2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Fotografavimo pamokos. 1. Mokomės fokusuoti.

Pradedame praktinių fotografavimo pamokų ciklą, kuriame pasiūlysime jums praktinius pratimus, kurie padės jums geriau perprasti fotoaparato valdymą ir jo savybes, bei nufotografuoti techniškai tvarkingus kadrus.

Šioje pamokoje mokysimės valdyti fokusą ir pasirinkti norimą fokusavimo tašką fotoaparate, kad ne fotoaparatas spręstų, kas mūsų kadre yra svarbiau, o pats fotografas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra tas fokusas. Na, kalbant liaudiškai, tai yra tai, kas nuotraukoje pas mus yra ryškiausia. Pvz. žmogaus akys portrete, gėlės žiedas pievoje ir t.t. Kalbant moksliniais terminais, fokusas - tai taškas, kuriame fotografuojamas arba per optinį įtaisą stebimas objektas tampa ryškiausiu ir aiškiausiu.

Pradedant fotografuoti mes dažniausia viską spręsti paliekame fotoaparato automatikai. Nusistatome "Auto" programą ir nelabai sukame galvą, kad reikia kažką fokusuoti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad fotografavome lyg ir vaiką prie tvoros, o gavome tvorą už vaiko, nes tvora palyginus su vaiko veidu gavosi daug ryškesnė . Imame pykti ant fotoaparato, kuris "blogai nufotografavo". Tačiau pykti ant fotoaparato nereikia. Jis ir taip pakankamai protingas ir sprendžia daug problemų, apie kurias mes net nenumanome ir dažniausia sėkmingai, tačiau jei norime išmokti kontroliuoti tai, kas pas mus nuotraukoje bus ryškiausia, turime išmokti valdyti tą fokusą. Kaip žinome, viena dažniausių pradedančiųjų klaida, kad pagrindinis objektas būna visada nuotraukos centre irgi yra įtakota to, kad pasikliaujame automatiniu fokusavimo zonos parinkimu, kuris lengvai nuspėja, kad centre yra svarbiausias objektas.

Sunku aprašyti visus kompaktinius fotoaparatus ir jų fokuso galimybes, tačiau veidrodiniai fotoaparatai šiuo atveju yra panašūs. Kiekvienas  veidrodinis fotoaparatas turi nuo kelių iki keliasdešimt fokusavimo taškų (priklausomai nuo klasės, profesionalumo lygio). Tai yra tie taškiukai ar kvadratukai kuriuos mes matome pažvelgę pro vaizdo ieškiklį. Ir kiekvienas veidrodinis fotoaparatas savyje turi funkciją, kad mes tuos taškus/kvadratukus galime fotografuodami pasirinkti pagal savo norą. Tad pirmiausia nueiname į fotoaparato meniu ir susirandame punktą, kur pasirenkame, kad mes fokusuosime savo noru, viename iš pasirinktų taškų. Mano Nikon D90 šis punktas yra Meniu>Custom setting menu>Autofocus>AF-area mode ir ten pasirenkame "Single point". Dabar jau mūsų fotoaparatas leis mums rinktis tašką, kurį mes norime akcentuoti savo nuotraukoje. Yra keli pasirenkamo fokusavimo būdai, bet šioje pamokoje aptarkime tik vieno taško (Single point) būdą. Jei įvaldysime tai, toliau jau bus daug lengviau ir suprantamiau ir kiti.


Šiame filmuke rodoma, kaip pakeisti fokusavimo tašką Canon fotoaparate.


Ir filmukas, kaip pasirinkti fokusavimo tašką Nikon fotoaparate.



Kai jau turime galimybę rinktis fokusuojamą tašką. Prisidedame fotoaparato ieškiklį prie akies ir, pasirinkdami norimą tašką, išmokstame jį sufokusuoti. Pasirinktas taškas keičia spalvą arba tampa kitaip pažymėtu. Pasitreniruojame "taikytis" kur norime, dairydamiesi aplink su fotoaparatu po kambarį, sugalvokite sufokusuoti gėlę ant lango, o po to vaizdą už lango, lango rėmą ir panašiai.

