2007 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Ekspozicijos nustatymas

Prieš tai, kad aptarti įmontuotus į fotoaparatą eksponometrus, reikia susipažinti su bendrais jų veikimo principais. Įsivaizduokime, kad mums reikia nufotografuoti visiškai baltą sieną, tolygiai nudažytą, be jokio piešinio. Nukreipiame eksponometrą į sieną, jis fiksuoja nuo paviršiaus atsispindinčios šviesos energiją ir pasiūlo tam tikrą išlaikymą, įvertinęs tos šviesos atsispindėjimo intensyvumą. Gerai, įvedame tas reikšmes į fotoaparatą ir nufotografuojame baltą sieną. Kitą kartą nufotografuokime visiškai juodą sieną. Vėl nukreipiame eksponometrą į juodą sieną, aišku jis pasiūlo ilgesnį išlaikymą. Atrodo viskas ok. Pasižiūrėkime mūsų gautas nuotraukas... Turbūt klaida??? Juk abiejose foto gavosi vienodai pilka siena. Gal sumaišėm nuotraukas? Gal nustatymai kiti sutrukdė... Kodėl???
Paprastas eksponometras nesugeba įvertinti sąlyginio objekto ryškumo. Jis veiksmingas tik standartinėse situacijose, kai objektas atspindi šviesą 18-20 proc. Tai reiškia, kad ekspozicija teisingai bus įvertinta tik fotografuojant visiškai standartinius objektus, pvz. vasaros peizažą. Tačiau, jei dažnai tenka susidurti su nestandartiniais siužetais ar fotografuojant į juostą, kai rezultato nematai iš karto, yra sukurtos pagalbinės tam priemonės, taip vadinamoji pikoji korta (grey card), kuri ir atspindi šviesą 18 proc koeficientu. Vėl fotografuojame juodą ir baltą sienas, pridedame pilką kortą, į ją nutaikome eksponometrą, nustatome reikšmes fotoaprate ir patrauke kortą fotografuojame. Šį kartą jokių klaidų, jokios sumaišties, balta siena balta ir nuotraukoje, juoda irgi juoda.
Aišku, niekas nefotografuoja juodų ir baltų sienų, todėl palyginkime su realesniu pavyzdžiu. Pvz reikia nufotografuoti ant balto lapo juodu tušu užrašytus žodžius.Situacija analogiška, vietoj sniego balumo popieriaus gauname purvinai pilką... Todėl, kad juodos linijos užima vos mažą dalį siužeto, tai niekaip neįtakoja baltos spalvos atspindinčios šviesos intensyvumo.
Na va, jau įrodėme, kad turėti pilką kortą yra būtina, dabar klausimas, kur ją gauti? Labiausiai paplitusią pilkąją kortą gamina Kodak firmą ir jei pasiseks, gal ir rasite kokioje profesionalių fotoprekių parduotuvėje, tačiau garantijos, kad rasit nėra, o ir kainuoja toks atrodytų paprastas dažyto kartono gabalas, tikrai nemažus pinigus... Nebūtų žmonės išradingi, jei nerastų tam pakaitalo ir pigaus, ir kuris visada kartu. T.y. pati ranka, tiksliau delnas (baltosios rasės žmonių). Vidinės rankos pusės atspindėta šviesa yras stebėtinai pastovi lyginant skirtingus žmones. Aišku jis nėra 18 proc, bet skiriasi nuo šio procento lygiai vienu ekspozicijos laipteliu į didėjimo pusę. Dedame ranką delnu į viršų ant to paties balto popieriaus su juodu užrašu ir nukreipiame eksponometrą į delną. Dabar jei pvz. siūlo eksponometras ekspoziciją 1/125 sek esant f8, tai įnešę korekcija įvedama arba eskpoziciją 1/125 sek ir diafragmą f5.6 arba 1/60 sek prie f8. t.y.padidiname šviesos patekimą vienu laipteliu koreguodami diafragmą arba ilgindami išlaikymą. Rezultatas bus analogiškas kaip naudojant pilkąją kortą.
Iki šiol aptarėm kaip nustatyti ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą. Tačiau tai galima padaryti ir pagal bendrą apšviestumą. Ant eksponometro uždedamas specialus antgalis (difuzeris) išskaidantis šviesą. Šiuo atveju eksponometras nukreipiamas nuo fotografuojamo ojekto fotoaprato link. Jei yra aiškus ir dominuojantis šviesos šaltinis (saulė, lempa), tai galima eksponometrą nukreipti link šviesos šaltinio. Tai leidžia apšviestumą įvertinti nepriklausomai nuo objekto spalvos.
Šiuo metu sunku rasti fotoapratą be įmontuoto eksponometro. Todėl dauguma fotografų visiškai išsiverčia be atskiro eksponometro pirkimo. Tačiau visi įmontuoti eksponometrai nustatinėja ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą, todėl atsiranda tos pačios klaidos, kaip fotografuojant baltą ar juodą foną be pilkos kortos.
Fotografai, kurie fotografuoja ne muilinėmis, dažniausia susiduria su TTL eksponometru. TTL išsišifruoja Through The Lens (per objektyvą). Metodo esmė ta, kad šviesai jautrus daviklis stovi už objektyvo. Šis metodas jau daugelį metų naudojamas, todėl per laiką atsirado daugelis jo modifikacijų, techninių skirtumų. Skirtumų yra ir daviklių išdėliojime (registruoja šviesą atsispindinčią nuo juostelės, nuo užrakto užuolaidėlių, po veidrodžiu ir t.t.). Taip pat yra skirtumų ir pagal tai, kuri kadro vieta akcentuojama, kaip esminė eskpozicijai: centrinis matavimas, taškinis arba maricos. Pirmi atsiradę TTL eksponometrai buvo centriniai. Ekspozicija vertinama pagal centrinę kadro dalį. Šios centrinės zonos dydis nedokumentuojamas, realiai neįvertinamas, kažkiek eksponometriją įtakoja ir kadro kraštai. Toks matavimas turbūt labiausiai primena darbą su eksponometru. Galim tokį matuoklį nukreipti į delną, pasinaudoti pilka korta ir t.t. Žinoma, nereik nuolat nukreipinėt fotoapratą į delną, pilką kortą ar panašiai. Naudokitės tuo, kas yra aplinkui: žalia veja, pilkas asfaltas, namo papilkėjusi siena ir t.t. Kokie objektai artimiausi pilkai kortai, galit eksperimentų dėka nusistatyti. Šiuo metodu šviesos priėmimo kampas yra apie 8-15 laipsnių.
Taškinis matavimas.Šiuo metodu priėmimo kampas yra apie 1-2 proc nuo bendro kadro ploto vaizdo ieškiklyje. Primena profesionalius ir labai brangius taškinius eksponometrus. Čia negalima nepaminėti garsiosios A. Adamso ekspozicijos vertinimo sistemos, kurią privalo žinoti bent kiek apsiskaitęs fotografas. Jis pasiūlė ekspozicijos įvertinimo sistemą, kai fotografuojant yra objektų kurie radikaliai skiriasi savo šviesumu. Atsirado žmonių, kurie šią sistemą automatizavo. Kai fotoapratas išmatuoja ekspozicija keliuose taškuose ir pateikia optimalią ekspoziciją.
Matricos matavimas (arba korinis, segmentinis). Šis metodas suskirsto kadrą į segmentus, kurių kiekviename yra įvertinama ekspozicija. Tada gauti duomenys yra sulyginami su įmontuota duomenų baze ir pateikiama optimali ekspozicijos reikšmė. Matuojant ir šiuo principu visai nematysit nuotraukose skirtumo tarp baltos ir juodos sienų. Šis metodas nors ir neintelektualus, tačiau yra universalus. Juo gali naudotis ir visiškas nemokša, nekreipiantis dėmesio į ekspoziciją, ir pažengęs vartotojas besinaudojantis pilka korta ar delnu,o gal Adamso sistema.
Pagrindinė išvada turbūt ta, kad prastas tas fotografas, jei nemoka "iš akies" bent apytikriai įvertinti ekspozicijos reikšmes standartinėse situacijose. JAV žurnalistikos fakultete šiam įgūdžiui lavinti skiriami minimum dveji metai. Stenkitės fotografuoti taip, kad kuo rečiau tektų naudotis eksponometru, nesvarbu įmontuotu ar autonominiu.

