2007 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Ekspozicijos nustatymas

Prieš tai, kad aptarti įmontuotus į fotoaparatą eksponometrus, reikia susipažinti su bendrais jų veikimo principais. Įsivaizduokime, kad mums reikia nufotografuoti visiškai baltą sieną, tolygiai nudažytą, be jokio piešinio. Nukreipiame eksponometrą į sieną, jis fiksuoja nuo paviršiaus atsispindinčios šviesos energiją ir pasiūlo tam tikrą išlaikymą, įvertinęs tos šviesos atsispindėjimo intensyvumą. Gerai, įvedame tas reikšmes į fotoaparatą ir nufotografuojame baltą sieną. Kitą kartą nufotografuokime visiškai juodą sieną. Vėl nukreipiame eksponometrą į juodą sieną, aišku jis pasiūlo ilgesnį išlaikymą. Atrodo viskas ok. Pasižiūrėkime mūsų gautas nuotraukas... Turbūt klaida??? Juk abiejose foto gavosi vienodai pilka siena. Gal sumaišėm nuotraukas? Gal nustatymai kiti sutrukdė... Kodėl???
Paprastas eksponometras nesugeba įvertinti sąlyginio objekto ryškumo. Jis veiksmingas tik standartinėse situacijose, kai objektas atspindi šviesą 18-20 proc. Tai reiškia, kad ekspozicija teisingai bus įvertinta tik fotografuojant visiškai standartinius objektus, pvz. vasaros peizažą. Tačiau, jei dažnai tenka susidurti su nestandartiniais siužetais ar fotografuojant į juostą, kai rezultato nematai iš karto, yra sukurtos pagalbinės tam priemonės, taip vadinamoji pikoji korta (grey card), kuri ir atspindi šviesą 18 proc koeficientu. Vėl fotografuojame juodą ir baltą sienas, pridedame pilką kortą, į ją nutaikome eksponometrą, nustatome reikšmes fotoaprate ir patrauke kortą fotografuojame. Šį kartą jokių klaidų, jokios sumaišties, balta siena balta ir nuotraukoje, juoda irgi juoda.
Aišku, niekas nefotografuoja juodų ir baltų sienų, todėl palyginkime su realesniu pavyzdžiu. Pvz reikia nufotografuoti ant balto lapo juodu tušu užrašytus žodžius.Situacija analogiška, vietoj sniego balumo popieriaus gauname purvinai pilką... Todėl, kad juodos linijos užima vos mažą dalį siužeto, tai niekaip neįtakoja baltos spalvos atspindinčios šviesos intensyvumo.
Na va, jau įrodėme, kad turėti pilką kortą yra būtina, dabar klausimas, kur ją gauti? Labiausiai paplitusią pilkąją kortą gamina Kodak firmą ir jei pasiseks, gal ir rasite kokioje profesionalių fotoprekių parduotuvėje, tačiau garantijos, kad rasit nėra, o ir kainuoja toks atrodytų paprastas dažyto kartono gabalas, tikrai nemažus pinigus... Nebūtų žmonės išradingi, jei nerastų tam pakaitalo ir pigaus, ir kuris visada kartu. T.y. pati ranka, tiksliau delnas (baltosios rasės žmonių). Vidinės rankos pusės atspindėta šviesa yras stebėtinai pastovi lyginant skirtingus žmones. Aišku jis nėra 18 proc, bet skiriasi nuo šio procento lygiai vienu ekspozicijos laipteliu į didėjimo pusę. Dedame ranką delnu į viršų ant to paties balto popieriaus su juodu užrašu ir nukreipiame eksponometrą į delną. Dabar jei pvz. siūlo eksponometras ekspoziciją 1/125 sek esant f8, tai įnešę korekcija įvedama arba eskpoziciją 1/125 sek ir diafragmą f5.6 arba 1/60 sek prie f8. t.y.padidiname šviesos patekimą vienu laipteliu koreguodami diafragmą arba ilgindami išlaikymą. Rezultatas bus analogiškas kaip naudojant pilkąją kortą.
