Besimokantiems fotografuoti

2012 m. liepos 13 d., penktadienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Autorė: Giedrė Areliūnaitė

2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Fotografija - Road to Past (Kelias į Praeitį)
Autorius - Kęstas Balčiūnas

Naktinėje nuotraukoje užfiksuotas sudegęs Braitono (pietų Anglija) tiltas. Šis tiltas į jūrą su daugybe atrakcionų ir pan. buvo pastatytas 1866m, uždarytas 1975 (kaip nebesaugus), o sudegė 2003 metais.
Su šia nuotrauka sudalyvavau internete paskelbtame Wanderlust "Travel Photo of the Year" konkurse. Ir ką,- nugalėjus kitas 9000 nuotraukų, mano foto išėjo i finalą. Foto buvo demonstruojama "Destinations Holiday and Travel Show" Manchesterio EventCity 2012 sausio 19-22d ir Londono Earls Court parodų rūmuose 2012 vasario 2-5d. Finale nuotrauka laimėjo pagrindinį prizą - kelionę i Kolumbiją.
Canon 40D fotoaparatas, Tamron 17-50 f2.8 VC objektyvas prie 23mm, f10 diafragma, ISO100 jautrumas, išlaikymas - 6,5min, data 2011/04/07 22.55, Uni-Lock stovas.

2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Sveiki,

sia nuotrauka as tikrai didziuojuosi, ne del kokiu nors foto aparato nustatymu, o del originalumo. Esu labai prijaucianti fotografijai, bet kol kas nesimokau rimtai.. bet netolimuose planuose tai nusimato :) Si nuotrauka daryta 2011 birzelio menesi, viename is pietryciu Graikijos papludimiu. Tiesiog jau ruosiantis is pliazo namo, pamaciau man labai neiprasta vaizda: is netoliese esancio kaimelio, zmogus atvede savo aviu banda pasiganyti papludymyje!!! Zmogelis ramiai megavosi salto alaus gurksniais ir lauke, kol avys pasistotins siurkscia pajurio zole. Nei zmogus, nei avys nepozavo, tiesiog iamzinau man idomia akimirka :)

Foto daryta su paprasta "muiline" Canon IXUS 130.

Viktorija Nikolskyte is Atenu

Facebook: Viktorija Tsikouri

Temos "Uogos" nugalėtojai

Temoje "Uogos" I vietą laimėjo Iveta Pik. Foto surinko 100 balų.

II vietoje Austė Žilinskaitė (93 balai).

III vietoje Kristina Kuodienė (58 balai).

Sveikiname nugalėtojus :).

2012 m. gegužės 1 d., antradienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Be pavadinimo.
Autorė: Eglė Ratkelytė - Haušinka.

2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Autorė: Danguolė Jurkėnienė

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Autorė: Jūratė Makarevičiūtė

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis

Geriausia mano 2011 metų fotografija

Ramuma po audros
Autorius: Arturas Pipiras

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

Temos "Tiltai" nugalėtojai

I vietoje Rinat Tarzumanov (31 balas)

II vietoje Kristina Ven (28 balai)

III vietą dalinasi Rinat Tarzumanov ir

Donaldas Urniežius (po 24 balus)

Sveikinimai nugalėtojams :)

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

Kada nuotraukos triukšmauja arba viskas apie ISO.

Kas gi yra ISO?

Jei kalbėti paprastai, ISO - tai matricos ar juostelės jautrumas šviesai. Kuo matrica ar juostelė jautresnė, tuo mažiau reikia šviesos norint įamžinti kadrą.