2007 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Nuotraukos paruošimas publikavimui internete

Net ir geriausia nuotrauka, patalpinta forume ar tinklapyje, gali atrodyti prastai vien dėl nemokšiško paruošimo internetui. Paruošti nuotrauką publikavimui web'e nėra sudėtinga, tačiau būtina žinoti, ką su ja daryti.

1. Skenerio nuvalymas. (keliant popierines foto ar iš juostelės)
Kuo kruopščiau nuvalomas skeneris, tuo trumpiau užtrunka nuotraukos valymas nuo šiukšlių po to. Skeneris skenuoja ne tik foto, bet ir juostelės subraižymus, nuotraukos pažeidimus, dulkeles nusėdusias ant jo stiklo.
Geriausia valymui naudoti servietėles skirtas akinių stiklų valymui. Jos nepalieka dulkelių, nesisluoksniuoja plaušeliai ir yra nebrangios.

2. Skenavimas (keliant popierines foto ar iš juostelės)
Pasirinkite tinkamą skenavimo rezoliuciją. Ji turėtų būti optimali. Per didelė pridarys bėdos tvarkant nuotrauką toliau, sugaišit daug laiko. Tačiau skenuoti su labai žema rezoliucija vėl netikslinga, nes labai krenta nuotraukos kokybė.
Skeneriai prastai atkuria labai kontrastingas vietas ir tonus, todėl pries skenuojant tikslinga sumažinti kontrastą užduodant skenavimo parametrus. Tai padės "ištraukti" detales, kurios šiaip būtų prarastos, o po to kontrastingumą nesunku padidinti su grafiniu redaktoriumi.

3. Fotografijos valymas
Jei ant nuotraukos yra įtrūkimų, plaukelių, plaušelių ar kitų nereikalingų detalių, nuotrauką reiktų "pavalyti", t.y. nuklonuoti trukdžius.
Išsididinkit nuotrauką, kad būtų matyti visos dulkelės, pasirinkit Clone stamp įrankį (PS), su ALT paspauskit donorinę vietą (kuri užteps šiukšlytę), po to, jau be ALT, užtušuokite šiukšleles ar detales, kurias norite pašalinti.

4. Levels
Pasirinkit Levels (Image>Adjust>Levels)
Histograma rodo, kiek atitinkamo šviesumo taškų yra nuotraukoje. Jei dauguma taškų kairėje pusėje - nuotrauka per tamsi, jei dešinėje - per šviesi. Po grafiku yra trys slankikliai. Kairysis slankiklis rodo, kuriuos taškus laikyti absoliučiai juodžiausiais. Jei paslinksim jį į dešinę, visi iki jo pažymėti pikseliai irgi bus laikomi absoliučiai juodais. Tas pats su baltu slankikliu dešinėje. Vidurinis rodo patį nuotraukos šviesumo/tamsumo vidurį.
Jei pasižiūrėjus į histogramą, matome, kad kreivė užima ne visą diapazoną (pvz pasibaigia dar iki slankiklio kairio ar dešinio), tai rodo, jog pas mus nėra grynai juodos ar baltos spalvos. Pabandykit paslinkti juodą ar baltą slankiklį iki ten, kur prasideda kreivė. Patys pastebėsit skirtumą. Tai atlikę jau turime juodą ir baltą spalvas. Judindami vidurį slankiklį didiname ar mažiname nuotraukos kontrastingumą. Taip keisti kontrastą yra geriau, nes neprapuola pustoniai, kurie susilieja, jei keičiam tik kontrastą per Brightness/Contrast punktą.