Dabar pereiname prie praktinės dalies, kurią atlikę teisingai, jūs galėsite sakyti - aš moku fokusuoti norimame taške ir fotoaparatas man nebeįrodys, kad tvora svarbiau nei vaiko veidas :)

Susirandame tris panašius daiktus ir išsidėliojame juos prieš save ant stalo skirtingais atstumais, bet kad jie visi trys tilptų viename kadre. Ir pabandome sufokusuoti pirma esantį arčiausiai mūsų, vėliau vidurinį ir galiausiai tolimiausią.

 Praktikoje jūs turite gauti tris nuotraukas, kuriose neabejotinai galima būtų pasakyti, kurį daiktą norėjote fokusuoti.




Atlikote? Gavote? Sveikiname!!! Jūs išmokote pasirinkti norimą fokusavimo tašką ir nuo šiol savo kadrą galite komponuoti pagal savo norą ir nebūtinai žmogaus veidas jame turi būt ryškus, ir nebūtinai centre esantis objektas, ir dabar tik jūs sprendžiate kas kadre svarbiausia. Jums atsiveria pasirinkimo ir kūrybos laisvė.

Pastabos:
  1. Nereikia perjungti automatinio fokusavimo į rankinį fokusavimą (AF į M). Aišku, fokusuodami rankiniu būdu jūs gausite rezultatą lygiai tokį patį, tačiau šioje pamokoje mes norime, kad jūs išmoktumėte pasirinkti tik fokusavimo tašką, o patį fokusavimą palikit automatinį.
  2. Nepamirškite, kad fotoaparatas fokusuoja ieškodamas kontrasto. T.y. jei jūsų pasirinktame taške nebus jokio kontrastingo perėjimo (pvz. šiuo atveju žvakės kraštas buvo fokusuojamas, žvakės spalva su fonu sudarė kontrastą), fotoaparatas tiesiog nefotografuos. Fokuso varikliukas zvimbs, objektyvas beviltiškai traukysis ieškodamas kažko pilkame danguje ar vienspalvėje sienoje, pagal ką galima būtų nustatyti fokusą ir neras. Tad fokusuokite ne visai į vienspalvę plokštumą, bet į perėjimus/kotrastingas vietas/spalvos pasikeitimus.
  3. Nepamirškite išjungti fotoaparato "Auto" programos. Šiam pratimui geriausia pasirinkti A/Av programą ir nustatyti mažiausią įmanomą diafragmos reikšmę (t.y. plačiausiai atverti diafragmą), tada skirtumai tarp sufokusuotų daiktų bus ryškesni (šios foto darytos su f/1.8)
  4. Ne visada toje vietoje, kurią norime fokusuoti, yra fokusavimo taškas :) ypač jei jūsų fotoaparatas tų taškų turi vos kelis. Tokiu atveju pasirinkę arčiausiai fokusuojamos vietos esantį fokusavimo tašką jį užvedame ant norimos vietos, iki pusės paspaudžiame užrakto mygtuką, mūsų fotoaparatas sufokusuoja, bet kadras dar nenufotografuotas ir švelniai fotoaparatą perkeliame taip, kaip mums norisi, perkadruojame savo vaizdą ieškiklyje, tada neatleisdami mygtuko spaudžiame jį iki galo ir turime kadrą. Su mažom diafragmos reikšmėmis šis triukas pakankamai sudėtingas, nes fokusas vis tiek gali nuplaukti ir dažniausia nuplauks, tačiau peizažuose ir esant didesnėms f reikšmėm - rizika gauti nefokusą sumažėja iki minimumo.
  5. Nepamirškite, kad visiškas aiškaus fokuso nebuvimas kadre reiškia fotoaparato sujudinimą. Tad pratimą atlikinėkite esant pakankamai šviesos, kad išlaikymas nebūtų per ilgas (t.y. trumpesnis nei 1/60-1/100) ir fotoaparatą laikykite tvirtai.
Tikėsimės pamoka buvo naudinga. Jei kas nesigauna, klauskite. Jei kažkas jūsų fotoaparate kitaip, skaitykite instrukciją. Išmanyti visų modelių neįmanoma. :)
Sėkmės :)

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Photoshop pamoka. Paprasčiausias būdas sumažinti nuotrauką internetui.