Didesnis ISO gelbsti mus nuo daugelio problemų: kai negalime naudoti blykstės, kai fotografuojame menkai apšviestoje aplinkoje, kai neturime su savimi stovo, o išlaikymas per ilgas, kad nulaikyti fotoaparatą nesujudinus. Jei naudojamės juostiniais fotoaparatais, keisti ISO galime tik pakeisdami įdėtą juostelę, įdėdami jautresnę ar mažiau jautrią. Skaitmeniniame fotoaparate ISO pakeisti labai nesunku, tam dažniausia užtenka vos vieno ar kelių mygtukų/ratukų spustelėjimo ar pasukimo. Atrodytų, tai atriša rankas ir dabar galime fotografuoti visur ir viską, o fotoaparatai tampa tobuli ir labai praktiški. Iš dalies, tai tikrai tiesa, tačiau visada lazda turi du galus. ISO reikšmės kėlimas turi labai didelį "šalutinį poveikį". Kuo didesnė ISO reikšmė, tuo nuotraukoje daugiau triukšmo. Na, dabar tada reikia pašnekėti ir kas gi tas "triukšmas" nebylioje ir tikrai tylioje nuotraukoje. Juostoje įamžinti kadrai netriukšmauja, jie būna "grūdėti" augant ISO reikšmei. Skaitmeniniame fotoaparate daug procesų yra "prikuriami" ar "atspėjami". Juk jei juostiniame fotoaparate fiziškai pakeiti juostelę ir įdedi jautresnę, kuri būna kitokia fiziškai ir chemiškai, tai skaitmeniniame fotoaparate pasukus ratuką ar paspaudus mygtuką nepasikeičia niekas, tik duodama kita komanda. Matrica turi savo jautrumą ir savo dydį, šių parametrų nepakeisime, o pasirinkdami kitą ISO reikšmę duodame komandą sustiprinti gaunamą šviesos signalą. Signalas sustiprinamas, bet tuo pat metu atsiranda labai daug klaidų bandant atkurti tikrąjį vaizdą ir mes tas klaidas puikiai matome įvairių spalvotų ir monochrominių taškelių pavidalu, kurie augant ISO dauginasi neregėtu greičiu ir tampa veiksniu gadinančiu nuotraukos kokybę.

Pailiustruosime savo kalbą paprastu pavydžių. Nuotraukos buvo atliktos tuo pačiu metu, didinant ISO reikšmę ISO 100, 800 ir 6400. Autofokusavimas buvo išjungtas ir tiesiog nufotografuota nesufokusuota vienspalve siena. Kaip matome, iškirpus iš nuotraukos panašius gabaliukus ir žiūrint į juos pilnai išsididinus, skirtumo nepastebėti neįmanoma.

ISO 100

ISO 800

ISO 6400

Kiek triukšmauja fotoaparatas prie konkrečios ISO reikšmės, būna nulemto daugelio faktorių.

Pirmiausia tai lemia fotoaparato modelis. Nes kiekvienas fotoaparato modelis turi konkretaus dydžio matricą, kuriai būdingas tam tikras triukšmų lygis. Kuo mažesnė matrica, o rezoliucija (tas mistinis pikselių skaičius nurodomas prie fotoaparato privalumų) didesnė, tuo triukšmų lygis bus didesnis. Kuo didesnė matrica, tuo joje didesni pikseliai ir tuo jie daugiau šviesos sugeba priimti. Būtent todėl profesionalūs fotografai perka pilno formato fotoaparatus (full frame), tai leidžia sumažinti triukšmo problemą, nes juose matrica yra fiziškai didesnė. Kompaktinių fotoaparatų ir megėjiški/pusiau megėjiški veidrodiniai fotoaparatai tuo pasigirti negali, todėl visi jų vartotojai susiduria su triukšmų problema. Beje, šioje vietoje pikselių skaičius jūsų fotoaparate tampa ne privalumu, o problema. Gamintojai į to paties dydžio matricą sugeba sukišti tiek pikselių, kiek tikrai didžiajai daugumai nereikia ir tai pristatoma kaip didelis privalumas, nors iš tiesų tie pikseliai duoda tik didesnius nuotraukos išmatavimus, didesnę kadro užimamą vietą laikemnose, ilgesnį apdorojimą/perkėlimą/redagavimą, o triukšmai išauga daug labiau.
Be to, kiekviena firma turi savo algoritmą, kuriuo bando atpažinti triukšmus ir juos sumažinti iki minimumo, ir tas algoritmas nėra universalus, todėl galima teigti, kad vienų firmų fotoaparatai linkę triukšmauti kiek daugiau nei kiti.

Kiek bus triukšmo jūsų nuotraukoje nulemia ir išlaikymo ilgumas. Esant ilgesniam išlaikymui, fotosensorius šyla. Kuo aukštesnė fotosensoriaus temperatūra, tuo daugiau triukšmų bus jūsų nuotraukoje. Kuo trumpesnis išlaikymas, tuo mažiau triukšmo nuotraukoje esant tiems patiems nustatymams. Fotografuojant ilgesniais išlaikymais vieno po kito kelis kadrus, paskutiniame triukšmai bus daug labiau pastebimi nei pirmąjame, net jei nesikeis apšvietimas ar fotoaparato nustatymai.

Taip pat įtakos turi ir tai, kiek šviesos bus jūsų kadre. Tamsiose ir vienalytėse zonose triukšmai pastebimi labiau. Jei kadras eksponuojamas teisingai, t.y. jam užtenka šviesos, triukšmai bus ne tokie įkyrūs, kaip nepakankamai eksponuotuose kadruose, kuriuose liks daug tamsių vietų pilnų mielų ir chaotiškų, bet erzinančiai triukšmingų taškiukų.