5. Ryškumas (Sharp)
Mažinant nuotraukos dydį, keliant į internetą, kur nuotraukos automatiškai sumažinamos, skanuojant prarandamas nuotraukos detalių ryškumas. Yra ne vienas būdas, kaip nuotrauką paryškinti. Aptarsim filtrą Unsharp mask. Unsharp mask randa ribą tarp skirtingų tonų ir tą ribą paplatina. Kuo platesnė riba tarp tonų, tuo ryškesnė ji bus.
Nesunku su tuo ir padauginti, tada apie kontrastingas vietas atsiranda balta aureolė. Nuotrauka vadinama "peršarpinta".
Unsharp mask ieško ne tik šviesumo skirtumų, bet ir skirtumų tarp spalvų ir tas ribas irgi padidina. Tačiau tai nesuteikia nuotraukai ryškumo, o tik padidina spalvinius triukšmus ir gadina nuotrauką. Geriausia šiam filtrui nurodyti, kad jis visai nedaudotų spalvinės nuotraukos informacijos. Tai galima padaryti perkeliant nuotrauką į Lab spalvų formatą. Lab turi tris kanalus:
Lightness, a (kiek geltonos spalvos daugiau nei mėlynos) ir b (kiek rudonos spalvos daugiau nei žalios). Kadangi Lightness kanale nėra jokios informacijos apie spalvas, o a ir b kanaluose nėra apie baltą ir juodą, tai tikslinga Lightness kanalui pritaikyti Unsharp mask, o Blur filtrą a ir b kanalams.
Kad pervesti nuotrauką į Lab: Image>Mode>Lab color
Window>Show channels pasižiūrim kanalus, pasirinkę Lightness nuotrauką tampa juodai balta.
Įjungiam filtrą Unsharp mask (Filter>Sharpness>Unsharp mask).
Filtro langelyje yra trys parametrai, kuriuos galima keisti:
amount - filtro veikimo stiprumas
radius - veikimo diametras apie vieną pikselį, kuriuo veikia filtras. Per mažas diametras padidins triukšmus ir grūdėtumą, o per didelis - peršarpins, padidins ribą tarp tonų.
threshold - veikimo slenkstis.
Kuo didesnis paveikslėlio dydis, tuo didesnius skaičius reikia įvesti. Bet svarbiausia - neperšarpinti

6. Triukšmas ir grūdėtumas
Dažnai vienalytis fonas nuotraukose būna triukšmingas, o jei dar paryškiname nuotrauką Unsharp mask - tai dar labiau pastebima.
Triukšmus nesunku pašalinti su filtru Smart Blur.
Grąžinkit nuotrauka į RGB formatą (Image>Mode>RGB color)
Su Lasso įrankiu pažymėkite reikiamą kadro vietą. Pasirinkte Filter>Blur>Smart Blur
Pasirinkite norimą diametrą, slenkstį ir spauskit OK.

7. Kadravimas
Geriausia kadruoti jau fotografuojant, kad nieko iš nuotraukos nebereikėtų šalinti, bet jei to padaryt nepavyko, nuotrauką reikia kadruoti. Tam reikia nemažai išmanymo ir laikytis tam tikrų kompozicijos taisyklių.
Tai daroma su Crop Tool.
Pažymim reikiamą nuotraukos dalį, du kartu paspaudžiam pelės klavišą ir pažymėta dalis išsikerpa.
Kadruoti galima ir nuotraukos apdirbimo pradžioje, tada galit sutaupyti laiko apdorojant nuotraukos dalis, kurios vėliau išsikerpa.Tačiau jei kadravimą norėsite pakeisti, tai teks visus etapus atlikti nuo pat pradžių.

8. Dydis
Optimalus dydis internetui 700x600. Pakankamai didelis, kad įžiūrėti detales ir tuo pačiu visa nuotrauka tilps į monitoriaus ekraną didžiajai daugumai interneto lankytojų.
Kad kuo mažiau kristų kokybė, geriausia mažinti iš karto iki norimo dydžio. Jei norėsite uždėti rėmelį, iš karto pagalvokite apie tai, kad ir jis turėtų tilpti į ekraną.
Dydis keičiamas: Image>Image Size
Mažinimas numuša kokybę, todėl gali tekti nuotrauką vėl pašarpinti su Unsharp mask, tik jau naudojant žymiai mažesnes parametrų reikšmes.

9. Rėmelis
Net visiškai plonutis rėmelis gali maloniai pakeisti nuotraukos "žiūrėjimąsi".
Paprasčiausias dvispalvis rėmelis:
pasirinkit juodą spalvą, tada pasirinkit pagrindo keitimo dydžio įrankį Image>Canvas size. Dabar padidinkite pagrindą 2 pikseliais į plotį ir į aukštį, t.y. po vieną pikselį iš visų pusių. Taip atsikiriama nuotrauką nuo rėmelio. Tada pasirinkę baltą spalvą padidiname pagrindą 20 pikselių horizontaliai ir vertikaliai (po 10 pikselių iš kiekvienos pusės). Ir dar pakartoję pirmąją procedūrą, padidiname pagrindą po 1 juodą pikselį iš visų pusių, tuo atskirdami nuotrauką nuo tinklapio bendro fono.

