Rodomi pranešimai su žymėmis fokusavimas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis fokusavimas. Rodyti visus pranešimus

2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Fotografavimo pamokos. 1. Mokomės fokusuoti.

Pradedame praktinių fotografavimo pamokų ciklą, kuriame pasiūlysime jums praktinius pratimus, kurie padės jums geriau perprasti fotoaparato valdymą ir jo savybes, bei nufotografuoti techniškai tvarkingus kadrus.

Šioje pamokoje mokysimės valdyti fokusą ir pasirinkti norimą fokusavimo tašką fotoaparate, kad ne fotoaparatas spręstų, kas mūsų kadre yra svarbiau, o pats fotografas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra tas fokusas. Na, kalbant liaudiškai, tai yra tai, kas nuotraukoje pas mus yra ryškiausia. Pvz. žmogaus akys portrete, gėlės žiedas pievoje ir t.t. Kalbant moksliniais terminais, fokusas - tai taškas, kuriame fotografuojamas arba per optinį įtaisą stebimas objektas tampa ryškiausiu ir aiškiausiu.

Pradedant fotografuoti mes dažniausia viską spręsti paliekame fotoaparato automatikai. Nusistatome "Auto" programą ir nelabai sukame galvą, kad reikia kažką fokusuoti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad fotografavome lyg ir vaiką prie tvoros, o gavome tvorą už vaiko, nes tvora palyginus su vaiko veidu gavosi daug ryškesnė . Imame pykti ant fotoaparato, kuris "blogai nufotografavo". Tačiau pykti ant fotoaparato nereikia. Jis ir taip pakankamai protingas ir sprendžia daug problemų, apie kurias mes net nenumanome ir dažniausia sėkmingai, tačiau jei norime išmokti kontroliuoti tai, kas pas mus nuotraukoje bus ryškiausia, turime išmokti valdyti tą fokusą. Kaip žinome, viena dažniausių pradedančiųjų klaida, kad pagrindinis objektas būna visada nuotraukos centre irgi yra įtakota to, kad pasikliaujame automatiniu fokusavimo zonos parinkimu, kuris lengvai nuspėja, kad centre yra svarbiausias objektas.

Sunku aprašyti visus kompaktinius fotoaparatus ir jų fokuso galimybes, tačiau veidrodiniai fotoaparatai šiuo atveju yra panašūs. Kiekvienas  veidrodinis fotoaparatas turi nuo kelių iki keliasdešimt fokusavimo taškų (priklausomai nuo klasės, profesionalumo lygio). Tai yra tie taškiukai ar kvadratukai kuriuos mes matome pažvelgę pro vaizdo ieškiklį. Ir kiekvienas veidrodinis fotoaparatas savyje turi funkciją, kad mes tuos taškus/kvadratukus galime fotografuodami pasirinkti pagal savo norą. Tad pirmiausia nueiname į fotoaparato meniu ir susirandame punktą, kur pasirenkame, kad mes fokusuosime savo noru, viename iš pasirinktų taškų. Mano Nikon D90 šis punktas yra Meniu>Custom setting menu>Autofocus>AF-area mode ir ten pasirenkame "Single point". Dabar jau mūsų fotoaparatas leis mums rinktis tašką, kurį mes norime akcentuoti savo nuotraukoje. Yra keli pasirenkamo fokusavimo būdai, bet šioje pamokoje aptarkime tik vieno taško (Single point) būdą. Jei įvaldysime tai, toliau jau bus daug lengviau ir suprantamiau ir kiti.


Šiame filmuke rodoma, kaip pakeisti fokusavimo tašką Canon fotoaparate.


Ir filmukas, kaip pasirinkti fokusavimo tašką Nikon fotoaparate.



Kai jau turime galimybę rinktis fokusuojamą tašką. Prisidedame fotoaparato ieškiklį prie akies ir, pasirinkdami norimą tašką, išmokstame jį sufokusuoti. Pasirinktas taškas keičia spalvą arba tampa kitaip pažymėtu. Pasitreniruojame "taikytis" kur norime, dairydamiesi aplink su fotoaparatu po kambarį, sugalvokite sufokusuoti gėlę ant lango, o po to vaizdą už lango, lango rėmą ir panašiai.

