2008 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Paprasti patarimai tėvams, kaip įamžinti vaiką šeimos albumui

Ši medžiaga skirta daugiau nepatyrusiems fotografams, tačiau kai kurie patarimai bus vertingi kiekvienam tėvui/mamai laikantiems rankose fotoaparatą...

1. Pasistenkite įamžinti savo vaiko kasdienybę, naujus patyrimus, reakciją į pirmą kartą pamatytą varlytę, pirmą apsilankymą pas pusbrolius, išsimozojimą iki ausų uogiene valgant blynus, ką mėgsta veikti, kokias knygeles skaityti, su mėgiamu žaisliuku, tradicinėje miegojimo pozoje ir t.t. Vaikas savo vaikystę prisimins daugiau iš matytų nuotraukų, nei iš atminties. Nesistenkite iš to daryti meno, kuris patenkintų išrinktųjų skonį. Jūs vaikui kuriate albumą, atsiminimą apie jo vaikystę, todėl fiksuokite tą kasdienybę tokią kokia ji yra, su betvarke aplink, su išteptu žandu ar rūbeliais, su nutepliotom sienomis, mėlyne paakyje ir t.t. Tai daug svarbiau, nei sterili aplinka, retušuotas veidas ar statiškas pozavimas.
2. Joks fotografas fotoatelje ar studijoje nepažįsta jūsų vaiko taip gerai, kaip pažįstat jūs. Naudokitės tuo. Gaudykit tyras vaiko emocijas, būdingas reakcijas. Niekas neįamžins to geriau už mamą/tėtį, vertinkite tai ir naudokitės tuo.
3. Išmokit bent minimalaus fotoraštingumo (t.y. išgauti nuotraukose kokybę) ir neverskit bėdos dėl prastų foto ant "muilinės" ar prasto fotoaparato. Fotografuoja ne fotoaparatas, o fotografas. Jūsų vaikystės foto padarytos dar su prastesniais fotoapratais ir fototechnika.... Ar jums tai svarbu dabar?
4. Jei fotografuojate į juostelę, fotografuokit į spalvotą. Juodai balta vaikyste, kai yra galimybė ją įamžinti spalvotai, vargu ar turės nors vieną privalumą prieš margą vaiko pasaulėlį pilną spalvų, raštų ir nuotaikų.
5. Jei neišmanote pagrindinių fotoaprato nustatymų, pasikliaukite Auto režimu. Taip prarasite daug mažiau, nei bandydami aklai ar pusiau aklai kažką išspausti daugiau...
6. Susimąstę, liūdni veidukai, negiamos emocijos... ar jūs norite, kad jūsų vaikas taip įsivaizduotų savo vaikystę? Stenkitės, kad iš albumo per kraštus trykštų juokas, džiaugsmas, teigiamos emocijos, susižavėjimas. Susimąstymus palikite meninei fotografijai. Aišku, pora foto su braukiama ašarėle tikrai nesugadins bendro vaizdo. Dar blogiau - jei albume pilna foto su veidais be emocijų.
7. Nepraktikuote šypsenos per prievartą "cheese" ar nenatūralaus pozavimo, vaidinimo. Viskas kas pavaizduota formaliai nekels tikrųjų jausmų ir nuoširdaus susižavėjimo. Gaudykit tai kas natūralu.
8. Šiltos spalvos nuotraukoje (raudona, geltona, oranžinė) traukia žiūrovą, kuria šiltą nuotaiką ir atrodo esančios arčiau, nei šaltos spalvos (mėlyna, violetinė, žydra). Jei vaiką aprengsite šiltomis spalvomis, tai išspręsite iš karto kelias problemas. Vaikas vizualiai "gerai jausis" pirmame plane, išryškinsite jį ir išspręsite kompozicijos spalvų suderinamumo problemas.
9. Svarbus ir aukštis iš kurio fotografuojate. Dažniausiai suaugę vaikus fotografuoja iš viršaus, tarsi norėdami parodyti vaiko menkumą ir įamžindami jiems įprastą rakursą. Daug vertingiau fotografuoti vaiko akių lygyje. Tada žiūrint į foto atsiranda akių kontaktas, dialogas, pokalbis su vaiku. Jei vaikas guli - atsigulkite ir jūs ant žemės, pasidėkit fotoapratą ant grindų ir nufotografuokit. Sulauksite netikėto rezultato. Nuotraukos darys visai kitą įspūdį. Netingėkit pritūpt, priklaupt, net atsigult - jei reikia.
10. Nesitenkite fotografuot pasinių nuotraukų. Jų ir taip per gyvenimą prisikaups. Žiūrintis tiesiai į objektyvą žmogus - ar gali būt kas nuobodžiau? Tegu vaikas žiūri kur tik nori, tik prisiminkite taisyklę: visada palikite žvilgsniui vietos. Nereik būti profesionaliu fotografu, kad matant, jog vaikas žiūri į kairę, pasukti fotoaparatą vos vos į tą pačią pusę, kad žvilgsniui atsirastų kiek vietos (geriausia apie 1/3 nuotraukos ploto) ir vaikas ar veidas iš fotografijos centro kiek pasislinktų į vieną ar kitą pusę. Nuotrauka taps daug įtikinamesnė, ir smagiau žiūrėsis.