10. JPEG
Jie ruošiatės kada sugrįšti prie šios nuotraukos redagavimo, tai išsisaugokite ją PSD ar TIFF formatu. Pervedimas į JPG turi būti pačiu paskutiniu jūsų žingsniu prieš keliant į internetą. File>Save for Web padeda sumažinti nuotrauką iki norimo ar tinklapio reikalaujamo dydžio pvz. 100-150 Kb.
Susiradę dešinėje mažą trikampiuką pasirinkite Optimize to File size ir nurodykit norimą failo dydį.

Viskas. Belieka patalpinti internete :) Lauksime įspūdingų kadrų...

2007 m. gruodžio 21 d., penktadienis

ND tema "Dryžuota"

ND temos "Dryžuota" geriausiu pripažintas INC darbas
"Vakarėlio pažiba"

100 patarimų fotografui

1. Nefotografuok, jei svajoji tapti roko žvaigžde.
2. Mėgaukis tuo, ką fotografuoji.
3. Gerai pasiruošk fotografavimui. Vėlu pastabėti, kad išsikrovė akumuliatorius, kai fotografuoji saulėtekį.
4. Atkreipk dėmesį į fotografavimo metu aplankančias mintis ir jausmus.
5. Susikurk sau pasiekiamus tikslus.
6. Rašyk patarimus apie fotografiją, nes rašymas taip pat mokymasis.
7. Niekada neik fotografuoti be trikojo.
8. Naudokis palankiomis aplinkybėmis.
9. Užmegzk ryšius su potencialiais bičiuliais fotografais.
10. Pirmiausiai apžiūrėk fotografavimo vietą širdimi, o tik tada per fotoaparato vaizdo ieškiklį
11. Visada išlik ramus.
12. Žinok, kad esi linkęs save pervertinti.
13. Perspektyva yra žudikė (Perspective is the killer)
14. Atsiduok fotografijai, tačiau niekada per daug savęs nespausk.
15. Dalyvauk fotografų bendruomenėje.
16. Valyk savo fotoaparatą.
17. Niekada nelygink savęs su kitais katras geresnis, o katras blogesnis.
18. Atrask savitą fotografavimo stilių.
19. Stenkis daugiau komponuoti ir mažiau spragsėti užraktu.
20. Išmok tinkamai priimti savo nuotraukų kritiką.
21. Pabandyk kažką išskirtinio, kad atsiskleistų tavo kūrybingumas.
22. Semkis įkvėpimo iš kitų fotografų darbų.
23. Kritikuok sąžiningai, tačiau pagarbiai.
24. Sulauk atsiliepimų iš savo antrosios pusės.
25. Nekopijuok kitų fotografų stiliaus.
26. Būk ryžtingas.
27. Laikykis auksinės taisyklės .
28. Fotografuok autoportretus.
29. Skaityk knygas apie fotografiją.
30. Norėdamas suteikti kraštovaizdžiui papildomo žavesio įterpk žmogų (galbūt save).
31. Kiekviena fotografavimo situacija yra kitokia, nei tu tikiesi.
32. Kreipk dėmesį į kreives ir linijas.
33. Visada fotografuok RAW formatu.
34. Stenkis, kad matrica būtų švari, taip sutaupysi laiko apdorodamas nuotraukas kompiuteriu.
35. Atrask, kas tau yra gražu.
36. Reikia laiko, kad taptum geru fotografu.
37. Pati geriausia įranga yra ta, kurią tu turi šiuo metu.
38. Tu negali visko fotografuoti.
39. Laužyk fotografijos taisykles tai suvokdamas, bet ne savo fotoaparatą.
40. Atkreipk dėmesį, kaip įvairiai krenta šviesa skirtinguose fotografavimo taškuose.
41. Akys pirmiausiai nukrypsta į kontrastingas vietas.
42. Debesys sustiprina kraštovaizdžio sukeliamą įspūdį.
43. Sukurk savo foto dienoraštį (fotobolgą).
44. Priimk pagyrimus ir pasakyk "ačiū".
45. "Gražus kadras" - nėra pats geriausias komentaras.
46. "Puiki!" taip pat nenaudingas. Visada stenkis apibūdinti tai, kas tau patinka ar nepatinka nuotraukoje.
47. Tu nesi tavo fotoaparatas.
48. Perskaityk savo fotoaparato instrukciją iki galo.
49. Užduok klausimą nuotraukos komentaro gale, taip įtrauksi fotografą į diskusiją.
50. Reguliariai peržiūrėk savo nuotraukų archyvus - kuo ilgiau fotografuoji, tuo daugiau brangakmeniu juose slypi.
51. Visada nuspręsk kas tavo nuotraukoje bus dėmesio centru.
52. Nėra geresnės nuotraukos už blogą.
53. Kiekvienas turi pradėti nuo pradžių.
54. Tavo nuomonė apie fotografiją yra svarbi.
55. Palik linksmus, bet turiningus komentarus.
56. Kalbėkis apie savo patirtį su kitais fotografais.
57. Apribok savo fotografijas ties esminiai dalykais.
58. Dalyvauk foto konkursuose.
59. Galutinis apdirbimas = nuotraukų optimizavimas geriausiam rezultatui.
60. Fotografuok plačiame ekspoziciniame ruože kai tik gali (Shoot exposure latitudes as often as possible).
61. Naudok photomatix kiek įmanoma rečiau - HDR fotografija visada turi sintetinį prieskonį.
62. Visada prisimink, kodėl tu fotografuoji.
63. Niekada nefotografuok žmogaus, kuris nenori būti fotografuojamas.
64. Visada apsisuk aplinkui - kartais geresnis kadras būna už tavo nugaros.
65. Svarbiau tas, kas fotografuoja, o ne fotoaparatas
66. Klysti galima. Kuo daugiau klaidų padarai, tuo daugiau išmoksti.
67. Jei kyla idėja ir tą pačią akimirką pagalvoji "Ne, tai nepavyks", vis tiek pabandyk. Jei dvejoji - fotografuok.
68. Suprask ir stebėk histogramą fotografuodamas. Ji suteikia daug naudingos informacijos.
69. Pažink savo fotoaparatą, nes mygtuko paieškos tamsoje - laiko švaistymas.
70. Fotografuok kuo dažniau.
71. Tikėk savimi.
72. Nebijok išsitepti.
73. Kreipk dėmesį į nuotraukos kokybę.
74. Nuotraukos - tavo sielos atspindys.
75. Pasitikrink ISO nustatymus. Nemalonu pastebėti netinkamus nustatymus peržiūrint nuotraukas.
76. Būk dėkingas už ilgus ir protingus komentarus po nuotraukomis.
77. Niekada nepasitikėk LCD. Paprastai jis ryškesnis ir "aštresnis" už originalią nuotrauką.
78. Pasirūpink vieta diske, nes ji pigi ir jos tikrai reikės.
79. Išmok džiaugtis gražiomis akimirkomis, kai neturi savo fotoaparato su savimi.
80. Visada atvyk likus bent pusvalandžiui iki saulėlydžio ar saulėtekio.
81. Komponavimas skubant nieko gero neduoda.
82. Stenkis padidinti savo protines ir fizines ribas. Nufotografuok dar kelis kadrus, kai manai, kad jau gana.
83. Kreipk dėmesį į formas danguje ir palauk kol jos tiks prie formų priekiniame plane.
84. Lankyk tas pačias vietas kaip galima dažniau. Tas pats kalnas skirtingai apšviestas, nebus toks pat.
85. Daryk didesnes nuotraukas - tau tai patiks.
86. Susikalibruok monitorių. Dirbti su netiksliu monitoriumi - tarsi dirbti su nepatikimu žmogumi. Tai visą laiką baigiasi blogai.
87. Niekada negalvok, ką kiti pagalvos apie tavo nuotrauką. Jei ji tau patinka - ji verta publikavimo.
88. Niekada sau nepriekaištauk. Mokykis iš klaidų ir žiūrėk į ateitį, o ne į praeitį.
89. Kovo su tingumu! Kūrybingumas ateina su drausme.
90. Paklausk savęs: Ką tu nori parodyti savo nuotraukose?
91. Visada stenkis galvoti kitaip, rinkis naujas idėjas apie fotografiją, kurias gali įgyvendinti ir klausk savęs: "Kodėl gi ne?"
92. Ieškok patarėjo.
93. Fotografavimas niekada nėra laiko švaistymas.
94. Kiekviena bendruomenė turi savo blogųjų pusių. Niekada jos nepalik vien dėl emocinės reakcijos.
95. Visada bus žmonių, kuriems nepatinka tai, ką darai.
96. Henri Cartier-Bresson buvo teisus sakydamas: "Tavo pirmosios 10000 nuotraukų yra pačios prasčiausios."
97. Geresnis fotoaparatas negarantuoja geresnių nuotraukų.
98. Kai apdoroji nuotraukas, mintyse galvok, kaip jos atrodys atspausdintos.
99. Fotografija yra teisinga: tu gauni pripažinimą už savo nuotraukų kokybę. Nėra jokių būdų sukčiauti, nebent nuotraukos pavagiamos.
100. Parašyk 100 patarimų sąrašą.