Dabar pereiname prie praktinės dalies, kurią atlikę teisingai, jūs galėsite sakyti - aš moku fokusuoti norimame taške ir fotoaparatas man nebeįrodys, kad tvora svarbiau nei vaiko veidas :)

Susirandame tris panašius daiktus ir išsidėliojame juos prieš save ant stalo skirtingais atstumais, bet kad jie visi trys tilptų viename kadre. Ir pabandome sufokusuoti pirma esantį arčiausiai mūsų, vėliau vidurinį ir galiausiai tolimiausią.

 Praktikoje jūs turite gauti tris nuotraukas, kuriose neabejotinai galima būtų pasakyti, kurį daiktą norėjote fokusuoti.




Atlikote? Gavote? Sveikiname!!! Jūs išmokote pasirinkti norimą fokusavimo tašką ir nuo šiol savo kadrą galite komponuoti pagal savo norą ir nebūtinai žmogaus veidas jame turi būt ryškus, ir nebūtinai centre esantis objektas, ir dabar tik jūs sprendžiate kas kadre svarbiausia. Jums atsiveria pasirinkimo ir kūrybos laisvė.

Pastabos:
  1. Nereikia perjungti automatinio fokusavimo į rankinį fokusavimą (AF į M). Aišku, fokusuodami rankiniu būdu jūs gausite rezultatą lygiai tokį patį, tačiau šioje pamokoje mes norime, kad jūs išmoktumėte pasirinkti tik fokusavimo tašką, o patį fokusavimą palikit automatinį.
  2. Nepamirškite, kad fotoaparatas fokusuoja ieškodamas kontrasto. T.y. jei jūsų pasirinktame taške nebus jokio kontrastingo perėjimo (pvz. šiuo atveju žvakės kraštas buvo fokusuojamas, žvakės spalva su fonu sudarė kontrastą), fotoaparatas tiesiog nefotografuos. Fokuso varikliukas zvimbs, objektyvas beviltiškai traukysis ieškodamas kažko pilkame danguje ar vienspalvėje sienoje, pagal ką galima būtų nustatyti fokusą ir neras. Tad fokusuokite ne visai į vienspalvę plokštumą, bet į perėjimus/kotrastingas vietas/spalvos pasikeitimus.
  3. Nepamirškite išjungti fotoaparato "Auto" programos. Šiam pratimui geriausia pasirinkti A/Av programą ir nustatyti mažiausią įmanomą diafragmos reikšmę (t.y. plačiausiai atverti diafragmą), tada skirtumai tarp sufokusuotų daiktų bus ryškesni (šios foto darytos su f/1.8)
  4. Ne visada toje vietoje, kurią norime fokusuoti, yra fokusavimo taškas :) ypač jei jūsų fotoaparatas tų taškų turi vos kelis. Tokiu atveju pasirinkę arčiausiai fokusuojamos vietos esantį fokusavimo tašką jį užvedame ant norimos vietos, iki pusės paspaudžiame užrakto mygtuką, mūsų fotoaparatas sufokusuoja, bet kadras dar nenufotografuotas ir švelniai fotoaparatą perkeliame taip, kaip mums norisi, perkadruojame savo vaizdą ieškiklyje, tada neatleisdami mygtuko spaudžiame jį iki galo ir turime kadrą. Su mažom diafragmos reikšmėmis šis triukas pakankamai sudėtingas, nes fokusas vis tiek gali nuplaukti ir dažniausia nuplauks, tačiau peizažuose ir esant didesnėms f reikšmėm - rizika gauti nefokusą sumažėja iki minimumo.
  5. Nepamirškite, kad visiškas aiškaus fokuso nebuvimas kadre reiškia fotoaparato sujudinimą. Tad pratimą atlikinėkite esant pakankamai šviesos, kad išlaikymas nebūtų per ilgas (t.y. trumpesnis nei 1/60-1/100) ir fotoaparatą laikykite tvirtai.
Tikėsimės pamoka buvo naudinga. Jei kas nesigauna, klauskite. Jei kažkas jūsų fotoaparate kitaip, skaitykite instrukciją. Išmanyti visų modelių neįmanoma. :)
Sėkmės :)

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Fotografavimas tamsoje arba naktinė fotografija

1. Fotografuodami tamsoje neišvengsite ilgų išlaikymų. Tad pirmiausia užduotis - nejudamai įtvirtinti fotoaparatą. Tam geriausia ir patogiausia naudoti stovą, bet jei jo neturite, puikiai tiks ir žemė, kelmas, turėklai, suoliukas, mašinos stogas ar koks kitas stabilus, lygus paviršius. Ir nefotografuokite tiesiog spausdami nuleidimo mygtuką ant fotoaparato. Esant nepakankamai ilgiems išlaikymams, sujudinimo spaudžiant greičiausia neišvengsite net tada, kai fotoaparatas bus ant stovo. Tam naudokitės nuotolinio valdymo pulteliu arba "atidėto fotografavimo" funkcija.