Dauguma pradedančiųjų fotografuoti jau pačioje pradžioje susiduria su problema, kad didelės, nesumažintos nuotraukos internete arba nepriimamos, arba išdarko bendrą forumų vaizdą, yra ilgai įkeliamos, o internete vis tiek atrodo neryškios, palyginus su tuo, kas buvo kompiuterio ekrane. Tada pasidomėję sužino, kad nuotraukas internetui būtina mažinti ir "šarpinti" (t.y. ryškinti objektų ribas naudojant Sharp filtrus vaizdų redaktoriuose). Tai pakankamai sudėtinga pradžioje: vieni nuotraukas peršarpina (persistengia su filtrais taip, kad net aureolė užsideda apie objektą), kiti nepakankamai paryškina. Be to "šarpinimo" intensyvumas priklauso iki kokio dydžio mažinama nuotrauka, vieną kartą užteks vienų nustatymų, kitą kartą jie bus nepakankamai arba per stiprūs.
Mes šiandien papasakosim apie paprastą pradedantiesiems būdą, kuris yra pakankamai efektyvus, neatima daug laiko ir nereikalauja didelių mokėjimų.

1. Atsidarome norimą nuotrauką su Photoshop programa. Einame Image>Image size...

2. Atsidaro toks Image size langas. Viršuje yra nurodytas dabartinis mūsų nuotraukos dydis. Dažniausia, mažindami internetui paredaguojame, kad ilgiausia kraštinė būtų 600-800 pikselių.

3. Apatinėje eilutėje nepamirštame pasirinkti "Bicubic Sharper (best for reduction)". Ir spaudžiame OK.

4.Mūsų gautas rezultatas, išdidinus iki 100 proc.

O dabar svarbiausias punktas!!!  
Darote ne Save, o Save As ir išsaugote nuotrauką nauju pavadinimu pvz. orchid7web.jpg arba kokiu tik norit kitu. Nes paspausdami Save jūs išsaugosite sumažintą variantą prarasdami originalaus dydžio nuotrauką, o tai nepageidautina ir tikrai nenudžiugins, jei vėliau, tą pačią nuotrauką, sugalvosite pasikabinti ant sienos atsispaudę dideliu formatu.
Ir nešdami daryti nuotraukas į fotolaboratoriją, neneškite sumažintų variantų, nes didinat mažas nuotraukas kokybė vėl lygiai taip pat prastės.

P.S. tai tikrai ne vienintelis būdas sumažinti nuotrauką internetui. Yra daug kitų. Čia apžvelgėme vieną iš jų. Jei jūs naudojatės kitu, tai tikrai nereiškia, kad darote kažką neteisingai.

Kaip fotografuoti stiklą? (video pamokų nuorodos)

Vyno butelio ir taurės fotosesija
Vyno butelių fotosesija baltame fone
Taurių fotosesija
Skirtingų apšvietimo būdų aptarimas naudojant vieną šviesos šaltinį
Nuostabi ir aiški pamokėlė, kaip fono ir apšvietimo pakeitimas išpiešia stiklinio indo siluetą
Išradingumui ribų nėra. Kaip plokščiaekranį televizorių panaudoti stiklo fotosesijai kaip foninį apšvietimą. Turkų kalba, bet vis tiek suprantama

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Kaip fotografuoti stiklą? Patarimai fotografuojantiems

Fotografuojant stiklą turim kelis pakankamai sunkius uždavinius vienu metu. Atskleisti indo tūrį, stiklo blizgėjimą, stiklo perregimumą, parodyti faktūrą, indo simetriškumą, bei ryškų kontūrą ir tuo pačiu išvengti ryškesnių blikų bei nereikalingų aplinkos atspindžių, tame tarpe, ir savo autoportreto su fotoaparatu rankose :) O jei dar objektas sudėtinga krištolinė vaza, turinti daugybę skirtingu kampu pasvirusių paviršių, užduotis dar pasunkėja. Visus šiuos tikslus įgyvendiname parinkdami tinkamą apšvietimą, fotografavimo kampą, foną.

