Rodomi pranešimai su žymėmis Patarimai pradedantiems. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Patarimai pradedantiems. Rodyti visus pranešimus

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

Kada nuotraukos triukšmauja arba viskas apie ISO.

Kas gi yra ISO?

Jei kalbėti paprastai, ISO - tai matricos ar juostelės jautrumas šviesai. Kuo matrica ar juostelė jautresnė, tuo mažiau reikia šviesos norint įamžinti kadrą.

Didesnis ISO gelbsti mus nuo daugelio problemų: kai negalime naudoti blykstės, kai fotografuojame menkai apšviestoje aplinkoje, kai neturime su savimi stovo, o išlaikymas per ilgas, kad nulaikyti fotoaparatą nesujudinus. Jei naudojamės juostiniais fotoaparatais, keisti ISO galime tik pakeisdami įdėtą juostelę, įdėdami jautresnę ar mažiau jautrią. Skaitmeniniame fotoaparate ISO pakeisti labai nesunku, tam dažniausia užtenka vos vieno ar kelių mygtukų/ratukų spustelėjimo ar pasukimo. Atrodytų, tai atriša rankas ir dabar galime fotografuoti visur ir viską, o fotoaparatai tampa tobuli ir labai praktiški. Iš dalies, tai tikrai tiesa, tačiau visada lazda turi du galus. ISO reikšmės kėlimas turi labai didelį "šalutinį poveikį". Kuo didesnė ISO reikšmė, tuo nuotraukoje daugiau triukšmo. Na, dabar tada reikia pašnekėti ir kas gi tas "triukšmas" nebylioje ir tikrai tylioje nuotraukoje. Juostoje įamžinti kadrai netriukšmauja, jie būna "grūdėti" augant ISO reikšmei. Skaitmeniniame fotoaparate daug procesų yra "prikuriami" ar "atspėjami". Juk jei juostiniame fotoaparate fiziškai pakeiti juostelę ir įdedi jautresnę, kuri būna kitokia fiziškai ir chemiškai, tai skaitmeniniame fotoaparate pasukus ratuką ar paspaudus mygtuką nepasikeičia niekas, tik duodama kita komanda. Matrica turi savo jautrumą ir savo dydį, šių parametrų nepakeisime, o pasirinkdami kitą ISO reikšmę duodame komandą sustiprinti gaunamą šviesos signalą. Signalas sustiprinamas, bet tuo pat metu atsiranda labai daug klaidų bandant atkurti tikrąjį vaizdą ir mes tas klaidas puikiai matome įvairių spalvotų ir monochrominių taškelių pavidalu, kurie augant ISO dauginasi neregėtu greičiu ir tampa veiksniu gadinančiu nuotraukos kokybę.

Pailiustruosime savo kalbą paprastu pavydžių. Nuotraukos buvo atliktos tuo pačiu metu, didinant ISO reikšmę ISO 100, 800 ir 6400. Autofokusavimas buvo išjungtas ir tiesiog nufotografuota nesufokusuota vienspalve siena. Kaip matome, iškirpus iš nuotraukos panašius gabaliukus ir žiūrint į juos pilnai išsididinus, skirtumo nepastebėti neįmanoma.

ISO 100 

ISO 800

ISO 6400

Kiek triukšmauja fotoaparatas prie konkrečios ISO reikšmės, būna nulemto daugelio faktorių.

Pirmiausia tai lemia fotoaparato modelis. Nes kiekvienas fotoaparato modelis turi konkretaus dydžio matricą, kuriai būdingas tam tikras triukšmų lygis. Kuo mažesnė matrica, o rezoliucija (tas mistinis pikselių skaičius nurodomas prie fotoaparato privalumų) didesnė, tuo triukšmų lygis bus didesnis. Kuo didesnė matrica, tuo joje didesni pikseliai ir tuo jie daugiau šviesos sugeba priimti. Būtent todėl profesionalūs fotografai perka pilno formato fotoaparatus (full frame), tai leidžia sumažinti triukšmo problemą, nes juose matrica yra fiziškai didesnė. Kompaktinių fotoaparatų ir megėjiški/pusiau megėjiški veidrodiniai fotoaparatai tuo pasigirti negali, todėl visi jų vartotojai susiduria su triukšmų problema. Beje, šioje vietoje pikselių skaičius jūsų fotoaparate tampa ne privalumu, o problema. Gamintojai į to paties dydžio matricą sugeba sukišti tiek pikselių, kiek tikrai didžiajai daugumai nereikia ir tai pristatoma kaip didelis privalumas, nors iš tiesų tie pikseliai duoda tik didesnius nuotraukos išmatavimus, didesnę kadro užimamą vietą laikemnose, ilgesnį apdorojimą/perkėlimą/redagavimą, o triukšmai išauga daug labiau.
Be to, kiekviena firma turi savo algoritmą, kuriuo bando atpažinti triukšmus ir juos sumažinti iki minimumo, ir tas algoritmas nėra universalus, todėl galima teigti, kad vienų firmų fotoaparatai linkę triukšmauti kiek daugiau nei kiti.

Kiek bus triukšmo jūsų nuotraukoje nulemia ir išlaikymo ilgumas. Esant ilgesniam išlaikymui, fotosensorius šyla. Kuo aukštesnė fotosensoriaus temperatūra, tuo daugiau triukšmų bus jūsų nuotraukoje. Kuo trumpesnis išlaikymas, tuo mažiau triukšmo nuotraukoje esant tiems patiems nustatymams. Fotografuojant ilgesniais išlaikymais vieno po kito kelis kadrus, paskutiniame triukšmai bus daug labiau pastebimi nei pirmąjame, net jei nesikeis apšvietimas ar fotoaparato nustatymai.

Taip pat įtakos turi ir tai, kiek šviesos bus jūsų kadre. Tamsiose ir vienalytėse zonose triukšmai pastebimi labiau. Jei kadras eksponuojamas teisingai, t.y. jam užtenka šviesos, triukšmai bus ne tokie įkyrūs, kaip nepakankamai eksponuotuose kadruose, kuriuose liks daug tamsių vietų pilnų mielų ir chaotiškų, bet erzinančiai triukšmingų taškiukų.


Kaip išvengti triukšmų nuotraukose:

naudokite kuo mažesnes ISO reikšmes, jei tai tik įmanoma. Dauguma fotoparatų fotografuojant AUTO režimu naudoja tam tikra ISO diapazoną, jis gali būt 50-150, tiek 100-400 ir panašiai. Tad pereidami prie rankinio ISO pasirinkimo, jūs sąmoningai renkatės savo nuotraukos kokybę. Jei fotografuojate lauke, vasarą ir šviesos daug ir net per daug, tikrai nėra prasmės leisti fotoaparatui nustatyti ISO 400, vien todėl, kad jis taip nori. Pati mažiausia ISO reikšmė jūsų fotoaparate - mažiausių triukšmų garantas.
Fotografuojant nejudančius objektus ir esant menkam apšvietimui - mažiausią ISO reikšmę ir stovą.
Fotografuojant judančius objektus ar neturint galimybės naudoti stovą, jums tenka rinktis tarp blykstės ir ISO kelimo. Tikrai pasitaiko aplinkybių, kai aukšta ISO reikšmė yra būtina ir pateisinama. Juolab, kad spausdinant mažo formato nuotraukas, kokias spausdinasi didžioji dauguma fotografuotojų (na fotografais gi ne visus pavadinsi :)), triukšmai dažniausia yra praktiškai nematomi popieriniame variante.

Redaguojant nuotraukas galima naudoti įvairius triukšmus mažinančius būdus. Ar pačiose Photoshop, Gimp, Lightroom, Aperture programose esančiomis funkcijomis, arba naudoti specializuotus "action" ar pluginus, tokius kaip Noise Ninja, Imagenomic Noiseware Professional ir panašius. Kuo labiau bandome šalinti triukšmus, tuo labiau nuotrauka praranda detalumą ir ryškumą, tad tai daryti reikia delikačiai ir atsargiai, kad taisydami vieną, nesugadintume kito. Todėl triukšmų sumažinimas yra daug geriau, nei visiškas jų išvalymas, ypač jei žadate nuotrauką spausdinti popieriuje. Visiškas išvalymas reikšmingai sumažins fotografijos detalumą.

Šioje vietoje reikia paminėti, kad kai kurie fotoaparatai savyje turi triukšmą mažinančių funkcijų, kurias galime pasirinkti meniu. Įjungus šią funkciją, fotoaparatas jau fotografavimo metu bando atpažinti triukšmus ir tas vietas "išplauti". Tačiau ir čia, kai viskas daroma bandant atspėti ir atpažinti, bet nežinant kaip yra iš tiesų, fotoaparatas gali "išplauti" tas vietas, kurios visai nebuvo triukšmingos ir tokios nuotraukos detalių nebegalės atkurti jokios programos, ir taip kadras gali būti sugadintas negrįžtamai. Todėl renkantis šią funkciją turime įvertinti riziką. Kompaktiniame fotoaparate kasdieniniuose kadruose tai gali padėti, tačiau renkantis iš dviejų būdų naikinti triukšmus fotografavimo metu ar po to redaguojant nuotrauką, geriau rinktis antrąjį, nes tiesiog jis labiau kontroliuojamas ir jei rezultatas nepatiks, galim grįžti atgal ir bandyti iš naujo.

Tai kas yra kadre irgi įtakos galutinį rezultatą pritaikius triukšmų mažinimo programas. Kuo smulkesnės jūsų nuotraukos detalės (medžių lapai, plaukai, žolė, smulkūs raštai), tuo labiau triukšmo mažinimo funkcijos ar pluginai klys atpažindami triukšmus ir "išplovinės" ne tai ką reikia. Todėl, jei mokate, geriau triuškmus naikinti ne vienodai visame kadre, o skirtingose srityse - skirtingu intensyvumu.

Be to, triukšmo išvalymo procedūras geriausia taikyti prieš pradedant redaguoti kitus nuotraukos parametrus foto redaktoriuje. Tada triukšmus bus lengviau atpažinti ir juos sėkmingiau išvalyti, nei po daugybės procedūrų tokių kaip kontrasto/šviesumo/lygių/spalvų sodrumo koregavimo.

Kai kada triukšmai gali mums ir padėti :) Jei apsitriukšmavusią nuotrauką paverčiame juodai balta, triukšmai suteikia jai tam tikrą efektą ir daro ją kažkiek panašią į fotografiją darytą juostiniu fotoaparatu. Bet stenkimės netriukšmauti|, kai tik tai įmanoma :)

2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Fotografavimo pamokos. 1. Mokomės fokusuoti.

Pradedame praktinių fotografavimo pamokų ciklą, kuriame pasiūlysime jums praktinius pratimus, kurie padės jums geriau perprasti fotoaparato valdymą ir jo savybes, bei nufotografuoti techniškai tvarkingus kadrus.

Šioje pamokoje mokysimės valdyti fokusą ir pasirinkti norimą fokusavimo tašką fotoaparate, kad ne fotoaparatas spręstų, kas mūsų kadre yra svarbiau, o pats fotografas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra tas fokusas. Na, kalbant liaudiškai, tai yra tai, kas nuotraukoje pas mus yra ryškiausia. Pvz. žmogaus akys portrete, gėlės žiedas pievoje ir t.t. Kalbant moksliniais terminais, fokusas - tai taškas, kuriame fotografuojamas arba per optinį įtaisą stebimas objektas tampa ryškiausiu ir aiškiausiu.