2. Gražiausios spalvos ir apšvietimas, kai saulė dar nėra visai nusileidusi, bet jau pasislepusi už horizonto. Šviesos dar yra pakankamai, tad išlaikymai nebus tokie ilgi, kaip atslinkus tamsai. Ypač įspūdingai atrodo miesto nuotraukos temstant. Gražios dangaus spalvos su miesto spalvomis kuria nuostabias panoramas.

3. Jei turite stovą ar galimybę stabiliai ilgą laiką laikyti fotoaparatą, kelti ISO nėra būtina, net atvirkščiai, fotografuokite su pačia mažiausia įmanoma ISO reikšme, tai sumažins triukšmų kiekį kadre, o tamsoje nuotraukos ypač linkę triukšmauti. Tačiau, jei tokios galimybės nėra, geriau užkelti ISO iki maksimumo, nei gauti neryškią, sujudintą nuotrauką.

4. Jei norite, kad automobilių šviesos "pieštų" vaizdingas, nepertraukiamas linijas kadre - ilginkite išlaikymą.

5. Nepamirškite baltos spalvos balanso (WB nustatymai). Gatvės apšvietimas pakankamai sudėtingas tuo klausimu, nes neoninės reklamos, automobilių žibintai, gatvės šviestuvai - visi turi skirtingą spalvinę temperatūrą, tačiau jei fotografuojate vienišą žibintą, norėtųsi, kad jo metama šviesa būtų artima baltai, nebent siekiate spec. efekto (siekiant spec efektų arba idejos įgyvendinimo atleistina visiškai viskas, tačiau pirma reik išmokti viską daryt teisingai ;) ).

6. Jei objektas yra netoli nuo jūsų (iki 3-5 m.), jo apšvietimui galite naudotis įmontuotą blykstę. Bet tokiu atveju, be pagrindinio objekto, daugiau kadre nieko "ištraukti" nepavyks ir kadras bus tikrai ne per daug vaizdingas. Jei fotografuojate naktinio miesto panoramą ar naktinę gamtą, nepamirškite išjungti įmontuotos blykstės (arba įsijunkite "naktinės fotografijos" režimą), nes automatika galvos, kad objektas visai čia pat ir išlaikymai bus per trumpi ką nors įamžinti. Gausite gražų tamsiai juodą kadrą :D

7. "Naktinis" jūsų fotoaparato režimas, neišgelbės nuo sujudinimo tamsesnėje aplinkoje. Jus vis tiek ribos šviesos trūkumas, tad be stovo ar tvirtos atramos vis tiek neturėsite patogaus išlaikymo.

8. Autofokusą greičiausia teks perjungti į rankinį fokusavimą. Tamsoje nerasdamas ryškios kontrastingos vietos, autofokusas tiesiog "traukys" objektyvą, taip ir nerasdamas, kur reiktų fokusuoti. Kai kurie fotoaparatai turi "AF zonos pašvietimą", kai pagalbinė lemputė trumpam apšviečia aplinką ir to užtenką autofokusui rasti reikiamą tašką. Tamsoje taip pat gali tekti naudoti didesnę f reikšmę (labiau priverti diafragmą), kad užsitikrinti gilesnę ryškumo zoną ir išvengti fokuso nuklydimų. Jei fotografuojate naktinę panoramą ar peizažą, tiesiog nusukite fokusavimą į "begalybę".

9. Žmogaus vyzdys tamsoje maksimaliai išsiplėčia, tačiau aplinką fiksuoją labai trumpą laiką, todėl tai, kas mums atrodo "tamsa" tikrai nėra tamsa mūsų fotoaparatų juostelėms ar matricoms, kurias mes galim ta, kad ir nedidele, šviesa veikti ilgą laiką, nors ir kelias valandas. Todėl nuotraukose galim pamatyti daug daugiau, nei akimis. Galima nukreipti fotoaparatą į dangų ir per keliasdešimt minučių užfiksuoti žemės sukimąsi su žvaigždžių brėžiamomis linijomis. Nukreipę į banguojančią jūrą, gauti nuotraukoje lygų kaip stiklas vandens paviršių su lengvu dūmeliu virš jo, o po kelių valandų eksponavimo, nuotraukos darytos užmiestyje, gamtoje, gali būti tokios šviesios, kaip darytos dieną.