Skirtingi apšvietimo būdai:
Tiesioginis apšvietimas leidžia parodyti objekto kontūrą, paviršiaus faktūrą, bet nesukuria tūrio ir jokių ypatingų efektų. Be to meta labai ryškius atspindžius  ant objekto priekio, o būtent į jį pirmiausia ir atkreipiame dėmesį nuotraukoje. Foto bus plokščia. Tokį apšvietimo būdą galima naudoti tik kaip pagalbinį.
Išsklaidytas šoninis apšvietimas puikiai atskleidžia perregimumą ir stiklinio objekto tūrį. Išsklaidymas padeda išvengti aštrių, akinančių atspindžių.
Viršutinis apšvietimas padeda sukurti objekto tūrį, kai objektas fotografuojamas iš aukštesnio kampo.
Pašvietimas iš apačios sukuria indo pripildyto šviesa efektą. Tam objektas statomas ant stiklinio paviršiaus ir pašviečiama iš apačios. Tokiam efektui reiktų fotografuoti iš aukštesnio kampo.
Patogiausia ir geriausia stiklinius dirbinius fotografuoti naudojant foninį pašvietimą, o kitu šviesos šaltiniu modeliuojant kontūrus, šį šviesos šaltinį statant kiek aukščiau objekto ir 45-50 laipsnių kampu į jį. Jei turite tik vieną šviesos šaltinį, ne bėda, puikiai jums į pagalbą ateis balto kartono juostos ar lapai, reflektorius.

Atskiri fotografavimo būdai:
Puikiai kontūrus išryškina toks fotografavimo būdas: prie fotografuojamo indo tolimesnės sienelės priglaudžiame juodą foną didesnį nei kadras, už to fono pastatome ryškų šviesos šaltinį (softboxą arba į didelį reflektorių nukreipiame blykste, ar pastatome du simetriškus šviesos šaltinius, kurie fotografavimo metu mestų iš abiejų juodo fono pusių po siaurą šviesos siūlą ant mūsų objekto ir taip puikiai išpieštų indo kontūrą juodame fone. Jei norime išryškinti ne vien kontūrus, bet ir suteikti tūrio, pastatome vienoje ar abiejose pusėse po kartono juostą, kuri atspindės šviesą ant objekto.
Šioje vietoje galima vykdyti puikius spalvinius eksperimentus, jei ant šviesos šaltinių uždedame spalvotus ar gradientu nuspalvintus lapus. Ypač efektingai atrodo pakabinus iš šonų spalvotomis juostelėmis printeriu atspausdintus lapus. Mūsų indo kontūrai tampa persiliejančiai spalvoti. Įjungiame fantaziją ir eksperimentuojame, rezultatai gali gautis įspūdingi ir netikėti.
Apatinį kontūrą šiuo atveju pavyks išryškinti tik tada, jei jūsų stiklinis objektas bus pastatytas ant stiklinio peršviečiamo paviršiaus (peršviečiamas žurnalinis stalelis, stiklinė lentyna, apverstas bokalas ar vaza) ir per jį gaus dalį šviesos iš apačios.

Schema:



Kad išvengtume viso kambario ir jame esančių daiktų bei spalvų atspindžių ant mūsų objekto, padarome iš trijų tamsių plokštumų dėžę (kaip rusiška П raidė, tam puikiai tinka kartoninė dėžė su nukirpta viena kraštine), į jos vidų įklojame baltą popieriaus lapą arba medžiagos skiautę. Jei fotografavimui naudojate tik vieną šviesos šaltinį, geriausia naudoti foninį pašvietimą. Šviesa gali kristi iš viršaus, kiek už objekto, tuo pačiu apšviesdama ir foną, ir mūsų objekto kontūrus. Arba šviesos šaltinį galime padėti žemiau paviršiaus ant kurio stovi objektas ir į foną šviesti iš apačios.