Iki šiol aptarėm kaip nustatyti ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą. Tačiau tai galima padaryti ir pagal bendrą apšviestumą. Ant eksponometro uždedamas specialus antgalis (difuzeris) išskaidantis šviesą. Šiuo atveju eksponometras nukreipiamas nuo fotografuojamo ojekto fotoaprato link. Jei yra aiškus ir dominuojantis šviesos šaltinis (saulė, lempa), tai galima eksponometrą nukreipti link šviesos šaltinio. Tai leidžia apšviestumą įvertinti nepriklausomai nuo objekto spalvos.
Šiuo metu sunku rasti fotoapratą be įmontuoto eksponometro. Todėl dauguma fotografų visiškai išsiverčia be atskiro eksponometro pirkimo. Tačiau visi įmontuoti eksponometrai nustatinėja ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą, todėl atsiranda tos pačios klaidos, kaip fotografuojant baltą ar juodą foną be pilkos kortos.
Fotografai, kurie fotografuoja ne muilinėmis, dažniausia susiduria su TTL eksponometru. TTL išsišifruoja Through The Lens (per objektyvą). Metodo esmė ta, kad šviesai jautrus daviklis stovi už objektyvo. Šis metodas jau daugelį metų naudojamas, todėl per laiką atsirado daugelis jo modifikacijų, techninių skirtumų. Skirtumų yra ir daviklių išdėliojime (registruoja šviesą atsispindinčią nuo juostelės, nuo užrakto užuolaidėlių, po veidrodžiu ir t.t.). Taip pat yra skirtumų ir pagal tai, kuri kadro vieta akcentuojama, kaip esminė eskpozicijai: centrinis matavimas, taškinis arba maricos. Pirmi atsiradę TTL eksponometrai buvo centriniai. Ekspozicija vertinama pagal centrinę kadro dalį. Šios centrinės zonos dydis nedokumentuojamas, realiai neįvertinamas, kažkiek eksponometriją įtakoja ir kadro kraštai. Toks matavimas turbūt labiausiai primena darbą su eksponometru. Galim tokį matuoklį nukreipti į delną, pasinaudoti pilka korta ir t.t. Žinoma, nereik nuolat nukreipinėt fotoapratą į delną, pilką kortą ar panašiai. Naudokitės tuo, kas yra aplinkui: žalia veja, pilkas asfaltas, namo papilkėjusi siena ir t.t. Kokie objektai artimiausi pilkai kortai, galit eksperimentų dėka nusistatyti. Šiuo metodu šviesos priėmimo kampas yra apie 8-15 laipsnių.
Taškinis matavimas.Šiuo metodu priėmimo kampas yra apie 1-2 proc nuo bendro kadro ploto vaizdo ieškiklyje. Primena profesionalius ir labai brangius taškinius eksponometrus. Čia negalima nepaminėti garsiosios A. Adamso ekspozicijos vertinimo sistemos, kurią privalo žinoti bent kiek apsiskaitęs fotografas. Jis pasiūlė ekspozicijos įvertinimo sistemą, kai fotografuojant yra objektų kurie radikaliai skiriasi savo šviesumu. Atsirado žmonių, kurie šią sistemą automatizavo. Kai fotoapratas išmatuoja ekspozicija keliuose taškuose ir pateikia optimalią ekspoziciją.
Matricos matavimas (arba korinis, segmentinis). Šis metodas suskirsto kadrą į segmentus, kurių kiekviename yra įvertinama ekspozicija. Tada gauti duomenys yra sulyginami su įmontuota duomenų baze ir pateikiama optimali ekspozicijos reikšmė. Matuojant ir šiuo principu visai nematysit nuotraukose skirtumo tarp baltos ir juodos sienų. Šis metodas nors ir neintelektualus, tačiau yra universalus. Juo gali naudotis ir visiškas nemokša, nekreipiantis dėmesio į ekspoziciją, ir pažengęs vartotojas besinaudojantis pilka korta ar delnu,o gal Adamso sistema.
Pagrindinė išvada turbūt ta, kad prastas tas fotografas, jei nemoka "iš akies" bent apytikriai įvertinti ekspozicijos reikšmes standartinėse situacijose. JAV žurnalistikos fakultete šiam įgūdžiui lavinti skiriami minimum dveji metai. Stenkitės fotografuoti taip, kad kuo rečiau tektų naudotis eksponometru, nesvarbu įmontuotu ar autonominiu.

