Ekspozicijos nustatymas

Prieš tai, kad aptarti įmontuotus į fotoaparatą eksponometrus, reikia susipažinti su bendrais jų veikimo principais. Įsivaizduokime, kad mums reikia nufotografuoti visiškai baltą sieną, tolygiai nudažytą, be jokio piešinio. Nukreipiame eksponometrą į sieną, jis fiksuoja nuo paviršiaus atsispindinčios šviesos energiją ir pasiūlo tam tikrą išlaikymą, įvertinęs tos šviesos atsispindėjimo intensyvumą. Gerai, įvedame tas reikšmes į fotoaparatą ir nufotografuojame baltą sieną. Kitą kartą nufotografuokime visiškai juodą sieną. Vėl nukreipiame eksponometrą į juodą sieną, aišku jis pasiūlo ilgesnį išlaikymą. Atrodo viskas ok. Pasižiūrėkime mūsų gautas nuotraukas... Turbūt klaida??? Juk abiejose foto gavosi vienodai pilka siena. Gal sumaišėm nuotraukas? Gal nustatymai kiti sutrukdė... Kodėl???
Paprastas eksponometras nesugeba įvertinti sąlyginio objekto ryškumo. Jis veiksmingas tik standartinėse situacijose, kai objektas atspindi šviesą 18-20 proc. Tai reiškia, kad ekspozicija teisingai bus įvertinta tik fotografuojant visiškai standartinius objektus, pvz. vasaros peizažą. Tačiau, jei dažnai tenka susidurti su nestandartiniais siužetais ar fotografuojant į juostą, kai rezultato nematai iš karto, yra sukurtos pagalbinės tam priemonės, taip vadinamoji pikoji korta (grey card), kuri ir atspindi šviesą 18 proc koeficientu. Vėl fotografuojame juodą ir baltą sienas, pridedame pilką kortą, į ją nutaikome eksponometrą, nustatome reikšmes fotoaprate ir patrauke kortą fotografuojame. Šį kartą jokių klaidų, jokios sumaišties, balta siena balta ir nuotraukoje, juoda irgi juoda.
Aišku, niekas nefotografuoja juodų ir baltų sienų, todėl palyginkime su realesniu pavyzdžiu. Pvz reikia nufotografuoti ant balto lapo juodu tušu užrašytus žodžius.Situacija analogiška, vietoj sniego balumo popieriaus gauname purvinai pilką... Todėl, kad juodos linijos užima vos mažą dalį siužeto, tai niekaip neįtakoja baltos spalvos atspindinčios šviesos intensyvumo.
Na va, jau įrodėme, kad turėti pilką kortą yra būtina, dabar klausimas, kur ją gauti? Labiausiai paplitusią pilkąją kortą gamina Kodak firmą ir jei pasiseks, gal ir rasite kokioje profesionalių fotoprekių parduotuvėje, tačiau garantijos, kad rasit nėra, o ir kainuoja toks atrodytų paprastas dažyto kartono gabalas, tikrai nemažus pinigus... Nebūtų žmonės išradingi, jei nerastų tam pakaitalo ir pigaus, ir kuris visada kartu. T.y. pati ranka, tiksliau delnas (baltosios rasės žmonių). Vidinės rankos pusės atspindėta šviesa yras stebėtinai pastovi lyginant skirtingus žmones. Aišku jis nėra 18 proc, bet skiriasi nuo šio procento lygiai vienu ekspozicijos laipteliu į didėjimo pusę. Dedame ranką delnu į viršų ant to paties balto popieriaus su juodu užrašu ir nukreipiame eksponometrą į delną. Dabar jei pvz. siūlo eksponometras ekspoziciją 1/125 sek esant f8, tai įnešę korekcija įvedama arba eskpoziciją 1/125 sek ir diafragmą f5.6 arba 1/60 sek prie f8. t.y.padidiname šviesos patekimą vienu laipteliu koreguodami diafragmą arba ilgindami išlaikymą. Rezultatas bus analogiškas kaip naudojant pilkąją kortą.