10. Diafragmos pridarymas (t.y. didesnė f reikšmė) padės šviesos šaltinius paversti iš baltų taškų "žvaigždutėmis" (paprastai efekto padeda pasiekti didesnės nei f/8 reikšmės). Žvaigždutės žiūrėsis jaukiau ir maloniau, nei balti blynai :) Tam yra sukurti ir specialūs "žvaigždiški" filtrai.

11. Pasinaudokite įvairiais "atspindinčiais" paviršiais. Kaip gražiai ir paslaptingai žiba naktinis ežero paviršius mėnesienoje, o kokius mistinius paveikslus kuria šlapias asfaltas, kuriame atsispindi šviesoforų ar reklamų šviesos. Tai ne tik suteiks papildomos šviesos jūsų nuotraukai, bet ir tam tikrą meninį efektą.

12. Įdomių efektų galima pasiekti jei pagrindinis objektas kadre juda. Fotografuojant naktinę pilną praeivių gatvę, esant ilgesniam išlaikymui, gausime daug judančių "vaiduoklių". Judant modeliui kadre pamatysime mistišką dvasios šokį. Judėjimo efektą galima pabandyti gauti ir "zoominant" vaizdą fotografavimo metu.

13. Galime piešti šviesa tamsoje. Visiškoje tamsoje vedžiojant ryškiu šviesos šaltiniu ore (mažyčiu žibintuvėliu ar lempute) galime piešti, rašyti.

Tamsa nesunkiai pasiekiama kiekvienam. Jei nėra galimybės išeitį į miestą, puikią tamsą rasime ir savo namuose vakare. Laužo šviesa, vienišas žibintas gatvėje, žvakė, mobilaus telefono ar kompiuterio ekrano šviesa, žibintuvėlis ar žiebtuvėlis, reklaminis stendas, televizorius ar elektroninis laikrodis - visą tai galima panaudoti fotografuojant tamsoje, o kaip - čia jau tik Jūs galite sugalvoti ;)

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Tas egzotiškai skambantis žodis - bokeh...

e-foto.lt bokeh lietuviškai apibūdina taip: bokeh - ne ryškumo zonoje esančio išfokusuoto vaizdo ‚gražumas'. Tai pakankamai subjektyvus japonų sugalvotas terminas. Bokeh priklauso nuo objektyvo optinės konstrukcijos.
Ir dar priduria, kad bokeh gali būt gražus ir negražus :)
Mokantiems anglų vertėtų pasiskaityti Wiki apibrėžimą ir apibūdinimą.

O aš tiesiog aptikau nuorodą,
kur parinktos foto su "gražiu" bokeh
ne visus vaizdus pati asmeniškai priskirčiau, prie "gražaus" bokeh, bet kaip kuriose foto - puikūs "wow" kategorijos bokeh pavyzdžiai

P.S. bokeh tariamas boke

2008 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Paprasti patarimai tėvams, kaip įamžinti vaiką šeimos albumui

Ši medžiaga skirta daugiau nepatyrusiems fotografams, tačiau kai kurie patarimai bus vertingi kiekvienam tėvui/mamai laikantiems rankose fotoaparatą...