Pradedant fotografuoti mes dažniausia viską spręsti paliekame fotoaparato automatikai. Nusistatome "Auto" programą ir nelabai sukame galvą, kad reikia kažką fokusuoti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad fotografavome lyg ir vaiką prie tvoros, o gavome tvorą už vaiko, nes tvora palyginus su vaiko veidu gavosi daug ryškesnė . Imame pykti ant fotoaparato, kuris "blogai nufotografavo". Tačiau pykti ant fotoaparato nereikia. Jis ir taip pakankamai protingas ir sprendžia daug problemų, apie kurias mes net nenumanome ir dažniausia sėkmingai, tačiau jei norime išmokti kontroliuoti tai, kas pas mus nuotraukoje bus ryškiausia, turime išmokti valdyti tą fokusą. Kaip žinome, viena dažniausių pradedančiųjų klaida, kad pagrindinis objektas būna visada nuotraukos centre irgi yra įtakota to, kad pasikliaujame automatiniu fokusavimo zonos parinkimu, kuris lengvai nuspėja, kad centre yra svarbiausias objektas.

Sunku aprašyti visus kompaktinius fotoaparatus ir jų fokuso galimybes, tačiau veidrodiniai fotoaparatai šiuo atveju yra panašūs. Kiekvienas  veidrodinis fotoaparatas turi nuo kelių iki keliasdešimt fokusavimo taškų (priklausomai nuo klasės, profesionalumo lygio). Tai yra tie taškiukai ar kvadratukai kuriuos mes matome pažvelgę pro vaizdo ieškiklį. Ir kiekvienas veidrodinis fotoaparatas savyje turi funkciją, kad mes tuos taškus/kvadratukus galime fotografuodami pasirinkti pagal savo norą. Tad pirmiausia nueiname į fotoaparato meniu ir susirandame punktą, kur pasirenkame, kad mes fokusuosime savo noru, viename iš pasirinktų taškų. Mano Nikon D90 šis punktas yra Meniu>Custom setting menu>Autofocus>AF-area mode ir ten pasirenkame "Single point". Dabar jau mūsų fotoaparatas leis mums rinktis tašką, kurį mes norime akcentuoti savo nuotraukoje. Yra keli pasirenkamo fokusavimo būdai, bet šioje pamokoje aptarkime tik vieno taško (Single point) būdą. Jei įvaldysime tai, toliau jau bus daug lengviau ir suprantamiau ir kiti.


Šiame filmuke rodoma, kaip pakeisti fokusavimo tašką Canon fotoaparate.


Ir filmukas, kaip pasirinkti fokusavimo tašką Nikon fotoaparate.



Kai jau turime galimybę rinktis fokusuojamą tašką. Prisidedame fotoaparato ieškiklį prie akies ir, pasirinkdami norimą tašką, išmokstame jį sufokusuoti. Pasirinktas taškas keičia spalvą arba tampa kitaip pažymėtu. Pasitreniruojame "taikytis" kur norime, dairydamiesi aplink su fotoaparatu po kambarį, sugalvokite sufokusuoti gėlę ant lango, o po to vaizdą už lango, lango rėmą ir panašiai.

Dabar pereiname prie praktinės dalies, kurią atlikę teisingai, jūs galėsite sakyti - aš moku fokusuoti norimame taške ir fotoaparatas man nebeįrodys, kad tvora svarbiau nei vaiko veidas :)

Susirandame tris panašius daiktus ir išsidėliojame juos prieš save ant stalo skirtingais atstumais, bet kad jie visi trys tilptų viename kadre. Ir pabandome sufokusuoti pirma esantį arčiausiai mūsų, vėliau vidurinį ir galiausiai tolimiausią.

 Praktikoje jūs turite gauti tris nuotraukas, kuriose neabejotinai galima būtų pasakyti, kurį daiktą norėjote fokusuoti.




Atlikote? Gavote? Sveikiname!!! Jūs išmokote pasirinkti norimą fokusavimo tašką ir nuo šiol savo kadrą galite komponuoti pagal savo norą ir nebūtinai žmogaus veidas jame turi būt ryškus, ir nebūtinai centre esantis objektas, ir dabar tik jūs sprendžiate kas kadre svarbiausia. Jums atsiveria pasirinkimo ir kūrybos laisvė.

Pastabos:
  1. Nereikia perjungti automatinio fokusavimo į rankinį fokusavimą (AF į M). Aišku, fokusuodami rankiniu būdu jūs gausite rezultatą lygiai tokį patį, tačiau šioje pamokoje mes norime, kad jūs išmoktumėte pasirinkti tik fokusavimo tašką, o patį fokusavimą palikit automatinį.
  2. Nepamirškite, kad fotoaparatas fokusuoja ieškodamas kontrasto. T.y. jei jūsų pasirinktame taške nebus jokio kontrastingo perėjimo (pvz. šiuo atveju žvakės kraštas buvo fokusuojamas, žvakės spalva su fonu sudarė kontrastą), fotoaparatas tiesiog nefotografuos. Fokuso varikliukas zvimbs, objektyvas beviltiškai traukysis ieškodamas kažko pilkame danguje ar vienspalvėje sienoje, pagal ką galima būtų nustatyti fokusą ir neras. Tad fokusuokite ne visai į vienspalvę plokštumą, bet į perėjimus/kotrastingas vietas/spalvos pasikeitimus.
  3. Nepamirškite išjungti fotoaparato "Auto" programos. Šiam pratimui geriausia pasirinkti A/Av programą ir nustatyti mažiausią įmanomą diafragmos reikšmę (t.y. plačiausiai atverti diafragmą), tada skirtumai tarp sufokusuotų daiktų bus ryškesni (šios foto darytos su f/1.8)
  4. Ne visada toje vietoje, kurią norime fokusuoti, yra fokusavimo taškas :) ypač jei jūsų fotoaparatas tų taškų turi vos kelis. Tokiu atveju pasirinkę arčiausiai fokusuojamos vietos esantį fokusavimo tašką jį užvedame ant norimos vietos, iki pusės paspaudžiame užrakto mygtuką, mūsų fotoaparatas sufokusuoja, bet kadras dar nenufotografuotas ir švelniai fotoaparatą perkeliame taip, kaip mums norisi, perkadruojame savo vaizdą ieškiklyje, tada neatleisdami mygtuko spaudžiame jį iki galo ir turime kadrą. Su mažom diafragmos reikšmėmis šis triukas pakankamai sudėtingas, nes fokusas vis tiek gali nuplaukti ir dažniausia nuplauks, tačiau peizažuose ir esant didesnėms f reikšmėm - rizika gauti nefokusą sumažėja iki minimumo.
  5. Nepamirškite, kad visiškas aiškaus fokuso nebuvimas kadre reiškia fotoaparato sujudinimą. Tad pratimą atlikinėkite esant pakankamai šviesos, kad išlaikymas nebūtų per ilgas (t.y. trumpesnis nei 1/60-1/100) ir fotoaparatą laikykite tvirtai.
Tikėsimės pamoka buvo naudinga. Jei kas nesigauna, klauskite. Jei kažkas jūsų fotoaparate kitaip, skaitykite instrukciją. Išmanyti visų modelių neįmanoma. :)
Sėkmės :)

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Photoshop pamoka. Paprasčiausias būdas sumažinti nuotrauką internetui.

Dauguma pradedančiųjų fotografuoti jau pačioje pradžioje susiduria su problema, kad didelės, nesumažintos nuotraukos internete arba nepriimamos, arba išdarko bendrą forumų vaizdą, yra ilgai įkeliamos, o internete vis tiek atrodo neryškios, palyginus su tuo, kas buvo kompiuterio ekrane. Tada pasidomėję sužino, kad nuotraukas internetui būtina mažinti ir "šarpinti" (t.y. ryškinti objektų ribas naudojant Sharp filtrus vaizdų redaktoriuose). Tai pakankamai sudėtinga pradžioje: vieni nuotraukas peršarpina (persistengia su filtrais taip, kad net aureolė užsideda apie objektą), kiti nepakankamai paryškina. Be to "šarpinimo" intensyvumas priklauso iki kokio dydžio mažinama nuotrauka, vieną kartą užteks vienų nustatymų, kitą kartą jie bus nepakankamai arba per stiprūs.
Mes šiandien papasakosim apie paprastą pradedantiesiems būdą, kuris yra pakankamai efektyvus, neatima daug laiko ir nereikalauja didelių mokėjimų.

1. Atsidarome norimą nuotrauką su Photoshop programa. Einame Image>Image size...

2. Atsidaro toks Image size langas. Viršuje yra nurodytas dabartinis mūsų nuotraukos dydis. Dažniausia, mažindami internetui paredaguojame, kad ilgiausia kraštinė būtų 600-800 pikselių.

3. Apatinėje eilutėje nepamirštame pasirinkti "Bicubic Sharper (best for reduction)". Ir spaudžiame OK.

4.Mūsų gautas rezultatas, išdidinus iki 100 proc.

O dabar svarbiausias punktas!!!  
Darote ne Save, o Save As ir išsaugote nuotrauką nauju pavadinimu pvz. orchid7web.jpg arba kokiu tik norit kitu. Nes paspausdami Save jūs išsaugosite sumažintą variantą prarasdami originalaus dydžio nuotrauką, o tai nepageidautina ir tikrai nenudžiugins, jei vėliau, tą pačią nuotrauką, sugalvosite pasikabinti ant sienos atsispaudę dideliu formatu.
Ir nešdami daryti nuotraukas į fotolaboratoriją, neneškite sumažintų variantų, nes didinat mažas nuotraukas kokybė vėl lygiai taip pat prastės.

P.S. tai tikrai ne vienintelis būdas sumažinti nuotrauką internetui. Yra daug kitų. Čia apžvelgėme vieną iš jų. Jei jūs naudojatės kitu, tai tikrai nereiškia, kad darote kažką neteisingai.

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Kaip fotografuoti stiklą? Patarimai fotografuojantiems

Fotografuojant stiklą turim kelis pakankamai sunkius uždavinius vienu metu. Atskleisti indo tūrį, stiklo blizgėjimą, stiklo perregimumą, parodyti faktūrą, indo simetriškumą, bei ryškų kontūrą ir tuo pačiu išvengti ryškesnių blikų bei nereikalingų aplinkos atspindžių, tame tarpe, ir savo autoportreto su fotoaparatu rankose :) O jei dar objektas sudėtinga krištolinė vaza, turinti daugybę skirtingu kampu pasvirusių paviršių, užduotis dar pasunkėja. Visus šiuos tikslus įgyvendiname parinkdami tinkamą apšvietimą, fotografavimo kampą, foną.