Ačiū Eduardui už info.

2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Diafragmos ir išlaikymo ryšys

Informacijos šiuo klausimu galima rasti labai daug, bet aš pabandysiu paaiškinti šią teoriją labiau suprantama kalba.

Priimkime, kad vanduo yra šviesa, diafragma yra vandens krano čiaupas. Turime stiklinę, į kurią reikia iš krano pripilti vandens. Tas pats ir fotografijoje, reikalingas tam tikras šviesos kiekis, kad nuotrauka būtų eksponuota.

Jeigu kranas atsuktas labiau (didesnė diafragmos skylė), reikia mažiau laiko (mažesnis išlaikymas), kad stiklinė prisipildytų vandeniu (matrica gautu pakankamai šviesos nuotraukai eksponuoti).
Jeigu kranas vos vos atsuktas (maža diafragmos skylutė), tai ir laukti reikės ilgiau, kol stiklinė bus pripildyta.
Viskas lygiai taip pat ir fotografijoje. Kuo plačiau atverta diafragma, tuo mažesnio išlaikymo reikės, kad matrica surinktų pakankamai šviesos. Na, o jeigu diafragmos skylutė nedidelė (pvz. F/22) ir fotografuojame, kai jau tamsu, tai gali tekti laukti ir kelias minutes, kol matrica surinks pakankamai šviesos.

Šiuo pavyzdžiu su stikline galima pasinaudoti, kad suprastumėte dar kitus du fotografijos terminus:
* Kai matrica gauna nepakankamai šviesos (ne iki viršaus pripilta stiklinė), gaunasi nedaeksponuota nuotrauka (per tamsi).
* Kai matrica gauna per daug šviesos (vanduo jau bėga per kraštus), nuotrauka gaunasi pereksponuota. Šiuo atveju nuotrauka gaunasi per šviesi ar net su "išdegusiais" plotais.

Jeigu supratote ką parašiau aukščiau, skaitome toliau

Sumažinus diafragmos skylės plotą dvigubai (vienu žingsniu), reikia dvigubai didesnio išlaikymo, kad matrica gautų tokį patį šviesos kiekį. Jeigu diafragmos plotas sumažinamas keturis kartus (dviem žingsniais t.y. dvigubai ir dar kartą dvigubai), tai ir išlaikymas turėtų būti keturis kartus ilgesnis.

Manau kils klausimas kaip nuspręsti, kad diafragmos plotas sumažintas dvigubai Čia jau truputis iš geometrijos.
Viskas prasideda nuo 1.0. Sekantis žingsnis yra prieš tai buvęs skaičius x 1.4.. (kvadratinė šaknis iš 2=1.41421...). Iš to susideda tokia seka (suapvalinus):
1.0; 1.4; 2.0; 2.8; 4.0; 5.6; 8.0; 11.0 ir t.t.