2007 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Nuotraukos paruošimas publikavimui internete

Net ir geriausia nuotrauka, patalpinta forume ar tinklapyje, gali atrodyti prastai vien dėl nemokšiško paruošimo internetui. Paruošti nuotrauką publikavimui web'e nėra sudėtinga, tačiau būtina žinoti, ką su ja daryti.

1. Skenerio nuvalymas. (keliant popierines foto ar iš juostelės)
Kuo kruopščiau nuvalomas skeneris, tuo trumpiau užtrunka nuotraukos valymas nuo šiukšlių po to. Skeneris skenuoja ne tik foto, bet ir juostelės subraižymus, nuotraukos pažeidimus, dulkeles nusėdusias ant jo stiklo.
Geriausia valymui naudoti servietėles skirtas akinių stiklų valymui. Jos nepalieka dulkelių, nesisluoksniuoja plaušeliai ir yra nebrangios.

2. Skenavimas (keliant popierines foto ar iš juostelės)
Pasirinkite tinkamą skenavimo rezoliuciją. Ji turėtų būti optimali. Per didelė pridarys bėdos tvarkant nuotrauką toliau, sugaišit daug laiko. Tačiau skenuoti su labai žema rezoliucija vėl netikslinga, nes labai krenta nuotraukos kokybė.
Skeneriai prastai atkuria labai kontrastingas vietas ir tonus, todėl pries skenuojant tikslinga sumažinti kontrastą užduodant skenavimo parametrus. Tai padės "ištraukti" detales, kurios šiaip būtų prarastos, o po to kontrastingumą nesunku padidinti su grafiniu redaktoriumi.

3. Fotografijos valymas
Jei ant nuotraukos yra įtrūkimų, plaukelių, plaušelių ar kitų nereikalingų detalių, nuotrauką reiktų "pavalyti", t.y. nuklonuoti trukdžius.
Išsididinkit nuotrauką, kad būtų matyti visos dulkelės, pasirinkit Clone stamp įrankį (PS), su ALT paspauskit donorinę vietą (kuri užteps šiukšlytę), po to, jau be ALT, užtušuokite šiukšleles ar detales, kurias norite pašalinti.

4. Levels
Pasirinkit Levels (Image>Adjust>Levels)
Histograma rodo, kiek atitinkamo šviesumo taškų yra nuotraukoje. Jei dauguma taškų kairėje pusėje - nuotrauka per tamsi, jei dešinėje - per šviesi. Po grafiku yra trys slankikliai. Kairysis slankiklis rodo, kuriuos taškus laikyti absoliučiai juodžiausiais. Jei paslinksim jį į dešinę, visi iki jo pažymėti pikseliai irgi bus laikomi absoliučiai juodais. Tas pats su baltu slankikliu dešinėje. Vidurinis rodo patį nuotraukos šviesumo/tamsumo vidurį.
Jei pasižiūrėjus į histogramą, matome, kad kreivė užima ne visą diapazoną (pvz pasibaigia dar iki slankiklio kairio ar dešinio), tai rodo, jog pas mus nėra grynai juodos ar baltos spalvos. Pabandykit paslinkti juodą ar baltą slankiklį iki ten, kur prasideda kreivė. Patys pastebėsit skirtumą. Tai atlikę jau turime juodą ir baltą spalvas. Judindami vidurį slankiklį didiname ar mažiname nuotraukos kontrastingumą. Taip keisti kontrastą yra geriau, nes neprapuola pustoniai, kurie susilieja, jei keičiam tik kontrastą per Brightness/Contrast punktą.