Kaip išvengti triukšmų nuotraukose:

naudokite kuo mažesnes ISO reikšmes, jei tai tik įmanoma. Dauguma fotoparatų fotografuojant AUTO režimu naudoja tam tikra ISO diapazoną, jis gali būt 50-150, tiek 100-400 ir panašiai. Tad pereidami prie rankinio ISO pasirinkimo, jūs sąmoningai renkatės savo nuotraukos kokybę. Jei fotografuojate lauke, vasarą ir šviesos daug ir net per daug, tikrai nėra prasmės leisti fotoaparatui nustatyti ISO 400, vien todėl, kad jis taip nori. Pati mažiausia ISO reikšmė jūsų fotoaparate - mažiausių triukšmų garantas.
Fotografuojant nejudančius objektus ir esant menkam apšvietimui - mažiausią ISO reikšmę ir stovą.
Fotografuojant judančius objektus ar neturint galimybės naudoti stovą, jums tenka rinktis tarp blykstės ir ISO kelimo. Tikrai pasitaiko aplinkybių, kai aukšta ISO reikšmė yra būtina ir pateisinama. Juolab, kad spausdinant mažo formato nuotraukas, kokias spausdinasi didžioji dauguma fotografuotojų (na fotografais gi ne visus pavadinsi :)), triukšmai dažniausia yra praktiškai nematomi popieriniame variante.

Redaguojant nuotraukas galima naudoti įvairius triukšmus mažinančius būdus. Ar pačiose Photoshop, Gimp, Lightroom, Aperture programose esančiomis funkcijomis, arba naudoti specializuotus "action" ar pluginus, tokius kaip Noise Ninja, Imagenomic Noiseware Professional ir panašius. Kuo labiau bandome šalinti triukšmus, tuo labiau nuotrauka praranda detalumą ir ryškumą, tad tai daryti reikia delikačiai ir atsargiai, kad taisydami vieną, nesugadintume kito. Todėl triukšmų sumažinimas yra daug geriau, nei visiškas jų išvalymas, ypač jei žadate nuotrauką spausdinti popieriuje. Visiškas išvalymas reikšmingai sumažins fotografijos detalumą.

Šioje vietoje reikia paminėti, kad kai kurie fotoaparatai savyje turi triukšmą mažinančių funkcijų, kurias galime pasirinkti meniu. Įjungus šią funkciją, fotoaparatas jau fotografavimo metu bando atpažinti triukšmus ir tas vietas "išplauti". Tačiau ir čia, kai viskas daroma bandant atspėti ir atpažinti, bet nežinant kaip yra iš tiesų, fotoaparatas gali "išplauti" tas vietas, kurios visai nebuvo triukšmingos ir tokios nuotraukos detalių nebegalės atkurti jokios programos, ir taip kadras gali būti sugadintas negrįžtamai. Todėl renkantis šią funkciją turime įvertinti riziką. Kompaktiniame fotoaparate kasdieniniuose kadruose tai gali padėti, tačiau renkantis iš dviejų būdų naikinti triukšmus fotografavimo metu ar po to redaguojant nuotrauką, geriau rinktis antrąjį, nes tiesiog jis labiau kontroliuojamas ir jei rezultatas nepatiks, galim grįžti atgal ir bandyti iš naujo.

Tai kas yra kadre irgi įtakos galutinį rezultatą pritaikius triukšmų mažinimo programas. Kuo smulkesnės jūsų nuotraukos detalės (medžių lapai, plaukai, žolė, smulkūs raštai), tuo labiau triukšmo mažinimo funkcijos ar pluginai klys atpažindami triukšmus ir "išplovinės" ne tai ką reikia. Todėl, jei mokate, geriau triuškmus naikinti ne vienodai visame kadre, o skirtingose srityse - skirtingu intensyvumu.

Be to, triukšmo išvalymo procedūras geriausia taikyti prieš pradedant redaguoti kitus nuotraukos parametrus foto redaktoriuje. Tada triukšmus bus lengviau atpažinti ir juos sėkmingiau išvalyti, nei po daugybės procedūrų tokių kaip kontrasto/šviesumo/lygių/spalvų sodrumo koregavimo.

Kai kada triukšmai gali mums ir padėti :) Jei apsitriukšmavusią nuotrauką paverčiame juodai balta, triukšmai suteikia jai tam tikrą efektą ir daro ją kažkiek panašią į fotografiją darytą juostiniu fotoaparatu. Bet stenkimės netriukšmauti|, kai tik tai įmanoma :)