Taigi jeigu prie F/4.0 diafragmos reikalingas 1/100s. išlaikymas, tai prie F/5.6, esant tam pačiam apšvietimui, reikės 1/50s. Prie F/8.0 reikės 1/25s. Prie F/2.8 reikės 1/200s.
Tokios diafragmos reikšmės kaip F/1.2 ar F/3.2 nėra pilnas žingsnis. Tai yra pusė žingsnio. Jei prie F/4.0 reikia 1 sekundės išlaikymo, tai prie F/3.2 reikės 0.75 sekundės (prie F/2.8 reikėtų 0,5s.)

Nesigąsdinkit skaičių, tiesiog pabandykit viską suprasti!

Bilekas

2007 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

ND tema "Fragmentas"

2007-12-05 ND temos "Fragmentas" geriausiu pripažintas VVVVV darbas
"Sunkus gyvenimas, o gal uraganas gamtoje?"

2007 m. lapkričio 23 d., penktadienis

ND tema "Priešpriešos"

2007-11-21 temos nugalėtojas yra Sansara.
Baimė ir jos įveikimas

Photoshop pamokos

1. kaip paprastai ir greitai sukurti rėmelį nuotraukai (anglų k.)
2. nuotraukos pasendinimas (rusų k.)
3. high key technika (anglų k.)
4. kaip sutvarkyti "išdegusį" dangų (anglų k.)
5. vertimo būdai į j/b (anglų k.)
6. 5 būdai išvalyti nuotraukos foną (anglų k.)
7. paprastas būdas pagražinti portretą (rusų k.)
8. kaip panaikinti foną (anglų k.)
9. nuotraukos paryškinimas (anglų k.)
10. paningas su PS (anglų k.)
11. nuotraukos sendinimas 2 (anglų k.)
12. IR efektas (anglų k.)
13. makiažas su PS (anglų k.)
14. portreto retušavimas (anglų k.)
15. nuotraukos korekcija (anglų k.)
16. rūkas su PS (anglų k.)
17. senos nuotraukos restauravimas (anglų k.)
18. high key technika II (anglų k.)
19. PS pamokos I (anglų k.)
20. rėmeliai II
21. sepia nuotraukos
22. PS pamokos II (rusų k.)
23. PS pamokos III (anglų k.)
24. PS pamokos IV (rusų k.)
25. PS pamokos V (rusų k.)
26. PS pamokos VI
27. PS pamokos VII
28. cross processing imitacija su PS
29. vinjetes efekto sukūrimas

Apie kompoziciją fotografijoje (nuorodos)

1. pagrindinės kompozicijos taisyklės
2. pagrindinės kompozicijos taisyklės II
3. patarimai kompozicijai
4. peizažų kompozicijos taisyklės
5. patarimai lietuvių k.
6. Nebloga knygelė apie kompozicijos pagrindus skaitantiems rusiškai (rusų k.)
7. Kompozicijos elementai (anglų k.)
8. Kompozicijos pagrindai (rusų k.)

Foto forumai, blog'ai, žurnalai (nuorodos)

http://www.photoblink.com
http://www.photocritique.net
http://www.photoline.ru
http://www.photosight.ru
http://www.photosig.com
http://www.fotocommunity.com
http://www.worth1000.com
http://www.photodom.com
schwarzweiss-magazin.de (vokiečių k.)
photoawards.com
photoblogs.com
usefilm.com
fotocommunity.de (vokiečių k.)
Pinhole fotografijos klubas

Visa informacija apie fotoapratus, objektyvus ir dar daug visko (nuorodos, anglų k.)

1. http://www.dpreview.com/
2. http://www.pbase.com/cameras
3. apie veidrodinius fotoaparatus
4. apie objektyvus
5. apie objektyvus II
6. Apžvalginis tinklapis nikonistams

Šviesa, spalva ir forma

Nuotrauka iš techninės pusės susideda iš trijų sąlygiškai nesusijusių dalių: šviesos, spalvos ir formos. Visų trijų buvimas nuotraukoje, dar nepadaro nuotraukos gera ar įsimintina. Tačiau be šių dalių harmonijos Jūsų darbas negali tikėtis sėkmės.