1. Pasistenkite įamžinti savo vaiko kasdienybę, naujus patyrimus, reakciją į pirmą kartą pamatytą varlytę, pirmą apsilankymą pas pusbrolius, išsimozojimą iki ausų uogiene valgant blynus, ką mėgsta veikti, kokias knygeles skaityti, su mėgiamu žaisliuku, tradicinėje miegojimo pozoje ir t.t. Vaikas savo vaikystę prisimins daugiau iš matytų nuotraukų, nei iš atminties. Nesistenkite iš to daryti meno, kuris patenkintų išrinktųjų skonį. Jūs vaikui kuriate albumą, atsiminimą apie jo vaikystę, todėl fiksuokite tą kasdienybę tokią kokia ji yra, su betvarke aplink, su išteptu žandu ar rūbeliais, su nutepliotom sienomis, mėlyne paakyje ir t.t. Tai daug svarbiau, nei sterili aplinka, retušuotas veidas ar statiškas pozavimas.
2. Joks fotografas fotoatelje ar studijoje nepažįsta jūsų vaiko taip gerai, kaip pažįstat jūs. Naudokitės tuo. Gaudykit tyras vaiko emocijas, būdingas reakcijas. Niekas neįamžins to geriau už mamą/tėtį, vertinkite tai ir naudokitės tuo.
3. Išmokit bent minimalaus fotoraštingumo (t.y. išgauti nuotraukose kokybę) ir neverskit bėdos dėl prastų foto ant "muilinės" ar prasto fotoaparato. Fotografuoja ne fotoaparatas, o fotografas. Jūsų vaikystės foto padarytos dar su prastesniais fotoapratais ir fototechnika.... Ar jums tai svarbu dabar?
4. Jei fotografuojate į juostelę, fotografuokit į spalvotą. Juodai balta vaikyste, kai yra galimybė ją įamžinti spalvotai, vargu ar turės nors vieną privalumą prieš margą vaiko pasaulėlį pilną spalvų, raštų ir nuotaikų.
5. Jei neišmanote pagrindinių fotoaprato nustatymų, pasikliaukite Auto režimu. Taip prarasite daug mažiau, nei bandydami aklai ar pusiau aklai kažką išspausti daugiau...
6. Susimąstę, liūdni veidukai, negiamos emocijos... ar jūs norite, kad jūsų vaikas taip įsivaizduotų savo vaikystę? Stenkitės, kad iš albumo per kraštus trykštų juokas, džiaugsmas, teigiamos emocijos, susižavėjimas. Susimąstymus palikite meninei fotografijai. Aišku, pora foto su braukiama ašarėle tikrai nesugadins bendro vaizdo. Dar blogiau - jei albume pilna foto su veidais be emocijų.
7. Nepraktikuote šypsenos per prievartą "cheese" ar nenatūralaus pozavimo, vaidinimo. Viskas kas pavaizduota formaliai nekels tikrųjų jausmų ir nuoširdaus susižavėjimo. Gaudykit tai kas natūralu.
8. Šiltos spalvos nuotraukoje (raudona, geltona, oranžinė) traukia žiūrovą, kuria šiltą nuotaiką ir atrodo esančios arčiau, nei šaltos spalvos (mėlyna, violetinė, žydra). Jei vaiką aprengsite šiltomis spalvomis, tai išspręsite iš karto kelias problemas. Vaikas vizualiai "gerai jausis" pirmame plane, išryškinsite jį ir išspręsite kompozicijos spalvų suderinamumo problemas.
9. Svarbus ir aukštis iš kurio fotografuojate. Dažniausiai suaugę vaikus fotografuoja iš viršaus, tarsi norėdami parodyti vaiko menkumą ir įamžindami jiems įprastą rakursą. Daug vertingiau fotografuoti vaiko akių lygyje. Tada žiūrint į foto atsiranda akių kontaktas, dialogas, pokalbis su vaiku. Jei vaikas guli - atsigulkite ir jūs ant žemės, pasidėkit fotoapratą ant grindų ir nufotografuokit. Sulauksite netikėto rezultato. Nuotraukos darys visai kitą įspūdį. Netingėkit pritūpt, priklaupt, net atsigult - jei reikia.
10. Nesitenkite fotografuot pasinių nuotraukų. Jų ir taip per gyvenimą prisikaups. Žiūrintis tiesiai į objektyvą žmogus - ar gali būt kas nuobodžiau? Tegu vaikas žiūri kur tik nori, tik prisiminkite taisyklę: visada palikite žvilgsniui vietos. Nereik būti profesionaliu fotografu, kad matant, jog vaikas žiūri į kairę, pasukti fotoaparatą vos vos į tą pačią pusę, kad žvilgsniui atsirastų kiek vietos (geriausia apie 1/3 nuotraukos ploto) ir vaikas ar veidas iš fotografijos centro kiek pasislinktų į vieną ar kitą pusę. Nuotrauka taps daug įtikinamesnė, ir smagiau žiūrėsis.
11. Kaip bebūtų keistą, reikšmės turi ir tai, į kurią pusę nuotraukoje žiūri vaikas. jei į kairę, tai jis tarsi žiūri atgal, į savo praeitį, jei į dešinę - į ateitį... Todėl nuotraukos su žvilgsniu į dešinę yra daug optimistiškesnės, šviesesnės, nuotaikingesnės. Žvilgsnį į kairę irgi palikite menininkams :)