Skirtingi apšvietimo būdai:
Tiesioginis apšvietimas leidžia parodyti objekto kontūrą, paviršiaus faktūrą, bet nesukuria tūrio ir jokių ypatingų efektų. Be to meta labai ryškius atspindžius  ant objekto priekio, o būtent į jį pirmiausia ir atkreipiame dėmesį nuotraukoje. Foto bus plokščia. Tokį apšvietimo būdą galima naudoti tik kaip pagalbinį.
Išsklaidytas šoninis apšvietimas puikiai atskleidžia perregimumą ir stiklinio objekto tūrį. Išsklaidymas padeda išvengti aštrių, akinančių atspindžių.
Viršutinis apšvietimas padeda sukurti objekto tūrį, kai objektas fotografuojamas iš aukštesnio kampo.
Pašvietimas iš apačios sukuria indo pripildyto šviesa efektą. Tam objektas statomas ant stiklinio paviršiaus ir pašviečiama iš apačios. Tokiam efektui reiktų fotografuoti iš aukštesnio kampo.
Patogiausia ir geriausia stiklinius dirbinius fotografuoti naudojant foninį pašvietimą, o kitu šviesos šaltiniu modeliuojant kontūrus, šį šviesos šaltinį statant kiek aukščiau objekto ir 45-50 laipsnių kampu į jį. Jei turite tik vieną šviesos šaltinį, ne bėda, puikiai jums į pagalbą ateis balto kartono juostos ar lapai, reflektorius.

Atskiri fotografavimo būdai:
Puikiai kontūrus išryškina toks fotografavimo būdas: prie fotografuojamo indo tolimesnės sienelės priglaudžiame juodą foną didesnį nei kadras, už to fono pastatome ryškų šviesos šaltinį (softboxą arba į didelį reflektorių nukreipiame blykste, ar pastatome du simetriškus šviesos šaltinius, kurie fotografavimo metu mestų iš abiejų juodo fono pusių po siaurą šviesos siūlą ant mūsų objekto ir taip puikiai išpieštų indo kontūrą juodame fone. Jei norime išryškinti ne vien kontūrus, bet ir suteikti tūrio, pastatome vienoje ar abiejose pusėse po kartono juostą, kuri atspindės šviesą ant objekto.
Šioje vietoje galima vykdyti puikius spalvinius eksperimentus, jei ant šviesos šaltinių uždedame spalvotus ar gradientu nuspalvintus lapus. Ypač efektingai atrodo pakabinus iš šonų spalvotomis juostelėmis printeriu atspausdintus lapus. Mūsų indo kontūrai tampa persiliejančiai spalvoti. Įjungiame fantaziją ir eksperimentuojame, rezultatai gali gautis įspūdingi ir netikėti.
Apatinį kontūrą šiuo atveju pavyks išryškinti tik tada, jei jūsų stiklinis objektas bus pastatytas ant stiklinio peršviečiamo paviršiaus (peršviečiamas žurnalinis stalelis, stiklinė lentyna, apverstas bokalas ar vaza) ir per jį gaus dalį šviesos iš apačios.

Schema:



Kad išvengtume viso kambario ir jame esančių daiktų bei spalvų atspindžių ant mūsų objekto, padarome iš trijų tamsių plokštumų dėžę (kaip rusiška П raidė, tam puikiai tinka kartoninė dėžė su nukirpta viena kraštine), į jos vidų įklojame baltą popieriaus lapą arba medžiagos skiautę. Jei fotografavimui naudojate tik vieną šviesos šaltinį, geriausia naudoti foninį pašvietimą. Šviesa gali kristi iš viršaus, kiek už objekto, tuo pačiu apšviesdama ir foną, ir mūsų objekto kontūrus. Arba šviesos šaltinį galime padėti žemiau paviršiaus ant kurio stovi objektas ir į foną šviesti iš apačios.

Schema:
Puikiai stiklo kontūrai apšviečiami fotografuojat su foniniu apšvietimu, kai visas baltas fonas yra kaip šviesos šaltinis (ar su peršviečiama įtempta medžiaga ir už jos patatyta blykste ar lempa, ar su organiniu baltu stiklu, ar tiesiog naudojant softbox'a). Šiuo atveju iš objekto  šonų reiktų pastatyti dvi juodas plokštumas, kurios sugers šviesą ir tamsiai paryškins stiklinio indo kontūrus. Priekinio plano apšvietimui galime naudotis arba papildomu šviesos šaltiniu, arba atspindinčiu paviršiumi, kad dingų šešėlis tarp fotoaparato ir objekto.

Fonas gali būt nebūtinai baltas, bet ir spalvotas, tradiciškiausias tamsiai pilkas arba juodas. Tamsiai pilkas puikiai sukuria indo pripildyto šviesa įspūdį, antrasis - atskleidžia formą ir detales ant stiklo. Pilką foną reikia atitraukti pakankamai toli nuo objekto, tada stiklas atrodo stikliškesnis. :)

Jei kažkurios indo dalys susilieja su fonu, siūlome naudotis balto ar juodo kartono lapo pagalba nukreipiant šešėlius ar šviesą į reikiamą vietą. Kartono lapas, aišku, pastatomas už kadro ribų.

Jei objektas sudėtingas (pvz. graviruotas krištolinis bokalas ar sudėtinga vaza, bet ir kitais atvejais), geriausia daryti jungtinius kadrus (brecketing). Padarant iki kelių foto su skirtingu šviesos kritimo kampu (aišku, fotoaparatas turi būt nejudamai įtvirtintas ant stovo,  o fotoaparato nustatymai tie patys visuose kadruose) ir šias foto suklojant vieną ant kitos vaizdų redaktoriuje.Taip pat kelis kadrus galime naudoti visiškoje tamsoje "išpiešiant" su žibintuvėliu skirtingas indo kraštines ir suklojus tuos kadrus vieną ant kito. Geroms reklaminėms fotografijoms kartais padaroma iki keliasdešimties tokių paskirų kadrų.

Stiklinių, o ypač krištolinių, objektų struktūrą padeda atskleisti ir jų pripildymas spalvotais skysčiais. Jei fotografuojama taurė pripildyta skaidraus vandens, geriausia tai daryti apšviečiant iš priešpriešinio viršutinio kampo naudojant tamsiai pilką fona. Reflektorių ar papildomų šviesos šaltinių pagalba kuriant tūrinį peršviečiamą objektą.

Naudokite spalvotus pašvietimus, kad suteikti nuotraukai gyvumo. Už kadro ar į kadrą įdėjus objektą, o taurę pripildžius skysčio, galima puikiai žaisti su to objekto atsispindėjimais skystyje. Nepamirškime ir apie skysčio savybę, viska apversti aukštyn kojom. Kurkite ir stebinkite.

Ne mažiau svarbus ir gero objekto pasirinkimas. Kad stiklo paviršius būtų nesubraižytas, neturėtų ryškių siūlių, o paviršius turi būt idealiai lygus ten, kur ištikrųjų turi būt lygu (pigios taurės dažnai šia savybe nepasižymi :)). Indas privalo būt idealiai švarus, o idealią reklaminę nuotrauką gausite naudodami tik visiškai naujus kokybiškus indus. Jei fotografuojate butelį su etikete, įsitikinkite, kad po etikete neina butelio siūlė (taip būna pakankamai dažnai), tad norit gauti tikrai gerą foto, teks perklijuoti ir etiketę. Jei darote nuotraukas stokams ar pardavimui, apžiūrėkite, ar nėra įskaitomų firminių užrašų ant stiklo gaminio, ar jo dugno. Jei taurė turi metalinį apvadą, nepamirškite atskleisti ir jo.

Apsidairykite aplink, įlįskite virtuvės indaujon, šaldytuvan, į rūsį, vazų lentyną, paieškokite stiklinių objektų ir pasitreniruokite juos fotografuodami, O po to pasidalinkite su mumis :) Stiklas pakankamai sudėtingas objektas, tad mokantis fotografuoti ne pro šalį pasitreniruoti ir su šiuo pakankamai stipriu ir apgaulingu, bet įdomiu priešininku :)

2011 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Photoshop pamoka. Paprasčiausias rėmelis nuotraukai.

Šioje pamokoje aptarsime papračiausią būdą kaip uždėti nuotraukai rėmelį.

 1. Atsidarykite norimą nuotrauką Photoshop programoje.

2. Einame Image>Canvas Size...

3. Apatinėje dalyje esančiuose langeliuose Width ir Height įrašote norimą rėmelio storį (storis priklauso nuo to, kokio dydžio foto redaguojate ir nuo jūsų noro).

4. "Canvas extension color" pasirenkate nuotraukos rėmelio spalvą. Ir spaudžiate OK.

5. Na ir rezultatai priklausomai nuo pasirinktos spalvos.


 6. Derinant skirtingų storių ir spalvų rėmelius galima sukurti ir sudėtingesnius variantus. Pvz. apačioje pirma uždėtas 0.2 cm storumo baltas rėmelis, o vėliau dar kartą pakartoti visi veiksmai uždedant 2 cm juodą rėmelį.


Rėminkite į sveikatą :)

2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Photoshop pamokos. Kaip paryškinti akis nuotraukoje.

Pradedantiesiems labai įspūdingai atrodo nuotraukos, kuriose esančių žmonių akys tiesiog pritrenkiančio ryškumo ir aiškumo. Šiandien aprašysime vieną iš būdų, kaip galima tai padaryti su Photoshop programa. Aišku, tobuliausia yra ryškias akis gauti jau fotografavimo metu, kad jų nebereiktų ryškinti, bet jei jau nesigavo ar norite spec efekto, galima pabandyti paryškinti šiuo būdu, tik nepersistenkite, per daug ryškios akys atrodys nenatūraliai ir nemaloniai.

1. Atsidarome norimą nuotrauką Photoshop programoje ir išsididiname nuotrauką, kad akys užimtų kuo daugiau vietos ekrane.
2. Pasirenkame "Lasso Tool" įrankių juostoje ir vesdami apie akies rainelę, stengiamės nubrėžti kažką panašaus į apskritimą. Stenkitės nekabinti akies voko, jo paryškinimas labai kris į akis.


3. Tada einame Select>Modify>Feather, kad suapvalintume ir pagražintume mūsų žymėjimo kraštus.

4. Pasirenkame reikšmę"Feather Radius" 5 pikseliai. Spaudžiam OK.

5. Tada paryškiname akies rainelę Filter>Sharpen>Smart Sharpen.


6. Pasirenkame norimas reikšmes. Tai priklauso kokio ryškumo akies norime. Didesnio Radius skaičiaus geriau nesirinkti, stiprės nenatūralumo pojūtis, užteks apie 1. Žaisdami su Amount reikšme gauname norimą efektą. Ir spaudžiame OK.

7. Nužymime mūsų akį Deselect komanda Select>Deselect arba tiesiog Ctrl+D klavišų kombinacija.
8. Pakartojame tą patį su antra akimi.

Ir viskas :)

Patarimas: geriausią kiekvieną akį redaguoti atskiruose sluoksniuose (Layer), taip lengviau sukontroliuosite akių vienodumą ir bus lengviau pakoreguoti, jei kažką norėsite pakeisti nustatymuose. Pabaigoje tik nepamirškite, prieš išsaugant sluoksnius, juos apjungti komanda Layer>Flatten Image.

2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

Akys - sielos veidrodis arba kaip fotografuoti portretą.