Iki šiol aptarėm kaip nustatyti ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą. Tačiau tai galima padaryti ir pagal bendrą apšviestumą. Ant eksponometro uždedamas specialus antgalis (difuzeris) išskaidantis šviesą. Šiuo atveju eksponometras nukreipiamas nuo fotografuojamo ojekto fotoaprato link. Jei yra aiškus ir dominuojantis šviesos šaltinis (saulė, lempa), tai galima eksponometrą nukreipti link šviesos šaltinio. Tai leidžia apšviestumą įvertinti nepriklausomai nuo objekto spalvos.
Šiuo metu sunku rasti fotoapratą be įmontuoto eksponometro. Todėl dauguma fotografų visiškai išsiverčia be atskiro eksponometro pirkimo. Tačiau visi įmontuoti eksponometrai nustatinėja ekspoziciją pagal atspindėtą šviesą, todėl atsiranda tos pačios klaidos, kaip fotografuojant baltą ar juodą foną be pilkos kortos.
Fotografai, kurie fotografuoja ne muilinėmis, dažniausia susiduria su TTL eksponometru. TTL išsišifruoja Through The Lens (per objektyvą). Metodo esmė ta, kad šviesai jautrus daviklis stovi už objektyvo. Šis metodas jau daugelį metų naudojamas, todėl per laiką atsirado daugelis jo modifikacijų, techninių skirtumų. Skirtumų yra ir daviklių išdėliojime (registruoja šviesą atsispindinčią nuo juostelės, nuo užrakto užuolaidėlių, po veidrodžiu ir t.t.). Taip pat yra skirtumų ir pagal tai, kuri kadro vieta akcentuojama, kaip esminė eskpozicijai: centrinis matavimas, taškinis arba maricos. Pirmi atsiradę TTL eksponometrai buvo centriniai. Ekspozicija vertinama pagal centrinę kadro dalį. Šios centrinės zonos dydis nedokumentuojamas, realiai neįvertinamas, kažkiek eksponometriją įtakoja ir kadro kraštai. Toks matavimas turbūt labiausiai primena darbą su eksponometru. Galim tokį matuoklį nukreipti į delną, pasinaudoti pilka korta ir t.t. Žinoma, nereik nuolat nukreipinėt fotoapratą į delną, pilką kortą ar panašiai. Naudokitės tuo, kas yra aplinkui: žalia veja, pilkas asfaltas, namo papilkėjusi siena ir t.t. Kokie objektai artimiausi pilkai kortai, galit eksperimentų dėka nusistatyti. Šiuo metodu šviesos priėmimo kampas yra apie 8-15 laipsnių.
Taškinis matavimas.Šiuo metodu priėmimo kampas yra apie 1-2 proc nuo bendro kadro ploto vaizdo ieškiklyje. Primena profesionalius ir labai brangius taškinius eksponometrus. Čia negalima nepaminėti garsiosios A. Adamso ekspozicijos vertinimo sistemos, kurią privalo žinoti bent kiek apsiskaitęs fotografas. Jis pasiūlė ekspozicijos įvertinimo sistemą, kai fotografuojant yra objektų kurie radikaliai skiriasi savo šviesumu. Atsirado žmonių, kurie šią sistemą automatizavo. Kai fotoapratas išmatuoja ekspozicija keliuose taškuose ir pateikia optimalią ekspoziciją.
Matricos matavimas (arba korinis, segmentinis). Šis metodas suskirsto kadrą į segmentus, kurių kiekviename yra įvertinama ekspozicija. Tada gauti duomenys yra sulyginami su įmontuota duomenų baze ir pateikiama optimali ekspozicijos reikšmė. Matuojant ir šiuo principu visai nematysit nuotraukose skirtumo tarp baltos ir juodos sienų. Šis metodas nors ir neintelektualus, tačiau yra universalus. Juo gali naudotis ir visiškas nemokša, nekreipiantis dėmesio į ekspoziciją, ir pažengęs vartotojas besinaudojantis pilka korta ar delnu,o gal Adamso sistema.
Pagrindinė išvada turbūt ta, kad prastas tas fotografas, jei nemoka "iš akies" bent apytikriai įvertinti ekspozicijos reikšmes standartinėse situacijose. JAV žurnalistikos fakultete šiam įgūdžiui lavinti skiriami minimum dveji metai. Stenkitės fotografuoti taip, kad kuo rečiau tektų naudotis eksponometru, nesvarbu įmontuotu ar autonominiu.