Schema:
Puikiai stiklo kontūrai apšviečiami fotografuojat su foniniu apšvietimu, kai visas baltas fonas yra kaip šviesos šaltinis (ar su peršviečiama įtempta medžiaga ir už jos patatyta blykste ar lempa, ar su organiniu baltu stiklu, ar tiesiog naudojant softbox'a). Šiuo atveju iš objekto  šonų reiktų pastatyti dvi juodas plokštumas, kurios sugers šviesą ir tamsiai paryškins stiklinio indo kontūrus. Priekinio plano apšvietimui galime naudotis arba papildomu šviesos šaltiniu, arba atspindinčiu paviršiumi, kad dingų šešėlis tarp fotoaparato ir objekto.

Fonas gali būt nebūtinai baltas, bet ir spalvotas, tradiciškiausias tamsiai pilkas arba juodas. Tamsiai pilkas puikiai sukuria indo pripildyto šviesa įspūdį, antrasis - atskleidžia formą ir detales ant stiklo. Pilką foną reikia atitraukti pakankamai toli nuo objekto, tada stiklas atrodo stikliškesnis. :)

Jei kažkurios indo dalys susilieja su fonu, siūlome naudotis balto ar juodo kartono lapo pagalba nukreipiant šešėlius ar šviesą į reikiamą vietą. Kartono lapas, aišku, pastatomas už kadro ribų.

Jei objektas sudėtingas (pvz. graviruotas krištolinis bokalas ar sudėtinga vaza, bet ir kitais atvejais), geriausia daryti jungtinius kadrus (brecketing). Padarant iki kelių foto su skirtingu šviesos kritimo kampu (aišku, fotoaparatas turi būt nejudamai įtvirtintas ant stovo,  o fotoaparato nustatymai tie patys visuose kadruose) ir šias foto suklojant vieną ant kitos vaizdų redaktoriuje.Taip pat kelis kadrus galime naudoti visiškoje tamsoje "išpiešiant" su žibintuvėliu skirtingas indo kraštines ir suklojus tuos kadrus vieną ant kito. Geroms reklaminėms fotografijoms kartais padaroma iki keliasdešimties tokių paskirų kadrų.

Stiklinių, o ypač krištolinių, objektų struktūrą padeda atskleisti ir jų pripildymas spalvotais skysčiais. Jei fotografuojama taurė pripildyta skaidraus vandens, geriausia tai daryti apšviečiant iš priešpriešinio viršutinio kampo naudojant tamsiai pilką fona. Reflektorių ar papildomų šviesos šaltinių pagalba kuriant tūrinį peršviečiamą objektą.

Naudokite spalvotus pašvietimus, kad suteikti nuotraukai gyvumo. Už kadro ar į kadrą įdėjus objektą, o taurę pripildžius skysčio, galima puikiai žaisti su to objekto atsispindėjimais skystyje. Nepamirškime ir apie skysčio savybę, viska apversti aukštyn kojom. Kurkite ir stebinkite.

Ne mažiau svarbus ir gero objekto pasirinkimas. Kad stiklo paviršius būtų nesubraižytas, neturėtų ryškių siūlių, o paviršius turi būt idealiai lygus ten, kur ištikrųjų turi būt lygu (pigios taurės dažnai šia savybe nepasižymi :)). Indas privalo būt idealiai švarus, o idealią reklaminę nuotrauką gausite naudodami tik visiškai naujus kokybiškus indus. Jei fotografuojate butelį su etikete, įsitikinkite, kad po etikete neina butelio siūlė (taip būna pakankamai dažnai), tad norit gauti tikrai gerą foto, teks perklijuoti ir etiketę. Jei darote nuotraukas stokams ar pardavimui, apžiūrėkite, ar nėra įskaitomų firminių užrašų ant stiklo gaminio, ar jo dugno. Jei taurė turi metalinį apvadą, nepamirškite atskleisti ir jo.

Apsidairykite aplink, įlįskite virtuvės indaujon, šaldytuvan, į rūsį, vazų lentyną, paieškokite stiklinių objektų ir pasitreniruokite juos fotografuodami, O po to pasidalinkite su mumis :) Stiklas pakankamai sudėtingas objektas, tad mokantis fotografuoti ne pro šalį pasitreniruoti ir su šiuo pakankamai stipriu ir apgaulingu, bet įdomiu priešininku :)