Turbūt nėra pradedančio fotografo, kuris nesusiduria su klausimu, kaip gi fotografuoti portretą, kad būtų ir įdomu, ir gražu, o ir modeliui patiktų. Fotografuoti portretus labai įdomu, taip tarsi atskleidžiame fotografuojamo žmogaus esmę, leidžiame pažvelgti į jo vidų, bet ir pakankamai sunku. Ne kiekvienas fotografas gali pirmą kartą matomą žmogu atplaiduoti tiek, kad šis jaustųsi natūraliai. Dažnai net gerai pažįstami mums žmonės jaučiasi kvailai būdami modelio veidmenyje, pasimeta, dirbtinai elgiasi, kvailai šypsosi ir nepavyksta pagauti nieko įdomesnio. Tad pirmiausia ko reikia, gero kontakto su modeliu, žinoti, ko jūs norite iš jo ir nuotraukų, bei ramaus bendradarbiavimo. Tyrinėkite žmogų, pastebėkite, ką jis turi išskirtinio, kas jame patrauklaus, kokios būdingos jam pozos, išraiskos, gestai, tai ir išryškinkite.

Patarimai:

a) portretas - tai ne vien nuotrauka pase. Portretas gali būti: tik veidas, iki krūtinės, iki juosmens, iki kelių ir visu ūgiu.

b) fotografuokite diafragmos prioriteto režimu (dažniausia žymimas A arba Av raidėmis), taip lengvai suvaldysite fono išplovimą. Atverkite plačiai diafragmą (t.y. mažesnė f reikšmė), kad veidas būtų ryškūs "išplautoje" aplinkoje. Tik nepamirškite, kad jei fotografuojate iš nedidelio nuotolio, atsargiai naudokite f/1.2-f/1.8, greičiausia gausite vieną akį ryškią, o antra jau bus už ryškumo zonos ribų. Kadangi fotografuojama plačiai atverus diafragmą ir nedideli modelio sujudėjimai gali įtakoti fokuso paklydimus, tad modelio paprašykite nejudėti kai suvedinėjate ryškumą.

c) fokusas portrete ypatingai svarbus!!! Portrete svarbiausia akys, tad fokusuokite jas ypatingai kruopščiai. Jei veidas pasisukęs, fokusuojama arčiau fotoaparato esanti akis. Net mažiausi fokuso paklydimai portrete bus aiškiai matomi ir gadins kadro kokybę.

d) nefotografuokite portretų iš labai arti, kuo arčiau modelio jūs stovėsite su fotoaparatu, tuo labiau išsikraipys kūno dalių ir veido proporcijos. Geriau atsitraukite toliau ir "pritraukite" vaizdą. Geriausi portretai gaunasi naudojant "portretinio" židinio nuotolio objektyvus. Plačiakampiai objektyvai (14-35 mm) labai iškraipo veido bruožus, jei nesiekiate ironiško efekto geriau fotografuoti objektyvais su židinio nuotoliu nuo 50 mm ir daugiau. Optimaliausia 70-120 mm. Taip nufotografuoti portretai atrodo natūraliausiai.

e) jei fotografuojate žmogaus veidą, fotoaparatas turėtų būti akių lygyje, jei iki juosmens - smakro lygyje; visu ūgiu - krūtinės lygyje. Venkite fotografuoti portretus iš apačios, kai modelis žvelgia žemyn - išryškintas pagurklis nepradžiugins.

f) sužiūrėkite apšvietimą. įmontuota blykstė portretą greičiau sugadins, nei pagyvins, nebent ji bus naudojama kaip papildomas šviesos šaltinis. Be to, įmontuotos blykstės labai mėgsta žmonėms "įstatyti" raudonas akis. Žiūrėkite, kad apšvietimo būtų pakankama ir naudokite žemas ISO reikšmes (ISO 100 - idealu) kuo didesni ISO, tuo "purvinesnė" bus žmogaus oda nuotraukoje, kris nuotraukos ryškumas, prastės bendra kokybė.

g) Nepamirškite sužiūrėti visų kūno dalių kadre. Besiremianti į kadro kraštą ranka ar nukapoti pirštai ir kojų pėdos tikrai nepadės veido išraiškai, kad ir kokia ji būtų įspūdinga. Viena pagrindinių kadravimo taisyklių - kadro kraštai neturi eiti per sąnarius. Jei fotografuojate veidą, kirpkite žemiau pečių, jei yra plaštakos, apkarpymas turi eiti žemiau riešo, bet ne per jį, ranka kerpama ne per peties ar alkūnės sąnarius, kojos virš kelių, bet ne per kelius ir t.t.

h) jei modelis sėdi pasirėmęs veidą ranka, ranką veidą turėtų tik vos vos liesti, jei modelis padės pilnai galvą ant rankos, toje vietoje atsiras nemažas idubimas, raukšlės, nenatūralūs odos įtempimai.

i) kuo iš arčiau fotografuojamas veidas, tuo labiau išryškės odos nelygumai, išbėrimai, netolygus nusiskutimas ar netobulas makiažas. Geras visažistas ir kokybiškas makiažas padės jums sutaupyti daug brangaus laiko, kurį praleisite prie kompiuterio redaguojant odos nelygumus.

j) jei žmogus nešioja akinius, pakreipkite modelio veidą taip, kad stikluose nesimatytų ryškių šviesos blikų;

k) venkite statiškų "pasinių" veidų nuotraukų ir fotografijų visu ūgiu, kai stovima kaip pagal komandą "ramiai". Žmogus kadre turi būt įstaisęs patogiai, jaukiai ir natūraliai užpildyti kadrą. Pieškite kompozicines linijas rankų linijomis, odos lopinėliais, pirštais, kojų padėtimi. Jei fotografuojamos plaštakos, tai akys+plaštakos bus pagrindiniai jūsų nuotraukos veikėjai, žaiskite jais.

l) veido bruožų sušvelninimui būna naudojami specialūs soft filtrai sukami ant objektyvo, arba vėliau apdirbant kompiuteriu suteikiami soft efektai. Galit paeksperimentuoti su soft efektais fotografavimo metu ant UV filtro užtepę vos vos vazelino.

Pabaigai: neužkankinkite modelio. Jūsų modeliui tai turi būti malonus procesas, o ne kančia. Jei jūs valandą apie modelį sukiositės, bandydami jį "išlankstyti" kažkokia jam nenatūralia poza, deliosite pirštus ir blakstienas į vietas, bandysite išgauti kažką, kas tam modeliui visiškai nebūdinga, jūs negausite nieko be dirbtinės fotografijos, kuri nebus miela nei jums, nei modeliui, nei žiūrovui. Natūralumas, žmogaus bruožų išryškinimas, charakterio atskleidimas, vidinio ir išorinio grožio perteikimas - tai mes norime matyti portretuose.

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Fotografavimas tamsoje arba naktinė fotografija

1. Fotografuodami tamsoje neišvengsite ilgų išlaikymų. Tad pirmiausia užduotis - nejudamai įtvirtinti fotoaparatą. Tam geriausia ir patogiausia naudoti stovą, bet jei jo neturite, puikiai tiks ir žemė, kelmas, turėklai, suoliukas, mašinos stogas ar koks kitas stabilus, lygus paviršius. Ir nefotografuokite tiesiog spausdami nuleidimo mygtuką ant fotoaparato. Esant nepakankamai ilgiems išlaikymams, sujudinimo spaudžiant greičiausia neišvengsite net tada, kai fotoaparatas bus ant stovo. Tam naudokitės nuotolinio valdymo pulteliu arba "atidėto fotografavimo" funkcija.

2. Gražiausios spalvos ir apšvietimas, kai saulė dar nėra visai nusileidusi, bet jau pasislepusi už horizonto. Šviesos dar yra pakankamai, tad išlaikymai nebus tokie ilgi, kaip atslinkus tamsai. Ypač įspūdingai atrodo miesto nuotraukos temstant. Gražios dangaus spalvos su miesto spalvomis kuria nuostabias panoramas.

3. Jei turite stovą ar galimybę stabiliai ilgą laiką laikyti fotoaparatą, kelti ISO nėra būtina, net atvirkščiai, fotografuokite su pačia mažiausia įmanoma ISO reikšme, tai sumažins triukšmų kiekį kadre, o tamsoje nuotraukos ypač linkę triukšmauti. Tačiau, jei tokios galimybės nėra, geriau užkelti ISO iki maksimumo, nei gauti neryškią, sujudintą nuotrauką.

4. Jei norite, kad automobilių šviesos "pieštų" vaizdingas, nepertraukiamas linijas kadre - ilginkite išlaikymą.

5. Nepamirškite baltos spalvos balanso (WB nustatymai). Gatvės apšvietimas pakankamai sudėtingas tuo klausimu, nes neoninės reklamos, automobilių žibintai, gatvės šviestuvai - visi turi skirtingą spalvinę temperatūrą, tačiau jei fotografuojate vienišą žibintą, norėtųsi, kad jo metama šviesa būtų artima baltai, nebent siekiate spec. efekto (siekiant spec efektų arba idejos įgyvendinimo atleistina visiškai viskas, tačiau pirma reik išmokti viską daryt teisingai ;) ).

6. Jei objektas yra netoli nuo jūsų (iki 3-5 m.), jo apšvietimui galite naudotis įmontuotą blykstę. Bet tokiu atveju, be pagrindinio objekto, daugiau kadre nieko "ištraukti" nepavyks ir kadras bus tikrai ne per daug vaizdingas. Jei fotografuojate naktinio miesto panoramą ar naktinę gamtą, nepamirškite išjungti įmontuotos blykstės (arba įsijunkite "naktinės fotografijos" režimą), nes automatika galvos, kad objektas visai čia pat ir išlaikymai bus per trumpi ką nors įamžinti. Gausite gražų tamsiai juodą kadrą :D

7. "Naktinis" jūsų fotoaparato režimas, neišgelbės nuo sujudinimo tamsesnėje aplinkoje. Jus vis tiek ribos šviesos trūkumas, tad be stovo ar tvirtos atramos vis tiek neturėsite patogaus išlaikymo.

8. Autofokusą greičiausia teks perjungti į rankinį fokusavimą. Tamsoje nerasdamas ryškios kontrastingos vietos, autofokusas tiesiog "traukys" objektyvą, taip ir nerasdamas, kur reiktų fokusuoti. Kai kurie fotoaparatai turi "AF zonos pašvietimą", kai pagalbinė lemputė trumpam apšviečia aplinką ir to užtenką autofokusui rasti reikiamą tašką. Tamsoje taip pat gali tekti naudoti didesnę f reikšmę (labiau priverti diafragmą), kad užsitikrinti gilesnę ryškumo zoną ir išvengti fokuso nuklydimų. Jei fotografuojate naktinę panoramą ar peizažą, tiesiog nusukite fokusavimą į "begalybę".

9. Žmogaus vyzdys tamsoje maksimaliai išsiplėčia, tačiau aplinką fiksuoją labai trumpą laiką, todėl tai, kas mums atrodo "tamsa" tikrai nėra tamsa mūsų fotoaparatų juostelėms ar matricoms, kurias mes galim ta, kad ir nedidele, šviesa veikti ilgą laiką, nors ir kelias valandas. Todėl nuotraukose galim pamatyti daug daugiau, nei akimis. Galima nukreipti fotoaparatą į dangų ir per keliasdešimt minučių užfiksuoti žemės sukimąsi su žvaigždžių brėžiamomis linijomis. Nukreipę į banguojančią jūrą, gauti nuotraukoje lygų kaip stiklas vandens paviršių su lengvu dūmeliu virš jo, o po kelių valandų eksponavimo, nuotraukos darytos užmiestyje, gamtoje, gali būti tokios šviesios, kaip darytos dieną.