11. Kaip bebūtų keistą, reikšmės turi ir tai, į kurią pusę nuotraukoje žiūri vaikas. jei į kairę, tai jis tarsi žiūri atgal, į savo praeitį, jei į dešinę - į ateitį... Todėl nuotraukos su žvilgsniu į dešinę yra daug optimistiškesnės, šviesesnės, nuotaikingesnės. Žvilgsnį į kairę irgi palikite menininkams :)
12.Jei yra įstrižų linijų, kurios kyla iš kairio apatinio nuotraukos kampo, į dešinį viršutinį - ši nuotrauka yra optimistiška, šviesi, teigiama, kylanti. Jei įstrižainės leidžiasi iš kairio viršutinio kampo į dešinė apatinį, nuotaika nuotraukos suvokiama kaip pesimistinė, liūdna, besileidžianti. Ir tai tikrai nėra protingų dėdžių išmąstymai, o natūralūs mūsų smegenų procesai, susiję su skaitymu iš kairės į dešine, aplinkos suvokimu. Stenkitės, kad jūsų vaikų nuotraukos "kiltų"
13. Fotografuodami naujagimius ir kūdikius, stenkitės pagauti kuo įvairesnius momentus, išraiškas. Gulinčio suvystyto ir dar ramiai miegančio mažylio 1001-nos nuotraukos žiūrėjimas taps nuobodžiu darbu net jo seneliams. Akimirkos, kai jūs maitinate, perrenginėjate, maudote, kalbinate, sveriate ar žaidžiate su juo tikrai pagyvins albumo nuotaiką.
14. Nesižavėkite vien kūdikio portretais, jie pakankamai neišraiškingi ir dar neparodo vaiko charakterio. Dažniau fotografuokite kūdikį su mama. Šiuo metu jie yra neatsiejamai susiję, todėl vieno naujagimio nuotrauka yra tarsi nelabai natūrali, kai šalia nėra mamytės bent rankos ar užnugario. Tam puikiai tiks ir tėvelis ar seneliai :) be to, jei kadre atsiranda kažkas, su kuo mes galim palyginti mažyčio trupinuko dydį (kad ir su tėvelio ranka, ar koks "amžinas" meškinas), nuotrauka jau visai kitus jausmus kelia ir iš tiesų suprantame koks tuo metu yra trapus šis "kūrinukas". Be to, vieno iš tėvų buvimas kadre vėliau vaikui parodys, kad jis ne tik turėjo tėvus, bet jų globos ir meilės dėka jis gyvena ir užaugo.
15. Geriausias apšvietimas - natūralus. Paprašykite fotografuojamo su vaiku žmogaus pasisukti į lango puse ar atsisėsti 1,5-2 m nuo lango, atsistokite prie lango savo šešėliu netemdydami fotografuojamų. Imontuotą blykste naudokite tik išimtiniais atvejais. Jei fotografuojate vaiką ant vystymo stalo, nepalikite jo vieno dėl "aukso" vertės kadro... Saugumas visų pirma. Pasirūpinkite geru apšvietimu, kad šviesa kristu ne iš už vaiko nugaros, o gerai apšviestų veiduką, kūnelį iš šono ir kiek iš priekio. Patraukite iš kadro mobilius telefonus, knygas, raktus, atsikąstą sumuštinį, televizoriaus pultą ir t.t. bet pasistenkit, kad kūdikiškos pudros buteliukas, sauskelnių maišas, servetėlės patektų kadran - tai vaiko istorija.
16. Ryškiausia nuotraukoje turi būt akys, o ne sauskelnės fone. Jei fotografuojate su muiline, pasistenkit kad veidas būtų fotografijos centre (dauguma pigių muilinių geriausia fokusuoja šiame taške). Jei turite galimybę reguliuoti diafragmą, nustatykite kuo mažesnę reikšme (2,8, 4 ar kiek išeina), taip gausite išplautą foną. Jei fotoaparato diafragma nesireguliuoja, nusistatykite portreto režimą ant režimo ratuko (tai turi net pati pigiausia muilinė).
17. Fotografuodami mažylį lovelėje irgi priklaupkite, kad fotoaparatas būtų akių lygyje ir ryškiausios turi būt akytės, o ne lovelės strypai.
18. Apžiūrėkite vaikučio rūbus ir jo aplinką (paklodes, kaldrytes), ar niekur nesimato išdavikių "negerų" dėmių, balų ar plėmų. Bent jau neteks raudonuoti paskui dėl vaiko nepriežiūros ar jūsų netvarkingumo.
19. Ypatingi momentai kiekvieno žmogaus gyvenime: pirmieji bandymai sėstis, ropoti, stovėti, eiti ir t.t. privalo būti įamžinti. Visada pasidarę foto, pasirašykite kitoje pusėje vaiko amžių ir įvykį paprastu pieštuku, net pasimetusi iš albumo nuotrauka greit ras savo vietą istorijoje.
20. Stenkitės fotografuot, kai vaikas geros nuotaikos ir gerai jaučiasi. Fiksuokite momentus, kai vaikas nemato jūsų ar fotoaparato ir įnirtingai bando atidaryt kokią spintelę, ar kapsto iš vazono žemes.
21. Kol vaikas stovi, bet nevaikšto, puikia atrama jam gali būtų kėdutė, lovytės virbai, stalo koja. Taip ir saugu, kad nenukris, ir puikiai parodo vaiko "mastelį" palyginus su aplinka, ir puiki poza nufotografuoti vaiką visu ūgiu.