ŠVIESA:
Šviesa būna natūrali ir dirbtinė. Natūralios šviesos šaltinis - Saulė, o dirbtinę šviesą kuria įvairūs šviesos šaltiniai: šildymo lempos, dienos šviesos lempos, žvakės ir t.t. Fizikinis skirtumas tarp šių šaltinių - skirtinga šviesos spalvinė temperatūra.Dažniausia fotoapratai būna subalansuoti teisingai perteikti šviesą esant dienos natūraliam apšvietimui, tai kitose apšvietimo situacijose jie "meluos". Daugelis pastebi vyraujančius geltonus tonus nuotraukose fotografuotose šviečiant kaitrinei lemputei ar saulei leidžiantis. Kitas pavyzdys: pilkos žiemos nuotraukos nufotografuotos esant apniukusiam dangui. Pirmu atveju apšvietimo spavinė temperatūra 3200 K (Kelvinų), antruoju atveju - virš 7000 K. Tuo tarpu statistiškai fotoaparatai būna sureguliuoti 5500K,ir jiems sunku susidoroti su tokiais svyravimais be papildomo koregavimo. Tai pakoreguoti galima reguliuojant baltos spalvos balansą (WB) arba naudojant spalvinius filtrus fotografuojant į juostelę.
Pasiūlymas naudotis blykste fotografuojant peizažus atrodys absurdiškas. Tačiau neskubėkit juoktis. Klasikinis peizažas turi tris planus: artimiausią (priekinį), vidurinį ir tolimą. Jei vidurinis ir tolimas planas kaip taisyklė dažniausiai būna gerai apšviesti, tai priekinis dažniausiai prarandamas dėl prasto apšvietimo. Tiesa, priekinis planas visai retai randamas pradedančių fotografų nuotraukose. Rekomenduojama paprasčiausiai pritūpti, tik reikia stebėti, kad labai arti objektyvo neatsidurtų kokių objektų, kurie, naudojant blykstę, būtų peršviesti. Minimalus rekomenduojamas atstumas iki artimiausių objektų apie pusantro metro. Jeigu tai žolė, tai geriausia visai pašalinti pačias artimiausias kyšančias smilgas. Gerai būtų priekinį planą pačiam gerai apgalvoti ir pridėti, jei reikia, kažkokių objektų tinkančių kompozicijai ir minčiai, kokių gėlyčių pasmaigstyti, šaką, rąstą, nudžiūvusių augalų. Nuotrauka turi būt įdomu žiūrinėt, tai verta pasistengti, kad būtų ką žiūrinėt :D
Blykstė ypač pravers, kai fotografuojama prieš saulę, saulėlydį. Šiuo atveju matuojant ekspoziciją galima pastebėti, koks skirtumas gaunasi tarp pačios šviesiausios ir pačios tamsiausios būsimo kadro vietų. Jei nieko nedarysim, gausim arba juodą žemę, arba išdegusį dangų. To išvengi galima naudojant arba neutralaus gradiento filtrą, arba blykste. Įdomų efektą galimą gauti blykstės pagalba išgaunant šaltų tonų priekinį planą (iki 4 m su įmontuota blykste, ISO 100) su fone esančiomis šiltomis saulėlydžio spalvomis. Nelaukit, kol saulė palies horizontą, nes tada pradings vidurinis planas.
Taip pat, fotografuojant saulėlydžius, derėtų dėmesį kreipti ne tik į patį saulėlydį, bet ir išnaudot į priešingą pusę krentančią šviesą. Ilgi šėšėliai išryškiną reljefą ir kuria paslaptingus peizažus, nuo kurių sunku atitraukti akis.
Naktinis fotografavimas turi savų ypatumų. Sunkiausia, kai viename kadre atsiranda keli šviesos šaltiniai su skirtinga spalvine temperatūra. Įsivaizduokit, jei į vieną kadrą patenka neoninės reklamos, dienos šviesos gatvės šviestuvai, namų langai (kaitrinamosios lemputės) ir t.t. nustatyt korektišką kiekvienam šaltiniui temperatūrą yra neįmanoma, todėl galima palikti tokį spalvų žaismą ir jį išnaudot. Tačiau, jei aplink tik gatvės žibintai, tai derėtų atlikti baltos spalvos balanso korekciją.
Oro sąlygos ir paros metas turi nemažą reikšmę tam, ką norite pavaizduoti. Jei norite gauti ryškias, sodrias spalvas, turi būti geras oras, tačiau dangus neturėtų būt visiškai giedras. Griežtai nerekomenduojama fotografuoti peizažus apie vidurdienį kai saulė labai aukštai virš horizonto. Tuo metu sugriaunama harmonija tarp formos, spalvos ir apšvietimo. Prarandamas erdviškumas. Spalvos praranda intensyvumą, o kontrastas skausmingai rėžia akį.
Labai įdomu fotografuot lyjant lietui, tiek naktį, tiek dieną. Dieną, fotografuojant per lietų, dažniausia naudojami poliarizaciniai filtrai. Naktiniai miesto vaizdai lyjant lietui taip pat labai įdomūs iš visur atsispindinčiais šviesos blikais. Kad į fotoaparatą nepatektų vanduo jį galima pridengti skėčiu arba užmauti polietileninį maišelį, kol reguliuojami nustatymai, laukiama norimo momento. Taip pat uždėkite blendą, kad apsaugoti objektyvą nuo purslų, lietaus lašelių, kurie gali iškraipyt būsimą nuotrauką.
Visada fotografuojant, tikslinga įamžinti kelis to paties vaizdo kadrus su skirtingomis ekspozicijų reikšmėmis. Pvz. normalų, +2 ir -2. Tokiu būdu galima atsirinkti tikrai geriausią kadrą.

SPALVA:
Visada reikia pasverti ar iš viso reikia spalvoto kadro. Aišku, jei norime parodyti žydinčią pievą, tai vertėtų fotografijai pasirinkti spalvotą variantą, tačiau neblogi peizažai gaunasi ir monochrominėse nuotraukose, tai suteikia puikią nuotaiką rūkais apsuptoms pievoms, kaimo vaizdeliams, miesto pilkoms gatvėms. Ir tai nebūtinai turi būti juodai balta nuotrauka. Kartais tam daug geriau tinka ir kitos spalvos, pavyzdžiui sepija daug geriau perteikia pustonių gilumą. Reikia pridurti, kad šiltos ir šaltos spalvos turėtų būt naudojamos susiejus jas su bendru nuotraukos siužetu ir pabrėžti bendrą idėją.
Pagalvojus, kam gamta iš viso apdovanojo mus galimybe skirti spalvas, tai priežastis dvi: perspėti ir atkreipti dėmesį. Spalvos funkcija - padeti autoriui parodyti sumanytą idėją. Išskirti, pabrėžti, sukurti spalvinę perspektyvą. Spalvos kaip simbolio naudojimas padeda pakeisti ištisas sąvokas. Nemokšiškas naudojimas ten kur nereikia arba ne pagal reikšmę sugriauna visą nuotraukos harmoniją.
Spalvos būna šiltos ir šaltos. Šiltos: raudona, oranžinė, geltona; šaltos: žydra, mėlyna, violetinė. Žalia spalva gali turėt tiek šiltą, tiek šaltą atspalvį. Šiltų spalvų objektai atrodo esantis nuotraukoje arčiau ir atkreipia dėmesį į save, šalti - atrodo toliau ir dėmesį atstumia. Šaltos spalvos paprastai tarnauja kaip fonas šiltoms. Neblogas bandymas yra pademostruoti kelis šiltos spalvos objektus su šaltų spalvų fonu. Atvirkštinė kombinacija dažniausia yra neharmoninga ir rėžia akį. Reikia nepamiršti, kad šaltos spalvos gali įgauti šiltų atspalvių ir atvirkščiai. Šaltų spalvų "pašiltinimui" naudojami rožiniai filtrai, šiltų "pašaltinimui" - žydri, mėlyni.
Skirtingi vienos spalvos "šviesumai" sukuria spalvinę toninę perspektyvą. Einant gilyn spalvos blunka.