5. Ryškumas (Sharp)
Mažinant nuotraukos dydį, keliant į internetą, kur nuotraukos automatiškai sumažinamos, skanuojant prarandamas nuotraukos detalių ryškumas. Yra ne vienas būdas, kaip nuotrauką paryškinti. Aptarsim filtrą Unsharp mask. Unsharp mask randa ribą tarp skirtingų tonų ir tą ribą paplatina. Kuo platesnė riba tarp tonų, tuo ryškesnė ji bus.
Nesunku su tuo ir padauginti, tada apie kontrastingas vietas atsiranda balta aureolė. Nuotrauka vadinama "peršarpinta".
Unsharp mask ieško ne tik šviesumo skirtumų, bet ir skirtumų tarp spalvų ir tas ribas irgi padidina. Tačiau tai nesuteikia nuotraukai ryškumo, o tik padidina spalvinius triukšmus ir gadina nuotrauką. Geriausia šiam filtrui nurodyti, kad jis visai nedaudotų spalvinės nuotraukos informacijos. Tai galima padaryti perkeliant nuotrauką į Lab spalvų formatą. Lab turi tris kanalus:
Lightness, a (kiek geltonos spalvos daugiau nei mėlynos) ir b (kiek rudonos spalvos daugiau nei žalios). Kadangi Lightness kanale nėra jokios informacijos apie spalvas, o a ir b kanaluose nėra apie baltą ir juodą, tai tikslinga Lightness kanalui pritaikyti Unsharp mask, o Blur filtrą a ir b kanalams.
Kad pervesti nuotrauką į Lab: Image>Mode>Lab color
Window>Show channels pasižiūrim kanalus, pasirinkę Lightness nuotrauką tampa juodai balta.
Įjungiam filtrą Unsharp mask (Filter>Sharpness>Unsharp mask).
Filtro langelyje yra trys parametrai, kuriuos galima keisti:
amount - filtro veikimo stiprumas
radius - veikimo diametras apie vieną pikselį, kuriuo veikia filtras. Per mažas diametras padidins triukšmus ir grūdėtumą, o per didelis - peršarpins, padidins ribą tarp tonų.
threshold - veikimo slenkstis.
Kuo didesnis paveikslėlio dydis, tuo didesnius skaičius reikia įvesti. Bet svarbiausia - neperšarpinti

6. Triukšmas ir grūdėtumas
Dažnai vienalytis fonas nuotraukose būna triukšmingas, o jei dar paryškiname nuotrauką Unsharp mask - tai dar labiau pastebima.
Triukšmus nesunku pašalinti su filtru Smart Blur.
Grąžinkit nuotrauka į RGB formatą (Image>Mode>RGB color)
Su Lasso įrankiu pažymėkite reikiamą kadro vietą. Pasirinkte Filter>Blur>Smart Blur
Pasirinkite norimą diametrą, slenkstį ir spauskit OK.

7. Kadravimas
Geriausia kadruoti jau fotografuojant, kad nieko iš nuotraukos nebereikėtų šalinti, bet jei to padaryt nepavyko, nuotrauką reikia kadruoti. Tam reikia nemažai išmanymo ir laikytis tam tikrų kompozicijos taisyklių.
Tai daroma su Crop Tool.
Pažymim reikiamą nuotraukos dalį, du kartu paspaudžiam pelės klavišą ir pažymėta dalis išsikerpa.
Kadruoti galima ir nuotraukos apdirbimo pradžioje, tada galit sutaupyti laiko apdorojant nuotraukos dalis, kurios vėliau išsikerpa.Tačiau jei kadravimą norėsite pakeisti, tai teks visus etapus atlikti nuo pat pradžių.

8. Dydis
Optimalus dydis internetui 700x600. Pakankamai didelis, kad įžiūrėti detales ir tuo pačiu visa nuotrauka tilps į monitoriaus ekraną didžiajai daugumai interneto lankytojų.
Kad kuo mažiau kristų kokybė, geriausia mažinti iš karto iki norimo dydžio. Jei norėsite uždėti rėmelį, iš karto pagalvokite apie tai, kad ir jis turėtų tilpti į ekraną.
Dydis keičiamas: Image>Image Size
Mažinimas numuša kokybę, todėl gali tekti nuotrauką vėl pašarpinti su Unsharp mask, tik jau naudojant žymiai mažesnes parametrų reikšmes.

9. Rėmelis
Net visiškai plonutis rėmelis gali maloniai pakeisti nuotraukos "žiūrėjimąsi".
Paprasčiausias dvispalvis rėmelis:
pasirinkit juodą spalvą, tada pasirinkit pagrindo keitimo dydžio įrankį Image>Canvas size. Dabar padidinkite pagrindą 2 pikseliais į plotį ir į aukštį, t.y. po vieną pikselį iš visų pusių. Taip atsikiriama nuotrauką nuo rėmelio. Tada pasirinkę baltą spalvą padidiname pagrindą 20 pikselių horizontaliai ir vertikaliai (po 10 pikselių iš kiekvienos pusės). Ir dar pakartoję pirmąją procedūrą, padidiname pagrindą po 1 juodą pikselį iš visų pusių, tuo atskirdami nuotrauką nuo tinklapio bendro fono.