10. Diafragmos pridarymas (t.y. didesnė f reikšmė) padės šviesos šaltinius paversti iš baltų taškų "žvaigždutėmis" (paprastai efekto padeda pasiekti didesnės nei f/8 reikšmės). Žvaigždutės žiūrėsis jaukiau ir maloniau, nei balti blynai :) Tam yra sukurti ir specialūs "žvaigždiški" filtrai.

11. Pasinaudokite įvairiais "atspindinčiais" paviršiais. Kaip gražiai ir paslaptingai žiba naktinis ežero paviršius mėnesienoje, o kokius mistinius paveikslus kuria šlapias asfaltas, kuriame atsispindi šviesoforų ar reklamų šviesos. Tai ne tik suteiks papildomos šviesos jūsų nuotraukai, bet ir tam tikrą meninį efektą.

12. Įdomių efektų galima pasiekti jei pagrindinis objektas kadre juda. Fotografuojant naktinę pilną praeivių gatvę, esant ilgesniam išlaikymui, gausime daug judančių "vaiduoklių". Judant modeliui kadre pamatysime mistišką dvasios šokį. Judėjimo efektą galima pabandyti gauti ir "zoominant" vaizdą fotografavimo metu.

13. Galime piešti šviesa tamsoje. Visiškoje tamsoje vedžiojant ryškiu šviesos šaltiniu ore (mažyčiu žibintuvėliu ar lempute) galime piešti, rašyti.

Tamsa nesunkiai pasiekiama kiekvienam. Jei nėra galimybės išeitį į miestą, puikią tamsą rasime ir savo namuose vakare. Laužo šviesa, vienišas žibintas gatvėje, žvakė, mobilaus telefono ar kompiuterio ekrano šviesa, žibintuvėlis ar žiebtuvėlis, reklaminis stendas, televizorius ar elektroninis laikrodis - visą tai galima panaudoti fotografuojant tamsoje, o kaip - čia jau tik Jūs galite sugalvoti ;)

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Photoshop pamoka: Kaip patiesinti horizontą?

Viena iš dažniausių pradedančiųjų klaidų, bet to neišvengia net labiausiai patyrę - kreivas horizontas. Tai ypač kliūna nuotraukose, kuriose yra koks nors vandens telkinys, nes vandens paviršius, pagal visus fizikos dėsnius, visada būna horizontalus, tad jei mūsų nuotraukoje to nėra, vadinasi nuotrauka suprantama kaip kreiva. Yra daug situacijų, kai tai neklius ar net padės, bet mokėti ištiesinti horizontą, esant reikalui, turėtų mokėti kiekvienas. Šiais veiksmais galima patiesinti ir namų sienas, griūvančius pastatus, ne tiesiai nufotografuotą žvakidę ir viską ką jums reikia patiesinti :)

1. Photoshop programoje atsidarom reikiamą nuotrauką.



2. Susirandame Ruler tool (senesnėse versijose Measure Tool), kuris "slepiasi" po Eyedropper tool esančiame meniu.


3. Su Ruler tool brėžiame liniją palei horizonto liniją. Ilgis nesvarbu, svarbu, kad linija būtų kiek įmanoma artimesnė horizonto linijai.


4. Kai linija nubrėžta, einame Image> Image Rotation> Arbitrary (senesnės versijos Image> Rotate Canvas> Arbitrary)


5. Iškrenta lentelė, kurioje nurodomi nuotraukos pasukimo parametrai, kokiu kampu ir į kurią pusę bus pasukta mūsų foto. Spaudžiame OK


6. Nuotrauka pasukta, tačiau atsirado balti krašteliai. Pasukta nuotrauka nėra stačiakampė, todėl likusi erdvė užpildoma baltai. Kad to išvengti, nuotrauką teks apkirpti su Crop tool.


7. Štai ir viskas. Horizontas patiesintas. Foto išsisaugome.


Sėkmės!

Kaip fotografuoti save. Patarimai fotografuojant autoportretą

Na kas gi mums gali būt idealesnis modelis, kuris visada po ranka, už save patį. Aišku, sau esam gana reiklūs, ir daug foto galime ištrinti dėl mums vieniems matomų trūkumų, kurių kiti net nesugalvotų ieškoti, tačiau kai nėra patalpoje kito žmogaus, esam daug labiau atsipalaidavę ir nebijome eksperimentuoti, nes visada yra galimybė ištrinti visus kadrus jų niekam nerodant ir niekam apie juos nežinant. Neveltui autoportreto žanras yra labai senas. Dažnai mums patiems atrodo, kad niekas mūsų negali taip gerai įamžinti, kaip mes patys save, nes patys ir vertiname tas foto pagal savo nuosavus kriterijus. Na ir be abejo, kiekvienas tiek pradedantis, tiek pažengęs fotografas turi tiesiog pasidėti privalomą varnelę prie temos "autoportretas". Pabandykite, ir rezultatas jus nustebins.

Kas sunkiausia fotografuojant autoportretą? Turbūt fokusavimas ir susitalpinimas kadran. Jei paliksite viską "auto", tai bus laimės reikalas, ar kadre bus tik jūsų petys, ar veidas, fokusas bus į jus ar į gražią sieną už jūsų. Pabandysime pasidalinti mažais patarimais.

Ko jums reiks ir ką turite žinoti:
Pirmiausia ko jums reiks, tai stabilios ir fiksuotos fotoaparato padėties. Geriausia, jei turite stovą, tokiu atveju fotoaparatas bus fiksuotas tikrai griežtai, o ir jo aukštį galėsite keisti pagal norus. Iš bėdos galima naudotis ir padedant fotoaparatą ant kėdės, ar staliuko, tačiau tai jau nebebus taip patikima, kaip su stovu, bet tikrai įmanoma. Geriausia, kad fotoaparatas fotografavimo metu būtų jūsų smakro lygyje.

Tada jums reikia išsiaiškinti kur yra atidėto fotografavimo mygtukas, kuris leis jums atbėgti į kadrą ir įsitaisyti prieš suveikiant užraktui. Jį turi didžioji dauguma fotoaparatų, tad jei nežinote, kur jis, jums prireiks atsiversti instrukciją. Idealu, jei turite distancinį pultelį.

Dabar sunkiausia dalis - fokusavimas. Kadangi spaudžiant užrakto mygtuką, jūsų kadre dar nėra (jei neturite distancinio), tai fotoaparatas fokusuos sieną už kėdės, ant kurios jūs planavote atsisėsti. Ir jums atbėgus jau niekas nepasikeis, jūs būsite nefokuse. Kaip išspręsti šią problemą, yra keli būdai. Jei jūs pvz norite nusifotografuoti ant kėdės, vietoj savęs galite pasodinti didelį meškį ar kitą po ranka pasitaikiusį stambų pliušinį žaislą. Naudokite gilesnę diafragmą (t.y. didesnis f skaičius), tada bus didesnė tikimybė, kad jūsų veidas bus fokuse. Taigi, sufokusuojate į meškį, nuspaudžiate užrakto mygtuką, bėgate ir stumiate meškį iš jo vietos, sėdate ir bandot nutaisyti norimą pozą. Na, skaitant kiek juokingai atrodo, ypač jei norite nutaisyti dramatišką veidą arba užkliūnate už meškio. :) Tad geriausia pereiti į rankinį fokusavimą. Pasisodinti tą patį meškį, sufokusuoti į jį, nuimti meškį ir tada ramiai fotografuoti. Fokuso taškas nesikeis, tad jums tik teks palakstyti tarp fotoaparato ir kėdės. Su distanciniu viskas papraščiau. Tačiau irgi reikia fotografuoti su fotografavimo atidėjimu, kitaip kadre bus sunku paslėpti distancinį, o ir veidas dažniausia išduoda spaudimo veiksmą susikaupimu. Spaudžiant jo mygtuką, fotoaparatas fokusuoja jus sėdintį ant kėdės ir ima mirksėti pasiruošimo lemputė, paslėpiat distancinį, nutaisot veidą ir pykšt kadras yra. Bet vis tiek siūlyčiau naudoti rankinį fokusavimą, nes automatinis fokusavimas, jei fokusuojamame taške neranda kontrastingos vietos, tiesiog negali sufokusuoti nieko ir objektyvas tuščiai dūzgia ieškodamas ko nors fokusuojamo. Jums teks laviruojant, judinant kūną ir galūnes ieškoti, kurį gi tašką reik čia "užpildyti", ką pajudinti ir į kurią pusę, kad sufokusuotų pagaliau... ir vargu ar per tas paieškas galėsit atsipalaiduoti.

Geriau naudoti platesnį kampą, tačiau idealiausias potretams atstumas nėra platus. Fotografuojant labai "prizoominus" didėja tikimybė, kad neaišku kas bus kadre. Platesniame kampe, blogiausiu atveju apkirpsite foto, bet bent jau jūs kadre būsite su visa galva. Čia jau tenka rinktis. Jei jums sekasi puikiai jausti kadro ribas, artinkite vaizdą, jei nelabai - geriau iš toliau, bet užtikrintai.

Kiekvienos pozos ar išraiškos fotografuokite po kelis kadrus, jūs patys nustebsite kokį kiekį fotografijų teks ištrinti dėl sumirksėjimo, kvailos veido išraiškos, sujudėjimo, susiraukimo ar dar visokių nefotogeniškų dalykų. Nuolatos tikrinkite, kaip telpate kadre jau nufotografuotose fotografijose, gal vos vos reikia patraukti kėdę į kažkurią pusę, gal pakelti aukščiau fotoaparatą, kad nenukąstu viršugalvio ir panašiai. Puiku jei jūsų fotoaparato ekranėlis gali atsiversti į jūsų pusę. Tada jūs lengvai galite kontroliuoti kaip užpildote kadrą.

Jei fotografuojatės visu ūgiu stovint, be kėdės ar kito stacionaraus daikto, reiktų ant grindų užsiklijuoti mažiuką lipnios juostelės ar pleistro kryžiuką, arba kitaip pasižymėti pozavimo vietą. Jei to nepadarysite, jums gali atrodyti, kad jūs visada grįžtate į tą pačią vietą, tačiau "ta pati" gali kisti kelių ir net keliasdešimt centimetrų atstumu ir fokuso praradimas, bei susitalpinimas kadre bus didelė problema. Meškis šiuo atveju nelabai pagelbės, per žemas. Gerai būtų pastatyti kažką aukšto toje vietoje kur yra kryžiukas, sufokusuoti į tą vietą rankiniu būdu, pvz. kad kėdės atkaltė būtų tiesiai virš kryžiuko, sufokusuot į atkaltę, patraukti kėdę ir fotografuotis. Tik nestovėkite pozoje "ramiai" su ištiestomis rankomis prie šonų, įsmeigus žvilgsnį į fotoaparatą, kaip pasinei foto.