12.Jei yra įstrižų linijų, kurios kyla iš kairio apatinio nuotraukos kampo, į dešinį viršutinį - ši nuotrauka yra optimistiška, šviesi, teigiama, kylanti. Jei įstrižainės leidžiasi iš kairio viršutinio kampo į dešinė apatinį, nuotaika nuotraukos suvokiama kaip pesimistinė, liūdna, besileidžianti. Ir tai tikrai nėra protingų dėdžių išmąstymai, o natūralūs mūsų smegenų procesai, susiję su skaitymu iš kairės į dešine, aplinkos suvokimu. Stenkitės, kad jūsų vaikų nuotraukos "kiltų"
13. Fotografuodami naujagimius ir kūdikius, stenkitės pagauti kuo įvairesnius momentus, išraiškas. Gulinčio suvystyto ir dar ramiai miegančio mažylio 1001-nos nuotraukos žiūrėjimas taps nuobodžiu darbu net jo seneliams. Akimirkos, kai jūs maitinate, perrenginėjate, maudote, kalbinate, sveriate ar žaidžiate su juo tikrai pagyvins albumo nuotaiką.
14. Nesižavėkite vien kūdikio portretais, jie pakankamai neišraiškingi ir dar neparodo vaiko charakterio. Dažniau fotografuokite kūdikį su mama. Šiuo metu jie yra neatsiejamai susiję, todėl vieno naujagimio nuotrauka yra tarsi nelabai natūrali, kai šalia nėra mamytės bent rankos ar užnugario. Tam puikiai tiks ir tėvelis ar seneliai :) be to, jei kadre atsiranda kažkas, su kuo mes galim palyginti mažyčio trupinuko dydį (kad ir su tėvelio ranka, ar koks "amžinas" meškinas), nuotrauka jau visai kitus jausmus kelia ir iš tiesų suprantame koks tuo metu yra trapus šis "kūrinukas". Be to, vieno iš tėvų buvimas kadre vėliau vaikui parodys, kad jis ne tik turėjo tėvus, bet jų globos ir meilės dėka jis gyvena ir užaugo.
15. Geriausias apšvietimas - natūralus. Paprašykite fotografuojamo su vaiku žmogaus pasisukti į lango puse ar atsisėsti 1,5-2 m nuo lango, atsistokite prie lango savo šešėliu netemdydami fotografuojamų. Imontuotą blykste naudokite tik išimtiniais atvejais. Jei fotografuojate vaiką ant vystymo stalo, nepalikite jo vieno dėl "aukso" vertės kadro... Saugumas visų pirma. Pasirūpinkite geru apšvietimu, kad šviesa kristu ne iš už vaiko nugaros, o gerai apšviestų veiduką, kūnelį iš šono ir kiek iš priekio. Patraukite iš kadro mobilius telefonus, knygas, raktus, atsikąstą sumuštinį, televizoriaus pultą ir t.t. bet pasistenkit, kad kūdikiškos pudros buteliukas, sauskelnių maišas, servetėlės patektų kadran - tai vaiko istorija.
16. Ryškiausia nuotraukoje turi būt akys, o ne sauskelnės fone. Jei fotografuojate su muiline, pasistenkit kad veidas būtų fotografijos centre (dauguma pigių muilinių geriausia fokusuoja šiame taške). Jei turite galimybę reguliuoti diafragmą, nustatykite kuo mažesnę reikšme (2,8, 4 ar kiek išeina), taip gausite išplautą foną. Jei fotoaparato diafragma nesireguliuoja, nusistatykite portreto režimą ant režimo ratuko (tai turi net pati pigiausia muilinė).
17. Fotografuodami mažylį lovelėje irgi priklaupkite, kad fotoaparatas būtų akių lygyje ir ryškiausios turi būt akytės, o ne lovelės strypai.
18. Apžiūrėkite vaikučio rūbus ir jo aplinką (paklodes, kaldrytes), ar niekur nesimato išdavikių "negerų" dėmių, balų ar plėmų. Bent jau neteks raudonuoti paskui dėl vaiko nepriežiūros ar jūsų netvarkingumo.
19. Ypatingi momentai kiekvieno žmogaus gyvenime: pirmieji bandymai sėstis, ropoti, stovėti, eiti ir t.t. privalo būti įamžinti. Visada pasidarę foto, pasirašykite kitoje pusėje vaiko amžių ir įvykį paprastu pieštuku, net pasimetusi iš albumo nuotrauka greit ras savo vietą istorijoje.
20. Stenkitės fotografuot, kai vaikas geros nuotaikos ir gerai jaučiasi. Fiksuokite momentus, kai vaikas nemato jūsų ar fotoaparato ir įnirtingai bando atidaryt kokią spintelę, ar kapsto iš vazono žemes.
21. Kol vaikas stovi, bet nevaikšto, puikia atrama jam gali būtų kėdutė, lovytės virbai, stalo koja. Taip ir saugu, kad nenukris, ir puikiai parodo vaiko "mastelį" palyginus su aplinka, ir puiki poza nufotografuoti vaiką visu ūgiu.
22. Nepamirškite, kad į kadrą paklius ne tik vaikas, bet ir buto aplinka, baldai, televizorius. Dabar tai nesukels jokio įdomumo, o po keliasdešimt metų visi tyrinės, kaip gi gyveno protėviai amžiaus pradžioje :D