10. JPEG
Jie ruošiatės kada sugrįšti prie šios nuotraukos redagavimo, tai išsisaugokite ją PSD ar TIFF formatu. Pervedimas į JPG turi būti pačiu paskutiniu jūsų žingsniu prieš keliant į internetą. File>Save for Web padeda sumažinti nuotrauką iki norimo ar tinklapio reikalaujamo dydžio pvz. 100-150 Kb.
Susiradę dešinėje mažą trikampiuką pasirinkite Optimize to File size ir nurodykit norimą failo dydį.

Viskas. Belieka patalpinti internete :) Lauksime įspūdingų kadrų...

2007 m. gruodžio 21 d., penktadienis

ND tema "Dryžuota"

ND temos "Dryžuota" geriausiu pripažintas INC darbas
"Vakarėlio pažiba"

100 patarimų fotografui

1. Nefotografuok, jei svajoji tapti roko žvaigžde.
2. Mėgaukis tuo, ką fotografuoji.
3. Gerai pasiruošk fotografavimui. Vėlu pastabėti, kad išsikrovė akumuliatorius, kai fotografuoji saulėtekį.
4. Atkreipk dėmesį į fotografavimo metu aplankančias mintis ir jausmus.
5. Susikurk sau pasiekiamus tikslus.
6. Rašyk patarimus apie fotografiją, nes rašymas taip pat mokymasis.
7. Niekada neik fotografuoti be trikojo.
8. Naudokis palankiomis aplinkybėmis.
9. Užmegzk ryšius su potencialiais bičiuliais fotografais.
10. Pirmiausiai apžiūrėk fotografavimo vietą širdimi, o tik tada per fotoaparato vaizdo ieškiklį
11. Visada išlik ramus.
12. Žinok, kad esi linkęs save pervertinti.
13. Perspektyva yra žudikė (Perspective is the killer)
14. Atsiduok fotografijai, tačiau niekada per daug savęs nespausk.
15. Dalyvauk fotografų bendruomenėje.
16. Valyk savo fotoaparatą.
17. Niekada nelygink savęs su kitais katras geresnis, o katras blogesnis.
18. Atrask savitą fotografavimo stilių.
19. Stenkis daugiau komponuoti ir mažiau spragsėti užraktu.
20. Išmok tinkamai priimti savo nuotraukų kritiką.
21. Pabandyk kažką išskirtinio, kad atsiskleistų tavo kūrybingumas.
22. Semkis įkvėpimo iš kitų fotografų darbų.
23. Kritikuok sąžiningai, tačiau pagarbiai.
24. Sulauk atsiliepimų iš savo antrosios pusės.
25. Nekopijuok kitų fotografų stiliaus.
26. Būk ryžtingas.
27. Laikykis auksinės taisyklės .
28. Fotografuok autoportretus.
29. Skaityk knygas apie fotografiją.
30. Norėdamas suteikti kraštovaizdžiui papildomo žavesio įterpk žmogų (galbūt save).
31. Kiekviena fotografavimo situacija yra kitokia, nei tu tikiesi.
32. Kreipk dėmesį į kreives ir linijas.
33. Visada fotografuok RAW formatu.
34. Stenkis, kad matrica būtų švari, taip sutaupysi laiko apdorodamas nuotraukas kompiuteriu.
35. Atrask, kas tau yra gražu.
36. Reikia laiko, kad taptum geru fotografu.
37. Pati geriausia įranga yra ta, kurią tu turi šiuo metu.
38. Tu negali visko fotografuoti.
39. Laužyk fotografijos taisykles tai suvokdamas, bet ne savo fotoaparatą.
40. Atkreipk dėmesį, kaip įvairiai krenta šviesa skirtinguose fotografavimo taškuose.
41. Akys pirmiausiai nukrypsta į kontrastingas vietas.
42. Debesys sustiprina kraštovaizdžio sukeliamą įspūdį.
43. Sukurk savo foto dienoraštį (fotobolgą).
44. Priimk pagyrimus ir pasakyk "ačiū".
45. "Gražus kadras" - nėra pats geriausias komentaras.
46. "Puiki!" taip pat nenaudingas. Visada stenkis apibūdinti tai, kas tau patinka ar nepatinka nuotraukoje.
47. Tu nesi tavo fotoaparatas.
48. Perskaityk savo fotoaparato instrukciją iki galo.
49. Užduok klausimą nuotraukos komentaro gale, taip įtrauksi fotografą į diskusiją.
50. Reguliariai peržiūrėk savo nuotraukų archyvus - kuo ilgiau fotografuoji, tuo daugiau brangakmeniu juose slypi.
51. Visada nuspręsk kas tavo nuotraukoje bus dėmesio centru.