Apšvietimas kaip ir kitiems portretams. Peržvelkite kitų fotografų nuotraukas, išsirinkite kas jums patinka, kuriose pozose ir kaip norėtumėte įsiamžinti. Naudokites natūralia šviesa krentančia pro langą, buitinėmis lemputėmis, žvakėmis ir visais parankiniais šviesos šaltiniais, tikrai nebūtina turėti profesionalaus apšvietimo. Ir išjunkite įmontuotą blykstę. Ji tikrai puikus išradimas ir labai naudingas, tačiau nereik jos naudoti visur ir visada. Ypač, jei stengiatės save įamžinti ne one.lt tinklapiui, o tikrai įdomiau. Išjunkite lempą palubėje, ji gal ir geras šviesos šaltinis, tačiau portrete kurs negražius šešėlius nuo nosies, antakių. Įjunkite visas šviesas kitame kambaryje ar koridoriuje ir leiskite jai kristi į tamsesnį kambarį pro duris, sukursite tikrai įdomią atmosferą apšviesti tos šviesos. Susukite popieriaus lapą ir uždėkite ant lempos - štai jau turite puikų koncentruotą šviesos šaltinį, kuris tamsoje išryškins jus arba naudokitės žibintuvėliu. Prisegamos lemputės ir stalinės lempos puikiai transportuojamos ir jas galite susikabinti ir susistatyti kaip tik sugalvosite. Galite panaudoti veidrodžius kaip reflektorius. Tik eksperimentuokite, ieškokite ir kurkite, modelis nepabėgs :)

Jei bandote save įamžinti "nude" ir nenorite, kad jas pamatytų "ne tie" žmonės, pasirūpinkite tų nuotraukų apsauga net ir asmeniniame kompiuteryje. Uždėkite slaptažodį ant nuotraukų katalogo, kad kas atsitiktinai prisėdęs prie kompiuterio pasitikrinti savo elektroninio pašto, netyčia neatsiverstų jų. Nesiuntinėkite tokių nuotraukų niekam elektroniniu paštu, netalpinkite internete. Internete, net su slaptažodžiu patalpinta foto, nėra saugi, o geriausia draugė, kuriai norėsite pasirodyti, nebūtinai gėrėsis jomis viena ir nebūtinai neišplatins slaptažodžio kitiems. Apsisaugokite nuo galimų problemų ir pasilikite jas tik sau asmeniškai ir savo artimiausiam žmogui.

Kiti paprasti būdai save įamžinti
:
Per ištiestą ranką, atsukus į save fotoaparatą, matant savo atspindį objektyvo stikliuke. Šis būdas tikrai nėra geriausias būdas save įamžinti gerai. Kadangi jūs būsite arti objektyvo, teks naudoti patį plačiausią kampą, kad bent tilptų veidas, o platus kampas labai iškraipo veido bruožus. Jei norite humoristinio autoportreto - prašom, kitais atvejais tai sunkiai panaudojama.

Aš ir fotoaparatas veidrodyje. Labai mėgstamas daugelio fotografų būdas. Lengva fokusuot, lengva susitalpinti kadran, nes matote ekranėlį nuolatos, galite kontroliuoti lengvai kadrą, matote save ir veido išraišką, nereik bėgiojimų tarp kėdės ir fotoaparato. O juk dar turite fotografo pagrindinį įrankį rankose ir visam pasaliui parodote, kad jūs mėgstate fotografuoti. Įdomių rezultatų gausite save fotografuodami vandens paviršiuje, vitrinose, kreivuose veidrodžiuose, plieniniuose paviršiuose.

Save fotografuoti tikrai įdomu. Jūs jaučiatės laisvai, nesivaržote eksperimentuoti, nebijote atrodyti kvailai. Kontroliuojate galutinį rezultatą iki pat nuotraukos paviešinimo ar parodymo kitiems. Rodote tai, kas jums atrodo kaip jūsų privalumai, geriausios pusės. Kadangi gerai pažįstate savo charakterį, tai ir nuotraukos greičiausia bus charakteringos, su viskuo, kas jums būdinga. O šiaip - tai pakankamai linksmas užsiėmimas, gera praktika ir įdomūs rezultatai. Fotografuokime save!!!

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Kontrinis apšvietimas arba fotografavimas prieš šviesą

Visas šis straipsnelis turi mažą priešistorę, kaip mes nusprendėme surengti fotografavimą temai "Kontražūras" ir ieškoti informacijos bei mažo teorinio įvado, kas tai yra. O viskas pasirodė ne taip ir paprasta. Ameniškai aš, šiuo terminu vadinau nuotraukas, kuriose apie tamsų objektą atsiranda kaip ažūrinis šviesos apvadas, o fonas taip pat tamsus. Wikipedia duoda visa kita terminą, kad countre-jour tiesiog fotografavimas "prieš šviesą", ką ir reiškia šitas terminas išvertus iš prancūzų kalbos. Ir jo metu sukuriami tamsūs siluetiniai vaizdai, nes šviesos šaltinis yra kadre ir objektą apšviečia iš kitos pusės. Dar kitame blog'e informacija vėl kitokia, kad tai tiesiog objektų fotografavimas prieš šviesą, kai šviesos šaltinio kadre nėra, o šviesa krenta iš priekio, bet dideliu kampu ir sukuria minkštutėlę objekto aplinką, tuo pačiu švelniai jį apsupa šviesos krašteliu. Labai aiškiai skiriasi vakarų ir rusų pateikiama informacija. Rusijoje "kontražuru" laikoma tai, kai šviesos šaltinio kadre tiesiogiai nėra, jis yra arba už objekto, arba kampu į jį, ir sukuria būtent tą siaurutį šviesos apvadą apie objektą, objektui liekant tamsiam. O visa kita su siluetų kūrimu, saulėmis kadre, iš minkštomis foto - laikoma "kontriniu apšvietimu". Kaip bepavadintum, esmės nepakeisi, visi šie kadrai daromi, kai fotoaparatas nukreipiamas tiesiai į šviesą, arba tiesiai jos krypčiai, t.y. prieš šviesą.
Fotografavimas prieš šviesą turi begalę variantų ir begalę būdų, kaip panaudoti tą tiesiai krentančią šviesą, todėl visko aptarti tiesiog neįmanoma, o ir šviesos šaltinis nebūtinai saulė. Tai gali būt ir automobilio lempos, ir žvakės, ir gatvės žibintai, ir laužo šviesa, atspindžiai vandens paviršiuje ir panašiai. Galimybių ir būdų yra labai daug, bet pradedantieji fotografai, paskaitę populiarią teoriją, dažnai stengiasi, kad šviesa į objektą kristų 45 laipsnių kampu, kaip moko visi vadovėliai, taip ir vaizdas nebus plokčias ir nebus bėdų su objekto detalėmis. Tačiau pabandykite fotografuoti prieš šviesą, ir jums patiks. Pasivaikčiodami vakare, pažiūrėkite į lapus, kuriuos iš priekio apšviečia saulė, argi ne puikiai juos išryškina? Koks gražus parko takelis įrėmintas tokių lapelių. Augalai apšviesti iš priekio pro medžių šakų tarpelį labai gražiai atsiskiria nuo tamsios žolės fono ir tampa nuostabiais modeliais. Pro gėlės žiedlapius krentanti šviesa juos padaro perregimais ir dieviško grožio. Tad nebijokime fotografuot prieš šviesą, tik išmokime tai daryti. Galima kurti šešėlių ar siluetų teatrą, jei fonas yra labai ryškus, galima įrėminti švelnią pienės galvelę šviesos nėriniais, jei šviesa krenta kampu, žmogaus kūną išpiešti šviesos spinduliu, jei šviesos šaltinis yra už jo. Galimybės beribės, tik reik bandyti ;)

Aptarkime fotografavimo prie šviesą techninius aspektus. Fotografuojant prieš šviesą labai aiškiai išsiskiria objektų kontūras, dėl jį supančio šviesaus įrėminimo. Labai ryškūs skirtumas tarp šviesių ir tamsių zonų. Plokštumos, kurios atsuktos į fotoaparatą ir apšviečiamos tamsiosios dangaus pusės atrodo tamsios, peršviečiamos - gražiai ir mistiškai švyti, ypač jei fonas už jų tamsesnis, o tos kurios kampu į fotoaparatą - šviesesnės, jei jos veidrodiniais ar šviesą atspindinčiais paviršiais - ryškiai blizgės. Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, arba teks kažką aukoti, arba naudotis HDR technika arba specialiais filtrais. Patyrę fotografai, išryškindami objektą, kuris šiaip būtų tamsus, gali naudotis reflektoriais atspindinčiais krentančią šviesą, megėjai - paprastu balto popieriaus lapu. Galimybės yra neišsemiamos.

Jei fotografuojate į juostelę, kontražūro fotografijoms tiks visos, tačiau idealiausios tos, kurių dinaminis diapazonas yra platus, t.y. fiksuoja daugiau pustonių tiek stipriai apšviestose, tiek tamsiuose plotuose. Nereikėtų naudoti labai jautrių juostelių, nes jų ne tik siauresnis dinaminis diapazonas, bet ir grudėtumas daug didesnis. Turbūt geriausia ISO 100-200 juostelės. Tas pats ir su skaitmeniniu fotoaparatu, nesistenkite kelti ISO reikšmės, jei objektas nejudrus, visada geriau naudotis stovu, nei kelti ISO, nes dėl aukšto ISO atsiradę skaitmeniniai triukšmai gadins jums nuotaiką ir foto kokybę.
Jei norite dramatizmo - fotografuokite griežtus siluetus, norite romantikos - įsileiskite blikus į kadrą ir leiskit jiems žaisti jame, kaip lygiaverčiams veikėjams. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos.

RENKAMĖS EKSPOZICIJĄ

Ekspozicija šiuo atveju yra tikrai gana sudėtingas ir svarbus reikalas. Nuo jos priklauso ir tiesioginė kadro kokybė, ir nuotaika jame. Geriausia naudoti fotoaparatą, kuriame galima rankinių būdu nurodyti išlaikymo parametrus, pilnai automatizuoti fotoaparatai gali visiškai nepaisyti jūsų norų ir idėjų. Kadangi fotografuojama prieš šviesą, tam kad išryškinti detales ir spalvas šešėliuose, bei tamsesnėse dalyse, būtina ilgesnė ekspozicija, nei kokią greičiausiai pasiūlys jūsų fotoaparato eksponometras, nes jis labiau reaguos į ryškią šviesą. Tam, kad gauti "teisingus" nustatymus, siūloma nukreipti fotoaparatą į šviesą, tačiau, kad šviesos šaltinis tiesiogiai į kadrą nepakliūtų ir liktų už jo ribų, užfiksuokite duotus nustatymus fiksuojančiu mygtuku ar juos įsiminkite ir įveskite rankiniu būdu. Padarius keletą nuotraukų varijuojant keliais ekspozicijos žingsniais į vieną ar kitą pusę, turbūt rasite jums priimtiną variantą. Jei apšvietimo sąlygos gana greit keičiasi (pvz saulė kyla ar leidžiasi), koreguoti nustatymus tikrai teks nuolatos.
Arba galima tiesiog labai patogiai pasinaudoti "breketingo" funkcija (kai vienas ir tas pats kadras fiksuojamas kelis kartus su keliom skirtingomis ekpsozicijomis, tiek mažesnėm, tiek didesnėm.
Prisiminkite, kad ilgos ekspozicijos dinamiškus mirgėjimus sulies į vieną, trumpos - atskirs į atskiras daleles. Ilgos ekspozicijos išsaugos detales šešėliuose, bet visiškai prarasite detales šviesiose. Trumpos - kurs ryškius kontūrus apie objektus, kels nuotraukos ryškumą, nes mažins švytėjimus ir atspindžius nuo kitų paviršių, nuims šviesos kuriamą "rūkelį". Kartais jums teks kažką aukoti, taikyti prie galimybių ir idėjos. Galite vėliau su HDR pagalba bandyti atgauti, tai ką prarastumėte, jei fotografuotumėte vos vienu kadru.
Dažnai kontrinio apšvietimo fotografijoms, rekomenduojama naudoti gilesnę ryškumo zoną, t.y. labiau priverti diafragamą, f/8 ir daugiau (t.y. didesnis f skaičius), kad gautį labai ryškų objektą.

