas veidrodinis fotoaparatas savyje turi funkciją, kad mes tuos taškus/kvadratukus galime fotografuodami pasirinkti pagal savo norą. Tad pirmiausia nueiname į fotoaparato meniu ir susirandame punktą, kur pasirenkame, kad mes fokusuosime savo noru, viename iš pasirinktų taškų. Mano Nikon D90 šis punktas yra Meniu>Custom setting menu>Autofocus>AF-area mode ir ten pasirenkame "Single point". Dabar jau mūsų fotoaparatas leis mums rinktis tašką, kurį mes norime akcentuoti savo nuotraukoje. Yra keli pasirenkamo fokusavimo būdai, bet šioje pamokoje aptarkime tik vieno taško (Single point) būdą. Jei įvaldysime tai, toliau jau bus daug lengviau ir suprantamiau ir kiti.
Šiame filmuke rodoma, kaip pakeisti fokusavimo tašką Canon fotoaparate.
Ir filmukas, kaip pasirinkti fokusavimo tašką Nikon fotoaparate.
Kai jau turime galimybę rinktis fokusuojamą tašką. Prisidedame fotoaparato ieškiklį prie akies ir, pasirinkdami norimą tašką, išmokstame jį sufokusuoti. Pasirinktas taškas keičia spalvą arba tampa kitaip pažymėtu. Pasitreniruojame "taikytis" kur norime, dairydamiesi aplink su fotoaparatu po kambarį, sugalvokite sufokusuoti gėlę ant lango, o po to vaizdą už lango, lango rėmą ir panašiai.
Dabar pereiname prie praktinės dalies, kurią atlikę teisingai, jūs galėsite sakyti - aš moku fokusuoti norimame taške ir fotoaparatas man nebeįrodys, kad tvora svarbiau nei vaiko veidas :)
Susirandame tris panašius daiktus ir išsidėliojame juos prieš save ant stalo skirtingais atstumais, bet kad jie visi trys tilptų viename kadre. Ir pabandome sufokusuoti pirma esantį arčiausiai mūsų, vėliau vidurinį ir galiausiai tolimiausią.
Praktikoje jūs turite gauti tris nuotraukas, kuriose neabejotinai galima būtų pasakyti, kurį daiktą norėjote fokusuoti.
Atlikote? Gavote? Sveikiname!!! Jūs išmokote pasirinkti norimą fokusavimo tašką ir nuo šiol savo kadrą galite komponuoti pagal savo norą ir nebūtinai žmogaus veidas jame turi būt ryškus, ir nebūtinai centre esantis objektas, ir dabar tik jūs sprendžiate kas kadre svarbiausia. Jums atsiveria pasirinkimo ir kūrybos laisvė.
Pastabos:
- Nereikia perjungti automatinio fokusavimo į rankinį fokusavimą (AF į M). Aišku, fokusuodami rankiniu būdu jūs gausite rezultatą lygiai tokį patį, tačiau šioje pamokoje mes norime, kad jūs išmoktumėte pasirinkti tik fokusavimo tašką, o patį fokusavimą palikit automatinį.
- Nepamirškite, kad fotoaparatas fokusuoja ieškodamas kontrasto. T.y. jei jūsų pasirinktame taške nebus jokio kontrastingo perėjimo (pvz. šiuo atveju žvakės kraštas buvo fokusuojamas, žvakės spalva su fonu sudarė kontrastą), fotoaparatas tiesiog nefotografuos. Fokuso varikliukas zvimbs, objektyvas beviltiškai traukysis ieškodamas kažko pilkame danguje ar vienspalvėje sienoje, pagal ką galima būtų nustatyti fokusą ir neras. Tad fokusuokite ne visai į vienspalvę plokštumą, bet į perėjimus/kotrastingas vietas/spalvos pasikeitimus.
- Nepamirškite išjungti fotoaparato "Auto" programos. Šiam pratimui geriausia pasirinkti A/Av programą ir nustatyti mažiausią įmanomą diafragmos reikšmę (t.y. plačiausiai atverti diafragmą), tada skirtumai tarp sufokusuotų daiktų bus ryškesni (šios foto darytos su f/1.8)
- Ne visada toje vietoje, kurią norime fokusuoti, yra fokusavimo taškas :) ypač jei jūsų fotoaparatas tų taškų turi vos kelis. Tokiu atveju pasirinkę arčiausiai fokusuojamos vietos esantį fokusavimo tašką jį užvedame ant norimos vietos, iki pusės paspaudžiame užrakto mygtuką, mūsų fotoaparatas sufokusuoja, bet kadras dar nenufotografuotas ir švelniai fotoaparatą perkeliame taip, kaip mums norisi, perkadruojame savo vaizdą ieškiklyje, tada neatleisdami mygtuko spaudžiame jį iki galo ir turime kadrą. Su mažom diafragmos reikšmėmis šis triukas pakankamai sudėtingas, nes fokusas vis tiek gali nuplaukti ir dažniausia nuplauks, tačiau peizažuose ir esant didesnėms f reikšmėm - rizika gauti nefokusą sumažėja iki minimumo.