FORMA:
Kompozicija būna: atvira, uždara, statiška ir dinamiška. Atviroje žvilgsnis praslysta per nuotrauką, uždaroje veikia jėgos pritraukiančios žvilgsnį į vieną nuotraukos tašką. Statiškos kompozicijos ašys susikerta stačiu kampu, dinamiškoje - smailiais kampais sukurdamos įstrižaines. Kiekvienas kompozicijos tipas neša atitinkamą nuotaiką. Atvira ir statiška kompozicija sukelia erdvės, platumos, neišbaigtumo jausmą, leisdama žiūrovui pačiam įsivaizduoti tai, kas liko už kadro ribų. Jos puikiai perteikia amžinumo ir nepamirštamumo įspūdį. Uždara kompozicija išbaigta, akcentuoja dėmesį į tą, kas yra kadre. Klasikiniai dailininkai dažniausia naudoja šį kompozicijos tipą. Dinamiška kompozicija labai naudinga įtraukiant žiūrovą dalyvayui konkrečioje nuotraukoje, sukuriant įtraukimo arba atstumimo jausmą.
Naudojantis šia informacija fotografas gali veikti žiūrovą norima linkme. Reikia pridurti, kad kompozicijos ašimis gali būt: medžiai, šėšėliai, žmonės, keliai, krantai, horizonto linijos, miško linijos, gatvės, namai, tiltai ar net debesys. Nerekomenduojama fotografuoti tokių vaizdų, kai šios linijos įeina ir išeina iš kadro, tai taikytina ir horizontui. Geriau, jei vienoje pusėje tą liniją "sustabdo" medis, krūmas, pastatas ar dar kas. Nes tokios linijos tiesiog supjausto kadrą.
Kompozicijos linijos neturėtų kadro kirsti per vidurį. Tokie darbai nuobodūs. Gera praktika tas linijas talpinti 1/3 atstumu nuo kadro krašto kaip horizontaliai, taip ir vertikaliai. Tačiau reikia sekti, kad nei viena pusė nebūtų sunkesnė už kitą. Įsivaizduokit, kad nuotrauką dedat ant liniuotės ir nuspręskit, ar nenusveria kažkuri pusė optiškai. Nesubalansuotos nuotraukos erzina žmones.Tačiau tai nereiškia, kad nuotrauka turi būt simetriška.
Gerai jei kadre yra įstrižainių. Aplinkinis pasaulis ir taip pilnas vertikalių ir horizontalių, todėl įdomu, kai ta tvarka pakeičiama. Įstrižainės būna kylančios ir besileidžiančios. Kylančios: iš apatinio kairio krašto į viršutinį dešinį, optimistinis supratimas, viltis. Besileidžiančios: iš kairio viršutinio į apatinį dešinę, nuotaikos kritimas, išbaigtumo jausmas. Kylančia ašimi lipantis aplinistas bus matomas kaip siekiantis tikslo, ryžtingas, tuo tarpu atvirščiai - kils neramus jausmas, kad jam sunku ir jis tuoj nukris žemyn.
Yra daiktų ir objektų, kurie visiems sukelia panašias, konkrečias asociacijas. Tai tiltai, dviračiai, vieniši suoliukai, seni automobiliai, traukiniai, valtys ir kiti. Primindami žiūrovui malonius asmeninio gyvenimo momentus, jie kuria atitinkamą atmosferą. Taip pat kaip ir rūkas ar migla. Taip pat svarbus pagrindinių objektų skaičius. Geriau žiūrisi nelyginis skaičius - 1,3,5. Tačiau tai tik rekomendacijos.
Iškilios ar nusvirusios švelnios linios, kaip nusvirusi virvė ar smėlio kopos išlinkimas, puikiai harmonizuoja nuotrauką.
Labai tvarkingo nuotraukos - nėra įdomiausios. Pavyzdžiui nuotraukos turinčios tvirtą ritmą: kolonos, žibintai, tvoros. Tačiau visiškai chaotiškos nuotraukos irgi nepritraukia dėmesio, nes žiūrovas pasimeta žiūrint į tokį vaizdą. Kiekvienas chaosas turėtų turėti ir tvarkos elementų, o tvarka - kažką chaotiško kad sukurti kontrastą harmonijai, ritmikai.
Geriau pastovėkit ir pasižiūrėkit, ką jūs norite nufotografuoti. Jei jau kilo noras, reiškias kažkas patraukė dėmesį. Raskit, tą "kažką", patikrinkit, ar viskas atitinka jūsų minčiai, jausmams, nuotaikai. Geriau ir pavadinimą iš karto sugalvokit. Jei tai pavyks - fotografuokit.

Nuotrauka - materiali jūsų filosofijos, jausmų, tikslų, minčių ir norų išraiška, todėl savianalizė ir pasvarstymai apie tai nuves jus prie darbų sukūrimo, suprantamų kiekvienam žiūrovui ir sukeliančių būtent tuos jausmus, kuriuos norėjot perteikti.