PANAGRINĖKIME KELIS ATSKIRUS FOTOGRAFAVIMO PRIEŠ ŠVIESĄ BŪDUS:

SAULĖTEKIS/SAULĖLYDIS
Na, kad nufotografuot saulėtekį, reiks keltis anksti, o tai jau ne kiekvienam lengva. Geriausiai tam tinka pavasaris ar ruduo, nes rytais dažnai būna susidaręs rūkas dėl temperatūrinio skirtumo tarp nakties ir dienos. Pasiruoškite visą optiką, stebėkite ar rasa nepadengė objektyvo stikliuko, jei taip atsitiko, nepulkite jos valyti kuo papuole, sugadinsite optika, geriau pasikiškite aparatą po rūbais ir pašildykite kūno šiluma apie 10-20 minučių. Geriausia tai padaryti iš anksto, prieš fotografavimą, o žiemą fotoaparato pašildymas leis geriau veikti jūsų baterijoms, skystų kristalų ekranėliams, o mechaninių dalių sutepimą suminkštins ir palengvins jų judėjimą.
Įdomiausios pirmosios saulėtekio fazės, kai saulė dar nepasirodžiusi virš horizonto arba kol ji nepakilo pakankamai aukštai. Fotografuojant prieš saulę, svarbiausia yra oro sąlygos ir saulės aukštis virš horizonto. Ar yra debesų, ar yra rūkelis, saulė jau pakilus/nusileidusi, ar dar neliečia horizonto - visa tai duos labai skirtingus rezultatus nuotraukoje. Jei saulė pakankamai aukštai ir ji patenka kadran, didelė tikimybė atsirasti blikams - apskirtimams ir dėmėms, kurios susidaro atsispindėjus šviesai nuo vidinių objektyvo stiklų. Daugelis fotografų specialiai ieško blikų ir jais kuria nuotraukos nuotaika, tačiau, jei norite jų išvengti, galite išbandyti kelis būdus. Galima kadre surasti kažkokį objektą, kuris užstotų tiesioginius saulės spindulius krentančius į fotoaparatą, pvz. medžio kamienas ar jo laja, tai taip pat padės išryškinti jūsų fotografuojamą objektą, nes išaugs jį supančios aplinkos ryškumas. Jei blikai atsiranda atsispindėdami nuo kitų aplinkos objektų, pagelbės blenda.Jei jau blikų visai nepavyksta išvengti - atsipalaiduokit ir bandykite juos tiesiog kuo geriau sukomponuoti į kadrą arba raskite tašką, kur jų būtų mažiausiai.
Saulė kyla ir leidžiasi labai greitai, todėl būtina pasiruošti iš anksto, susirasti vietą, kur fotografuosite, nes laiko tikrai bus labai nedaug.
Jei yra debesų, jie, užstodami saulę, sukuria šviesos stulpus, gražius spindulius išraižančius dangų ir labai pagyvinančius nuotrauką. Jei matote kažkur atplaukiantį debesėlį, palaukite ir pažiūrėkite, kaip viskas pasikeis jam užslinkus.
Jie saulė jau pasislepė už horizonto, dangus nusispalvina nuostabiomis spalvomis. Fotografuokite šitą grožį, tačiau nepamirškite ir vaizdo už nugaros, apsisukę jūs nustebsite, kokį fantastinį pasaulį sukuria toks apšvietimas, o užsižiūrėję į saulėlydį, mes dažnai jį visai pamirštame. Išlaikymai ilgėja, gali tekti naudotis stovu. Jei danguje yra debesų, jie gali nusispalvinti keisčiausiai spalvų atspindžiais ir kurti pasakišką nuotaiką.
Besileidžianti (na ir kylanti, tiesiog nėra prasmės rašyti viską abiem atvejams :)) saulė sukuria gražius šviesos "takelius" vandens ir ledo paviršiuose. Išlaikymo ilgumas "takelį" atvaizduos arba kaip pavienių mirgėjimų nusėtą juostą (jei jis trumpas), arba kaip vieną susiliejusį švytintį taką (jei ilgas). Čia jau viskas priklauso tik nuo to, ko jūs norite.
Jei fotografuojate ilgesniais išlaikymais, jums būtinas stovas. Kad nesujudintumėte kadro, naudokitės distanciniu užrakto paleidėju, arba naudokite uždelsto fotografavimo funkcija, nes paprastai spaudžiant užrakto mygtuką, kadras minimaliai bus sujudintas, bet to užteks, kad prarastų ryškumą ir būtų sugadintas.

LEMPA

Labai įdomių rezultatų galima gauti fotografuojant vakare ar naktį prieš lempos ar žibinto šviesą. Jei objektas būtų labai arti lempos, tai naudojant štatyvą ir ilgą išlaikymą galima gauti ne tik patį objektą, bet ir aplinką, kurioje jis yra. Taip pat galima kaip pagalbinį šviesos šaltinį naudoti ir blykstę. Viena iš problemų, galinčių iškilti fotografuojant buitį, skirtinga spalvinė lempučių temperatūra (kaitrinė lemputė, liuminescencinė, blykstė - visų spalvinė temperatūra skiriasi).
Jei norite, kad jūsų objektas išliktų tamsus, tik būtų išpieštas šviesos spinduliuko tamsiame fone - lempą visiškai paslėpkite už jo, arba siauru spinduliu nukreipkite iš viršaus iš už nugaros, bet pačią lempą palikite už kadro. Toks apšvietimo būdas išryškiną viską, ko kartais visai nenorėtumėte išryškinti, pvz. mikroskopinius plaukelius ant kūno, spuogelius, ūselius ir panašiai. Jei naudosite kažkokį papildoma pašvietimą ir iš priekio ar šono, gausite daug daugiau detalių.

UGNIS, ŽVAKĖ, ŽIDINYS AR KITA ATVIRA LIEPSNA (tik nepadekit tam kaimynų tvarto :))

Labai įdomu fotografuoti ugnį - išlaikymo variacijos, blykstės panaudojimas duoda visiškai skirtingas kompozicijas. Ilgi išlaikymai sulieja ugnies liežuvius, ir nuotraukoje gaunasi ugnies stulpas su persiliejančiomis spalvomis, o lekiančios žiežirbos tampa ilgais siūliukais. Su trumpu išlaikymu liepsna atrodo kaip sukarpytas audinys, su skraidančiomis aplink mažytėmis žiežirbų musytėmis. Blykstė apšviečia priekinį planą, aplinką ir nuotraukoje turėsite ne vien liepsną tamsioje aplinkoje, bet iš kitos pusės kadras turės dvi skirtingo apšvietimo zonas: artimąją, su daugiau ar mažiau natūraliomis spalvomis, ir tolimąjį - su šiltomis geltonos/raudonos ugnies atspalvių. Žvakės irgi labai įdomus šviesos šaltinis, beveik taškinis ir fotografuojant žvakes svarbu ne tiek pati žvakė, kiek aplinka, įvairūs šviesą atspindintys ir laužiantys paviršiai. Kažkokių technikos ypatybių nėra, tik pageidautina naudoti stovą ir didelė blikų atsiradimo tikimybė, bet kartais juos galima panaudoti nuotaikai kadre sukurti.

SPEC. FILTRŲ NAUDOJIMAS:

Pvz. "žvaigždinio" filtro naudojimas visus kontrastingus šviesos šaltinius ar atspindžius (saulė, blikai vandens paviršiuje, žvakės, lemputės ir kiti) apsupa gražiais spinduliukais ir jie atrodo kaip žvaigždutės. Tačiau ilgais išlaikymais fotografuot su šiuo filtru sudėtinga, nes dinamiškai judantys atspindžiai (pvz blikai vandens paviršiuje) susilies per ilgesnį laiką ir negražiai išdegins kadrą.
Jei fotografuojama lauke, dangus palyginti su žeme bus labai šviesus ir sunku bus išsaugoti detales tiek danguje, tiek žemėje, todėl sprendžiant šias problemas, galima naudoti gradiento filtrus, kurie iki pusės ar trečdalio yra užtamsinti (ten kur bus dangus ir užtamsinimas išsaugos detales), o kita pusė skaidri, padės išsaugoti detales tamsesnėje pusėje. Gradiento filtrai būna su staigiu perėjimu iš tamsios pusės į skaidrią, ir su laipsnišku, kuris kuria švelnų kontrastų perėjimą.

Visko neišvardinsi ir neaprašysi. Tiesiog reikia bandyti, bandyti ir vėl bandyti. Sėkmės!

2011 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis

STOCK FOTOGRAFIJA: 2. Nuotraukų paruošimas.

A. FOTOGRAFIJŲ KOKYBĖ

Klausite - kas yra foto kokybė, o čia prasideda tiesiog techninių parametrų vardinimas:
a) pagrindinis objektas turi būt neabejotiname fokuse ir neabejotiname fokuse žiūrint į foto 100 proc padidinime. Pageidautina naudoti gilesnę diafragmą kai fotografuojate kažką iš arti, kad daiktas ar visas veidas visas būtų neabejotiname fokuse. Jei fotografuojate kokį foną (pvz. plytinę sieną)- visas fonas visoje foto turi būti fokuse;
b) triukšmų kiekis turi būt minimalus, todėl visos foto daromos pačia mažiausia ISO reikšme, kurią tik leidžia jūsų fotoaparatas ir dar pageidautina po to pravalyti triukšmus redaguojant RAW arba vėliau spec triukšmų valymo programomis panašiomis kaip Noise Ninja ar Noiseware professional;
c) foto turi būt kuo teisingiau eksponuota. Jei kitur gyvenime tinka traukti ekspoziciją iš RAW net ekstremaliai šviesinant ar tamsinant, čia nieko iš to nesigaus. Išlįs į viršų visi įmanomi artefaktai ir foto bus paprasčiausiai atmesta. Daug geriau foto perfotografuot, nei gaišti laiką redaguojant;
d) geras apšvietimas. Nenaudokite įmontuotos blykstės. Natūrali šviesa suteikia begalę galimybių, o jei turitę išorinę blykstę - galimybės dar ir išsiplėčia. Studijinis apšvietimas suteikia neribotas galimybes, tik turėk idėjų.
e) ne visai tiesioginis foto kokybės klausimas, bet dėl jo neabejotinai atmes visas foto - logotipų, firmų pavadinimų, atpažįstamų prekės ženklų buvimas kadre, todėl pageidautina visą tai sužiūrėt prieš fotografuojant, nes klonavimas didina atemtimo riziką. Nepamirškite ir kelnių sagų, užtrauktukų, kurie foto atrodo iš toli nepastebimi, tačiau išsididinus foto 100 proc. tampa puikiai įkaitomais firmų užrašais.