- Nepamirškite, kad visiškas aiškaus fokuso nebuvimas kadre reiškia fotoaparato sujudinimą. Tad pratimą atlikinėkite esant pakankamai šviesos, kad išlaikymas nebūtų per ilgas (t.y. trumpesnis nei 1/60-1/100) ir fotoaparatą laikykite tvirtai.
Sėkmės :)
2012 m. sausio 25 d., trečiadienis
Kaip paruošti fotografiją publikavimui internete 2 (frame.lt nuoroda)
Puikūs patarimai nuo frame.lt komandos, kaip dar galima paruošti nuotrauką publikavimui internete. Alternatyvus paryškinimo būdas naudojant High pass filtrą ir išsaugojimas per Save for web...
http://www.frame.lt/kaip-paryskinti-pasarpinti-nuotraukas-ir-issaugoti-internetui/
http://www.frame.lt/kaip-paryskinti-pasarpinti-nuotraukas-ir-issaugoti-internetui/
2012 m. sausio 18 d., trečiadienis
Photoshop pamoka. Paprasčiausias būdas sumažinti nuotrauką internetui.
Dauguma pradedančiųjų fotografuoti jau pačioje pradžioje susiduria su problema, kad didelės, nesumažintos nuotraukos internete arba nepriimamos, arba išdarko bendrą forumų vaizdą, yra ilgai įkeliamos, o internete vis tiek atrodo neryškios, palyginus su tuo, kas buvo kompiuterio ekrane. Tada pasidomėję sužino, kad nuotraukas internetui būtina mažinti ir "šarpinti" (t.y. ryškinti objektų ribas naudojant Sharp filtrus vaizdų redaktoriuose). Tai pakankamai sudėtinga pradžioje: vieni nuotraukas peršarpina (persistengia su filtrais taip, kad net aureolė užsideda apie objektą), kiti nepakankamai paryškina. Be to "šarpinimo" intensyvumas priklauso iki kokio dydžio mažinama nuotrauka, vieną kartą užteks vienų nustatymų, kitą kartą jie bus nepakankamai arba per stiprūs.
Mes šiandien papasakosim apie paprastą pradedantiesiems būdą, kuris yra pakankamai efektyvus, neatima daug laiko ir nereikalauja didelių mokėjimų.
1. Atsidarome norimą nuotrauką su Photoshop programa. Einame Image>Image size...
2. Atsidaro toks Image size langas. Viršuje yra nurodytas dabartinis mūsų nuotraukos dydis. Dažniausia, mažindami internetui paredaguojame, kad ilgiausia kraštinė būtų 600-800 pikselių.
3. Apatinėje eilutėje nepamirštame pasirinkti "Bicubic Sharper (best for reduction)". Ir spaudžiame OK.
4.Mūsų gautas rezultatas, išdidinus iki 100 proc.
O dabar svarbiausias punktas!!!
Darote ne Save, o Save As ir išsaugote nuotrauką nauju pavadinimu pvz. orchid7web.jpg arba kokiu tik norit kitu. Nes paspausdami Save jūs išsaugosite sumažintą variantą prarasdami originalaus dydžio nuotrauką, o tai nepageidautina ir tikrai nenudžiugins, jei vėliau, tą pačią nuotrauką, sugalvosite pasikabinti ant sienos atsispaudę dideliu formatu.
Ir nešdami daryti nuotraukas į fotolaboratoriją, neneškite sumažintų variantų, nes didinat mažas nuotraukas kokybė vėl lygiai taip pat prastės.
P.S. tai tikrai ne vienintelis būdas sumažinti nuotrauką internetui. Yra daug kitų. Čia apžvelgėme vieną iš jų. Jei jūs naudojatės kitu, tai tikrai nereiškia, kad darote kažką neteisingai.
Mes šiandien papasakosim apie paprastą pradedantiesiems būdą, kuris yra pakankamai efektyvus, neatima daug laiko ir nereikalauja didelių mokėjimų.
1. Atsidarome norimą nuotrauką su Photoshop programa. Einame Image>Image size...
2. Atsidaro toks Image size langas. Viršuje yra nurodytas dabartinis mūsų nuotraukos dydis. Dažniausia, mažindami internetui paredaguojame, kad ilgiausia kraštinė būtų 600-800 pikselių.
3. Apatinėje eilutėje nepamirštame pasirinkti "Bicubic Sharper (best for reduction)". Ir spaudžiame OK.
4.Mūsų gautas rezultatas, išdidinus iki 100 proc.
O dabar svarbiausias punktas!!!
Darote ne Save, o Save As ir išsaugote nuotrauką nauju pavadinimu pvz. orchid7web.jpg arba kokiu tik norit kitu. Nes paspausdami Save jūs išsaugosite sumažintą variantą prarasdami originalaus dydžio nuotrauką, o tai nepageidautina ir tikrai nenudžiugins, jei vėliau, tą pačią nuotrauką, sugalvosite pasikabinti ant sienos atsispaudę dideliu formatu.
Ir nešdami daryti nuotraukas į fotolaboratoriją, neneškite sumažintų variantų, nes didinat mažas nuotraukas kokybė vėl lygiai taip pat prastės.
P.S. tai tikrai ne vienintelis būdas sumažinti nuotrauką internetui. Yra daug kitų. Čia apžvelgėme vieną iš jų. Jei jūs naudojatės kitu, tai tikrai nereiškia, kad darote kažką neteisingai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)