22. Nepamirškite, kad į kadrą paklius ne tik vaikas, bet ir buto aplinka, baldai, televizorius. Dabar tai nesukels jokio įdomumo, o po keliasdešimt metų visi tyrinės, kaip gi gyveno protėviai amžiaus pradžioje :D
23. Kai vaikas pradeda valgyti kitą maistą ir išsipurvina veiduką - tai puiki akimirka fotografavimui. Valgymas rankomis - taip pat puiki istorijos akimirka. Nepraleiskite jos.
24. Geriausiai vaikai išeina lauke ir ne tik dėl gero apšvietimo, bet dėl to, kad lauke jie elgiasi daug laisviau, turi daug įdomių užsiėmimų.
25. Fotografuodami portretą,jei turite fotoaparatą su priartinimu (zoom), atsistokite nuo vaiko keli metrai ir priartinkite veidelį (70-120 mm fokusuojamas atstumas)... Didelė klaida yra fotografuoti veidą iš arti. Veido proporcijos pasikeičia neatpažįstamai ir sudarko visą vaizdą. Visada prisiminkit, kad ir fotoatelje fotografas nelipa ant jūsų su savo fotoapratu, o "laikosi" prideramo atstumo ir tai ne dėl to, kad jūs prisivalgėte česnako, tiesiog tokiu atstumu veidas gaunasi natūraliausiai. Čia irgi galite pasinaudoti "portreto" režimu muilinėse ar maža diafragmos reikšme fotoapratuose su galimybe ją reguliuoti.
26. Dėmesio: Vaikai linkę kadre sujudėti, be to jie greitai laksto, šokinėja ir kitaip juda, todėl pasistenkite, kad išlaikymas nebūtų labai ilgas. Kuo trumpesnis - tuo geriau. Bent jau 1/60 ar 1/100.
27. Fotografuojant vaikus, kai šviečia šviesa į nugarą (pvz. saulėlydžio fone), pasinaudokite blykste, kad nesigautų tik beasmenis siluetas.
28. Jei fotografuojate vaikus lauke ką nors veikiančius, meistraujančius, žaidžiančius, tada geriau pasinaudoti plačiu kampu (18-30 mm fokusuojamu atstumu). Tuo metu geriausia įjungti peizažo režimą "muilinėse" arba nustatyti didesnę diafragmos reikšmę, taip gausite detalų foną vaiko veiklai.
29. Visada rekomenduojama padaryt kelis kadrus. Nepatinkančius pratrinsit, pasilikdami patį įdomiausią, kokybiškiausią.
30. Nepamirškite fotografijos fono. Jis turi būti arba įdomus, arba neutralus. Aplūžę kioskeliai fone nuotraukai grožio nesuteiks.
31. Lauke pasistenkite, kad į kadrą patektų ne tik vaikas, bet ir gerai atpažįstami objektai: suoliukas, dviratis, aitvaras, kamuolys ir t.t. Taip geriau užpildysite kadrą.
32. Nepulkite vaikui šveisti žandų, jei jis išsipurvino. Juk taip išsipurvinti atleistina tik vaikystėje.
33. Įspūdingos nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaiko judėjimas. Nepatyrę fotografai dažniausia bando nesujudinti fotoaparato, todėl dažnai gauna sujudėjusį vaiką ir labai ryškų foną. Išmanantis fotografiją žmogus bando fotoaparatu "sekti" judantį vaiką, tada vaikas gaunasi nesujudėjęs, o fonas sudaro judėjimo įspūdį (žinovai tai vadina "panning'u")
34. Geras, saulėtas oras = gera, saulėta nuotaika. Tačiau saulėtos dienos sukuria nuotraukoje didelį kontrastą, šešėlius krentančius kur reikia ir nereikia. Atsiranda peršvietimo pavojus. Todėl vertėtų palaukti kol koks debesėlis užplauks ant saulės arba fotografuoti ryte ar vakare, kai saulė nebe taip aukštai. Jei kontrastai dideli, naudokite blykstę jiems sušvelninti.
36. Kontroliuokite baltos spalvos balansą (bent išsiaiškinkite, kas tai yra).
37. Fotografuojant patalpoje stebėkite apšvietimą. Geriausias, aišku, natūralus apšvietimas pro langą. Jei apšvietimas nepakankamas, galima kelti ISO reikšmę arba pasinaudoti blykste. Net ir įmontuotos blykstės turi veikimo atstumo ribas, taip nenufotografuosite toli esančių objektų. Per artimas atstumas iki objekto irgi duoda savo "šalutinį" efektą, išdega veidukas, o ir nuotrauka gaunasi fotografu terminu "su blykste į kaktą". Geriausia atsitraukti apie kelis metrus nuo vaiko.
38. Blykstė taip pat kalta dėl raudonų akių efekto. Naudokitės šio efekto sumažinimui skirtomis pagalbinėmis fotoaprato programomis.
39. Fotografuojant su blykste pažiūrėkit ar už vaiko nugaros nėra atspindinčių paviršių: spintos durų, veidrodžio, balkono durų, lango ir t.t. Jei yra, pasislinkite taip, kad nepatektų į kadrą.
40. Jei vaikutis nešioja akinius, nuimkite juos, arba fotografuokite vaiką profiliu, kad blykstę neatsispindėtų juose.