52. Nėra geresnės nuotraukos už blogą.
53. Kiekvienas turi pradėti nuo pradžių.
54. Tavo nuomonė apie fotografiją yra svarbi.
55. Palik linksmus, bet turiningus komentarus.
56. Kalbėkis apie savo patirtį su kitais fotografais.
57. Apribok savo fotografijas ties esminiai dalykais.
58. Dalyvauk foto konkursuose.
59. Galutinis apdirbimas = nuotraukų optimizavimas geriausiam rezultatui.
60. Fotografuok plačiame ekspoziciniame ruože kai tik gali (Shoot exposure latitudes as often as possible).
61. Naudok photomatix kiek įmanoma rečiau - HDR fotografija visada turi sintetinį prieskonį.
62. Visada prisimink, kodėl tu fotografuoji.
63. Niekada nefotografuok žmogaus, kuris nenori būti fotografuojamas.
64. Visada apsisuk aplinkui - kartais geresnis kadras būna už tavo nugaros.
65. Svarbiau tas, kas fotografuoja, o ne fotoaparatas
66. Klysti galima. Kuo daugiau klaidų padarai, tuo daugiau išmoksti.
67. Jei kyla idėja ir tą pačią akimirką pagalvoji "Ne, tai nepavyks", vis tiek pabandyk. Jei dvejoji - fotografuok.
68. Suprask ir stebėk histogramą fotografuodamas. Ji suteikia daug naudingos informacijos.
69. Pažink savo fotoaparatą, nes mygtuko paieškos tamsoje - laiko švaistymas.
70. Fotografuok kuo dažniau.
71. Tikėk savimi.
72. Nebijok išsitepti.
73. Kreipk dėmesį į nuotraukos kokybę.
74. Nuotraukos - tavo sielos atspindys.
75. Pasitikrink ISO nustatymus. Nemalonu pastebėti netinkamus nustatymus peržiūrint nuotraukas.
76. Būk dėkingas už ilgus ir protingus komentarus po nuotraukomis.
77. Niekada nepasitikėk LCD. Paprastai jis ryškesnis ir "aštresnis" už originalią nuotrauką.
78. Pasirūpink vieta diske, nes ji pigi ir jos tikrai reikės.
79. Išmok džiaugtis gražiomis akimirkomis, kai neturi savo fotoaparato su savimi.
80. Visada atvyk likus bent pusvalandžiui iki saulėlydžio ar saulėtekio.
81. Komponavimas skubant nieko gero neduoda.
82. Stenkis padidinti savo protines ir fizines ribas. Nufotografuok dar kelis kadrus, kai manai, kad jau gana.
83. Kreipk dėmesį į formas danguje ir palauk kol jos tiks prie formų priekiniame plane.
84. Lankyk tas pačias vietas kaip galima dažniau. Tas pats kalnas skirtingai apšviestas, nebus toks pat.
85. Daryk didesnes nuotraukas - tau tai patiks.
86. Susikalibruok monitorių. Dirbti su netiksliu monitoriumi - tarsi dirbti su nepatikimu žmogumi. Tai visą laiką baigiasi blogai.
87. Niekada negalvok, ką kiti pagalvos apie tavo nuotrauką. Jei ji tau patinka - ji verta publikavimo.
88. Niekada sau nepriekaištauk. Mokykis iš klaidų ir žiūrėk į ateitį, o ne į praeitį.
89. Kovo su tingumu! Kūrybingumas ateina su drausme.
90. Paklausk savęs: Ką tu nori parodyti savo nuotraukose?
91. Visada stenkis galvoti kitaip, rinkis naujas idėjas apie fotografiją, kurias gali įgyvendinti ir klausk savęs: "Kodėl gi ne?"
92. Ieškok patarėjo.
93. Fotografavimas niekada nėra laiko švaistymas.
94. Kiekviena bendruomenė turi savo blogųjų pusių. Niekada jos nepalik vien dėl emocinės reakcijos.
95. Visada bus žmonių, kuriems nepatinka tai, ką darai.
96. Henri Cartier-Bresson buvo teisus sakydamas: "Tavo pirmosios 10000 nuotraukų yra pačios prasčiausios."
97. Geresnis fotoaparatas negarantuoja geresnių nuotraukų.
98. Kai apdoroji nuotraukas, mintyse galvok, kaip jos atrodys atspausdintos.
99. Fotografija yra teisinga: tu gauni pripažinimą už savo nuotraukų kokybę. Nėra jokių būdų sukčiauti, nebent nuotraukos pavagiamos.
100. Parašyk 100 patarimų sąrašą.