23. Kai vaikas pradeda valgyti kitą maistą ir išsipurvina veiduką - tai puiki akimirka fotografavimui. Valgymas rankomis - taip pat puiki istorijos akimirka. Nepraleiskite jos.
24. Geriausiai vaikai išeina lauke ir ne tik dėl gero apšvietimo, bet dėl to, kad lauke jie elgiasi daug laisviau, turi daug įdomių užsiėmimų.
25. Fotografuodami portretą,jei turite fotoaparatą su priartinimu (zoom), atsistokite nuo vaiko keli metrai ir priartinkite veidelį (70-120 mm fokusuojamas atstumas)... Didelė klaida yra fotografuoti veidą iš arti. Veido proporcijos pasikeičia neatpažįstamai ir sudarko visą vaizdą. Visada prisiminkit, kad ir fotoatelje fotografas nelipa ant jūsų su savo fotoapratu, o "laikosi" prideramo atstumo ir tai ne dėl to, kad jūs prisivalgėte česnako, tiesiog tokiu atstumu veidas gaunasi natūraliausiai. Čia irgi galite pasinaudoti "portreto" režimu muilinėse ar maža diafragmos reikšme fotoapratuose su galimybe ją reguliuoti.
26. Dėmesio: Vaikai linkę kadre sujudėti, be to jie greitai laksto, šokinėja ir kitaip juda, todėl pasistenkite, kad išlaikymas nebūtų labai ilgas. Kuo trumpesnis - tuo geriau. Bent jau 1/60 ar 1/100.
27. Fotografuojant vaikus, kai šviečia šviesa į nugarą (pvz. saulėlydžio fone), pasinaudokite blykste, kad nesigautų tik beasmenis siluetas.
28. Jei fotografuojate vaikus lauke ką nors veikiančius, meistraujančius, žaidžiančius, tada geriau pasinaudoti plačiu kampu (18-30 mm fokusuojamu atstumu). Tuo metu geriausia įjungti peizažo režimą "muilinėse" arba nustatyti didesnę diafragmos reikšmę, taip gausite detalų foną vaiko veiklai.
29. Visada rekomenduojama padaryt kelis kadrus. Nepatinkančius pratrinsit, pasilikdami patį įdomiausią, kokybiškiausią.
30. Nepamirškite fotografijos fono. Jis turi būti arba įdomus, arba neutralus. Aplūžę kioskeliai fone nuotraukai grožio nesuteiks.
31. Lauke pasistenkite, kad į kadrą patektų ne tik vaikas, bet ir gerai atpažįstami objektai: suoliukas, dviratis, aitvaras, kamuolys ir t.t. Taip geriau užpildysite kadrą.
32. Nepulkite vaikui šveisti žandų, jei jis išsipurvino. Juk taip išsipurvinti atleistina tik vaikystėje.
33. Įspūdingos nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaiko judėjimas. Nepatyrę fotografai dažniausia bando nesujudinti fotoaparato, todėl dažnai gauna sujudėjusį vaiką ir labai ryškų foną. Išmanantis fotografiją žmogus bando fotoaparatu "sekti" judantį vaiką, tada vaikas gaunasi nesujudėjęs, o fonas sudaro judėjimo įspūdį (žinovai tai vadina "panning'u")
34. Geras, saulėtas oras = gera, saulėta nuotaika. Tačiau saulėtos dienos sukuria nuotraukoje didelį kontrastą, šešėlius krentančius kur reikia ir nereikia. Atsiranda peršvietimo pavojus. Todėl vertėtų palaukti kol koks debesėlis užplauks ant saulės arba fotografuoti ryte ar vakare, kai saulė nebe taip aukštai. Jei kontrastai dideli, naudokite blykstę jiems sušvelninti.
36. Kontroliuokite baltos spalvos balansą (bent išsiaiškinkite, kas tai yra).
37. Fotografuojant patalpoje stebėkite apšvietimą. Geriausias, aišku, natūralus apšvietimas pro langą. Jei apšvietimas nepakankamas, galima kelti ISO reikšmę arba pasinaudoti blykste. Net ir įmontuotos blykstės turi veikimo atstumo ribas, taip nenufotografuosite toli esančių objektų. Per artimas atstumas iki objekto irgi duoda savo "šalutinį" efektą, išdega veidukas, o ir nuotrauka gaunasi fotografu terminu "su blykste į kaktą". Geriausia atsitraukti apie kelis metrus nuo vaiko.
38. Blykstė taip pat kalta dėl raudonų akių efekto. Naudokitės šio efekto sumažinimui skirtomis pagalbinėmis fotoaprato programomis.
39. Fotografuojant su blykste pažiūrėkit ar už vaiko nugaros nėra atspindinčių paviršių: spintos durų, veidrodžio, balkono durų, lango ir t.t. Jei yra, pasislinkite taip, kad nepatektų į kadrą.
40. Jei vaikutis nešioja akinius, nuimkite juos, arba fotografuokite vaiką profiliu, kad blykstę neatsispindėtų juose.