Papildomi patarimai:
f) jei norite pardavinėti iškirptus daiktus baltame fone - pamirškite lasso tool žymėjimą ar quick selection tool, vienintelis žymėjimo būdas, kuris kokybiškai iškirps objektą iš fono - "Pen" tool sukuriant "Paths" takus. Jei nemokate juo naudotis, galit bandyt foną tiesiog nutrinti su trintuku, darbo daug, rizikuojate nublukinti objekto kraštus, palikti nenutrintų vietų, bet vis gi įmanomas ir išbandytas būdas :)
g) per daug neapakrykite foto. Visada geriausia pardavinėt maksimalaus dydžio nuotraukas. Kuo didesnę foto iš jūsų perkama, tuo daugiau už ją gaunate, tad jums į naudą parduot ją maksimaliai didelę, kokią tik leidžia nufotografuti jūsų fotoaparatas (dirbtinis didinimas programomis griežtai uždraustas). Be to, niekas nepriims iš jūsų foto, jei didžiulio balto fono plote bus nufotografuota mažytė sąvaržėlė. Pagrindinis objektas turi užimti iki 70 proc nuotraukos, o jei apakarpysite labai - tokia foto atmes dėl pikselių skaičiaus trūkumo. Tad jau fotografuodami sužiūrėkite kadrą, kad nereiktų po to nukirpinėt tiesiogines jūsų pajamas. Daugumos fotobankų reikalavimas nuotraukos dydžiui - mažiausiai 4 megapikseliai (t.y. jei jūsų foto 2400x1800 dydžio, tai ji yra 4.32 MP apimties).


B. REIKALAVIMAI SIUŽETUI:

Jūsų nuotraukoje gali būt pavaizduota kas tik norite, tačiau yra tam tikri reikalavimai siužetui.
a) dauguma fotobankų nori, kad pateiktumėte jiems kuo daugiau vieno ir to paties siužeto ar daikto rakursų, tik Dreamstime nepriima panašių foto pateiktų vienu metu. Todėl iš vienos fotosesijos neatsirinkite tik patčio geriausio kadro, o pateikite kad ir visus kokybiškus kadrus, kurie tarp savęs skiriasi kažkuo, nors siužetas ar objektas tas pats. Nuotraukų kiekis visada dirba jūsų naudai.
b) nuolatos sekite bestselerius visuose fotobankuose, galvokite kas juos gali pirkti ir kodėl perka geriau nei panašias foto, taip pat analizuokite ir savo foto. Tačiau tiesiogiai nesivaikykite panašių idėjų. Matyt dauguma pradedančių atėję i fotobankus ir pamatę, kiek kartų yra parduota foto su paprasčiausiomis popieriaus skiautelėmis ar atmintinių prilipintais popieriukais, puola plėšyti popierių, sąsiuvinius, dienoraščius ir fotografuoti panašias foto (aš pati taip dariau :D), bet dauguma tokių foto jau net nebepriima, nes visi eina panašiu keliu - bando pakartoti tai kas paprasta ir genialu, bei pigu, tačiau tame kelyje jau kamštis susidarė ir kelio nebėr. Tas pats su sendintais popieriais, lapais apdegintais kraštais ir panašiai. Net jei tokias foto ir priims, jos atsikąs vos mažutėlį kampelį nuo bendro katilo, nes ši niša jau perkrauta.
c) puiku yra fotografuoti žmones. Žmonių reikia visokių: gražių ir ne, storų ir lieknų, jaunų ir senų, mažų ir didelių, porų ir grupių, šeimų ir draugų, kūno dalių ir gestų, linksmų ir liūdnų, kvailų ir protingų, atostogaujančių ir dirbančių, mylinčių ir nekenčiančių. Todėl ši sritis niekada nebus užpildyta iki galo. Tik nepamirškite vieno - jei nuotraukoje yra atpažįstamas žmogaus veidas (net jei tai jūsų pačių veidas), su fotografija būtina pateikti ir modelio sutikimą (model release). Tai ranka pasirašyta jūsų ir modelio sutartis, patvirtinta liūdininko parašu. Vėliau ją galite nuskanuoti ar nufotografuoti. Dauguma fotobankų užtenka vos vieną kartą pasirašyti sutarti ir ji galios visoms to žmogaus nuotraukoms keliamoms ilgą laiką. Tačiau istock pakeitė reikalavimus ir šiam fotobankui jau būtina kas kartą pasirašyti naują sutartį kiekvienai fotosesijai (mano akimis tai teisinga, nors kaip fotografui tai papildomas vargas ir rūpestis). Aš naudoju čią esančią sutartį modelio sutartis
d) nefotografuokite sausų snapshotų (t.y. atsitiktinių kadrų), neužverskite fotobanko eilinėmis savo šuns nuotraukomis, eiliniais vaizdeliais, pilkais peizažais, eilinių daiktų nuotraukomis. Jūsų foto turi būt aktuali ne vien jums, bet ir dar kažkam, kad ją pirktų. Galvokite idėjas, kurkite koncepcijas, sekite gyvenimo aktualijas ir kelkite tai į nuotraukas.
e) šventines foto skirtas konkrečiai šventei ruoškite iš anksto. Valentino dienos foto ruoškite gruodžio/sausio mėn, velykų - per Valentino dieną, kalėdų - spalio/lapkričio mėnesį ir panašiai. Dauguma firmų atvirukams, žurnalams ar kalendoriams foto ieško iš anksto, kad spėtų atspausdinti, todėl bandykite įšokti į pirmus vagonus, nes paskutiniai, atvažiavę vos prieš pat Kalėdas, ras tuščią puotos stalą. Tad visuomet teks galvoti į priekį.


C. RAKTINIAI ŽODŽIAI:

Oj kaip aš to bijojau. Nežinau kodėl, bet buvau nusiteikus, kas kas - bet raktiniai žodžiai, tai jau grynas vargas, sunki užduotis, nes kažkodėl įsivaizdavau, kad prie foto jų reikia surašyti būtinai 50, o tiek sugalvot ir dar anglų kalba - reik ypatingų sugebėjimų. Nieko panašaus. Užtenka kokių 7-9 raktinių žodžių, rekomenduojama apie 30, 50 - didžiausias leistinas kiekis. Šiais laikais yra bent keli puslapiai, kurie padeda tuos raktinius žodžius "išžvejoti" iš panašių foto jau esančių stokuose.
pvz:
http://www.findphotokeywords.com/
http://www.arcurs.com/keywording/

Jums tereikia parašyti jūsų foto esmę (pvz. book in hands) ir jums primeta foto panašių į jūsiškę, pažymite panašiausias į jūsų ir duodate filtravimą. Vėliau pramėtote visus netinkamus raktinius žodžius ir suformuojate sąrašą iš likusių. Copy/paste į File info "Keywords" laukelį. Viskas :)
Visi raktinia žodžiai privalo būti anglų kalba. Jei rašote į File info, atskirkite žodzius kableliais arba kabliataškiais.
Tačiau nereikia "spam"inti raktiniais žodiais. Nėra prasmės rašyti žodžius, kurie yra labai nutolę nuo tiesioginio foto turinio. Ypač raktiniams žodžiams priekabus yra istock fotobankas. Negana to, kad kiekvieną žodį reikia pažymėti ką jūs turėjote galvoje konkrečiai, pvz: rašydami hand jūs turėjot galvoja hand kaip "humans hand" "animals hand" ir t.t., tai jei dar nėra to, ką jūs paminėjote, nuotraukoje tiesiogiai pavaizduota, jūsų foto bus atmesta.
Nėra sunku ir patiems aprašyti foto, beje taip gaunasi daug kokybiškesnis aprašymas, nei naudojantis aukščiau paminėtomis nuorodomis ar kopijuojant visus raktinius žodžius nuo panašios foto, nes nenutolstama nuo turinio į pievas. Pažiūrėkit į foto ir vardinkite: Kas? Koks? Kiek? Kur? Ką daro? Kada? Kas aplink?
Raktiniuose žodžiuose taip pat negalima naudoti prekinių ženklų ir firmų pavadinimų. O su vaikų fotografijomis negalima vartoti žodžių "nude", "sex" ir panašiai.

SVARBU:

Jums bus daug lengviau sukelti foto i stokus, jei visą reikalingą informaciją apie foto surašysite į File info baigdami redagavimą prieš išsaugant nuotrauką. Tada sukėlus foto, jums tereiks pasirinkti kategorijas, o visi kiti laukai kaip title, description, keywords užsipildys patys.
Norėdami surašyti File info. Eikite- File>File info

užpildykite laukus:
Document Title (įrašykite trumpą pavadinimą nuotraukos)
Description (pilnas nuotraukos aprašymas)
Keywords (raktažodžiai atskirti kablelias ar kabliataškiais)

pvz.


4. PRISKYRIMAS KATEGORIJAI

Kiekvieną jūsų foto teks priskirti kažkokiai kategorijai. Pvz. šuniuko foto prie Animals, pinigų prie Business, moters foto prie People. Vieną foto galima priskirti ir kelioms kategorijoms, jei moteris verslininkė, ji puikiai tiks ir "business" ir "people" kategorijoms. Dauguma stokų neapsiriboja kategorijomis ir tenka rinktis iš smulkesnių subkategorijų, kad kuo tiksliau parodyti kelią į jūsų foto. Iš pradžių tai gana painus dalykas, nes kategorijų pavadinimai skiriasi skirtinguose fotobankuose ir kas viename lengvai priskiriama, kitame gali tekti pavargti iš peties ieškant kur gi čia ta mano foto tiktų. Su laiku perprasit ir bus vis lengviau.


BAIGIAMASIS ŽODIS
Visos stock fotografijos specifikos neįmanoma apžvelgti net storiausioje knygoje. Kiekvienas stokas turi savo specifines sąvybes ir savotiškus niuansus, kuriuos įmanoma suprasti tik kurį laiką juose sukantis. Reikšmės gali turėti daug kas: ir foto įkelimo savaitės diena ar laikas (kaip shutterstock), ir raktinių žodžių seka (kaip fotolia), ir tarpai tarp pasiūlomų panašių foto (kaip dreamstime). Visa tai sužinoma forumuose, fotografų bendruomenėse, pokalbiuose su kolegomis, iš asmeninės patirties.
Reikia pridurti ir tai, kad pirmoji piniginga banga jau nusirito prieš kelis metus, kai užtekdavo turėti veidrodinuką, o tuo metu juos turėjo tikrai ne kiekvienas, fotografuoti elementarius aplinkos daiktus, popieriaus skiauteles, šaldytuvo turinį ir užsidirbti tikrai įspūdingas sumas. Šiuo metu, norint atsikąsti bent ženklesnę dalį nuo bendros milijoninės apyvartos, nuo profesionalių fotografų turinčių profesionalias apšvietimo technikas, dešimtis tūkstančių dolerių kainuojančius fotoaparatus, neribotą modelių pasirinkimą ir didelę komandą, reikia turėti tikrai tvirtus dantis ir gerą galvą generuojančią netikėtas idėjas, tačiau galimybė yra ir tik nuo jūsų priklausys, ar ji pasiteisins. Linkiu sėkmės ;)