Ačiū Eduardui už info.

2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Diafragmos ir išlaikymo ryšys

Informacijos šiuo klausimu galima rasti labai daug, bet aš pabandysiu paaiškinti šią teoriją labiau suprantama kalba.

Priimkime, kad vanduo yra šviesa, diafragma yra vandens krano čiaupas. Turime stiklinę, į kurią reikia iš krano pripilti vandens. Tas pats ir fotografijoje, reikalingas tam tikras šviesos kiekis, kad nuotrauka būtų eksponuota.

Jeigu kranas atsuktas labiau (didesnė diafragmos skylė), reikia mažiau laiko (mažesnis išlaikymas), kad stiklinė prisipildytų vandeniu (matrica gautu pakankamai šviesos nuotraukai eksponuoti).
Jeigu kranas vos vos atsuktas (maža diafragmos skylutė), tai ir laukti reikės ilgiau, kol stiklinė bus pripildyta.
Viskas lygiai taip pat ir fotografijoje. Kuo plačiau atverta diafragma, tuo mažesnio išlaikymo reikės, kad matrica surinktų pakankamai šviesos. Na, o jeigu diafragmos skylutė nedidelė (pvz. F/22) ir fotografuojame, kai jau tamsu, tai gali tekti laukti ir kelias minutes, kol matrica surinks pakankamai šviesos.

Šiuo pavyzdžiu su stikline galima pasinaudoti, kad suprastumėte dar kitus du fotografijos terminus:
* Kai matrica gauna nepakankamai šviesos (ne iki viršaus pripilta stiklinė), gaunasi nedaeksponuota nuotrauka (per tamsi).
* Kai matrica gauna per daug šviesos (vanduo jau bėga per kraštus), nuotrauka gaunasi pereksponuota. Šiuo atveju nuotrauka gaunasi per šviesi ar net su "išdegusiais" plotais.

Jeigu supratote ką parašiau aukščiau, skaitome toliau

Sumažinus diafragmos skylės plotą dvigubai (vienu žingsniu), reikia dvigubai didesnio išlaikymo, kad matrica gautų tokį patį šviesos kiekį. Jeigu diafragmos plotas sumažinamas keturis kartus (dviem žingsniais t.y. dvigubai ir dar kartą dvigubai), tai ir išlaikymas turėtų būti keturis kartus ilgesnis.

Manau kils klausimas kaip nuspręsti, kad diafragmos plotas sumažintas dvigubai Čia jau truputis iš geometrijos.
Viskas prasideda nuo 1.0. Sekantis žingsnis yra prieš tai buvęs skaičius x 1.4.. (kvadratinė šaknis iš 2=1.41421...). Iš to susideda tokia seka (suapvalinus):
1.0; 1.4; 2.0; 2.8; 4.0; 5.6; 8.0; 11.0 ir t.t.

Taigi jeigu prie F/4.0 diafragmos reikalingas 1/100s. išlaikymas, tai prie F/5.6, esant tam pačiam apšvietimui, reikės 1/50s. Prie F/8.0 reikės 1/25s. Prie F/2.8 reikės 1/200s.
Tokios diafragmos reikšmės kaip F/1.2 ar F/3.2 nėra pilnas žingsnis. Tai yra pusė žingsnio. Jei prie F/4.0 reikia 1 sekundės išlaikymo, tai prie F/3.2 reikės 0.75 sekundės (prie F/2.8 reikėtų 0,5s.)

Nesigąsdinkit skaičių, tiesiog pabandykit viską suprasti!

Bilekas

2007 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

ND tema "Fragmentas"

2007-12-05 ND temos "Fragmentas" geriausiu pripažintas VVVVV darbas
"Sunkus gyvenimas, o gal uraganas gamtoje?"