Gerų akimirkų!!!

2008 m. vasario 5 d., antradienis

APIE AUTOFOKUSĄ (andriuska)

Ieškant nesufokusavimo priežasčių svarbu suprasti, kaip dirba autofokusas. Pats buvau nustebęs, kai sužinojau, jog ne visi fokusavimo taškai (na tie kvadratėliai, matomi pro ieškiklį/displėjuje, kuriuos galima pasirinkti fotografuojant ir ties kur turi susivesti ryškumas) veikia vienodai. Autofokusas "kabinasi" už tokių, paviršių, kurie yra kontrastingi, kitaip sakant, juose yra aiškesnė šviesos/tamsos riba, o dar aiškiau - linijos. Linijos gali eiti visom kryptim, bet autofokusavimo sistemai aktualios vertikalios ir horizontalios. Kitų jis "nemato".
Taigi, priklausomai nuo modelio, tik dalis fokusavimo taškų turi abu - horizontalų ir vertikalų - jutiklius. Pvz. canon 30 d tai tik centrinis taškas. Kiti paeiliui turi tik vertikalų arba tik horizontalų jutiklį. Kad būtų aiškiau atlikite eksperimentą:
1. pabandykit susifokusuoti į baltą lapą;
2. ant lapo užbrėžkite ploną juodą brūkšnį;
3. lapą padėkite taip, kad jis būtų vertikalus aparato atžvilgiu (ieškiklyje eitų nuo viršaus iki apačios);
4. nustatykite centrinį tašką ir susifokusuokite - pagavo?
5. keiskite taškus ir bandykite susifokusuoti - pastebėsite, kad ne visi taškai pagauna fokusą. Jei toks taškas nepagavo - pakreipkite brūkšnį 90 laipsniu kampu. Kaip dabar?

Gamtoje nėra vien vertikalių ir vien horizontalių linijų, todėl dažnai objekto tekstūros pakanka autofokuso sistemai. Tačiau jei netinkamu jutikliu bandome susifokusuoti į jam "svetima" objekto zoną - rezultatas akivaizdus - nefokusas....
Tamsoje (kaip ir blogose apšvietimo sąlygose) autofokusas neveikia. Netikite? Statykite M (rankinį diafragmos ir išlaikymo režimą) kad blykstė neiššoktų ir pabandykite tamsiame kambaryje susifokusuoti į ką nors. Aparatas nematuoja atstumo iki objekto. Aparatas fokusuojasi į kontrasto zonas. Tam jam reikia šviesos, todėl iššoka blykstė ir pradeda stroboskopinti (mirksėti greitai). Todėl yra visokie AF asist'tai, kurie paišo raudonos šviesos gardeles ant objektų, kad sensoriai lengviau susifokusuotų.

Kuo tamsiasnis objektyvas (t.y. didesnė minimali f reikšmė) tuo šviesesnės aplinkos reikalauja. Todėl pvz. pigus zoomai, kur 300 mm palaiko tik f5,6 ir nesifokusuoja per baliukus prieblandoje. Ir uždėjus 2x konverterį ant tokio objektyvo net vasarą fokusuosiesi rankomis, nes koverteris "pavogia" šviesą dvigubai.