Gerų akimirkų!!!

2 komentarai:

scrapmanija rašė...

Labai šauniai aprašyta patarimai tėvams. Tiktai nesutinku su 6 punktu:
"6. Susimąstę, liūdni veidukai, negiamos emocijos... ar jūs norite, kad jūsų vaikas taip įsivaizduotų savo vaikystę? Stenkitės, kad iš albumo per kraštus trykštų juokas, džiaugsmas, teigiamos emocijos, susižavėjimas. Susimąstymus palikite meninei fotografijai."
Nesamonė sakyt kad reikia "stengtis" kad albumas rodytų tik trykštantį džiaugsmą. Kaip gali "stengtis"? Tai ar fiksuojama realybė ar tiktai idealas tokio gyvenimo kurio norime? Jeigu vaiko natūra yra būti susimąsčiusiam tai ar jį provokuot būti linksmesniu? Visi kas turi ar turėjo vaiką tarp 2-3 metukų turbūt esą patyrę kas yra "terrible twos"--baisieji du; Tas amžius pasižymi temperamentu, savo "aš" pasireiškimu ir dažnų ašarų. Tai yra realybė šio amžiaus--gaudyti tik linksmus kadrus šeimos albumam yra paneigimas kad ši gyvenimo stadija iš vis egzistavo.
Šeimos labumas reikia visokių nuotraukų. Aišku nereikia dvelkti prie vaiko neigiamų emocijų, bet nereikia gaudyti tik šypsenėlių.
Pavyz. mano sūnelio 2 gimtadienis baigėsi didžiausiom isterijom ir ašarom prie torto, o aš taip norėjau pagauti tą įprastą momentą - besišypsnatis vaikiukas prie torto. Įamžinau jį tokį rėkianty visa gerkle. Ši foto man laimėjo konkursą kadangi nebuvo "tipiška".

Sansara rašė...

dėkui už nuomonę :)
smagu, kad nesutinkate ir išsakote kitokį požiūri. manau tikrai atsiras ne vienas tėvas/mama, kas pritars.\

pati tai nuomonei išsakytai straipsnyje iš pradžių visai nepritariau. vėliau ėmiau įsiklausyt į eilinių žmonių (nesusijusių su foto) komentarus vartant mano vaiko fotoalbumą. jiems emocijas kėlė "gyvos" foto. kur vaikas rodo emocijas: verkia, rėkia, užsiožiavo, raitos iš juoko, rodo liežuvį, suka akis, kažką pridirbęs ir t.t. o iščiustyti portretukai su susimąsčiusio meškiuko išraiška (nors ji mano vaikui ir labai būdinga), nesudomino nei vieno. tepasako "graži foto". bet į anas, yra reakcija. tas pats juokas, tas pats graudulys pamačius apverktas akytes ir t.t.
manau tai svarbiausia - kad foto kalbėtų, būtų įvairios ir keltų emocijas.