Richard Avedon gimė 1923 m. gegužės 15 d. Niujorke. Jo tėvai buvo žydai, emigravę iš Rusijos 19 a. pabaigoje. Pirmas Avedono portretas buvo žymaus Rusijos kompozitoriaus Sergej Rachmaninovo, kurį jis padarė būdamas 10 metų (dabar šis portretas yra dingęs). Vaikystėje Avedonas svajojo tapti poetu, jo literatūriniai gabumai pasireiškė redaguojant kartu su James Baldwin Klintono vidurinės mokyklos žurnalą The Magpie. 1941 m. tapo Niujorko vidurinių mokyklų poetų konkurso laureatu. Tačiau fotografija jam pasirodė patrauklesnė, nes taip jis galėjo greičiau išreikšti save ir savo emocijas. Po tarnybos JAV karo
laivyne (kur teko padirbėti ir fotografo padėjėju), 1944 m. Avedonas susirenka savo darbų portfolio ir vyksta pas žymų dailininką dizainerį , tuometinį Harper`s Bazar meno direktorių Aleksej Brodovič , kur studijuoja ir tuo pat metu pradeda dirbti Vogue ir Harper`s Bazar žurnaluose. Su žinomais madų fotografais (tokie
kaip Irving Pen ir kt. ) pradeda formuoti naują požiūrį į madą, padeda pamatus fashion fotografijai. Avedonas dirba su žinomais modeliais ir vienas iš žinomiausių to meto portretų yra nuostabiosios Dovimos portretas su drambliais.
Avedonas su Brodovičiumi pradirbo ilgą laiką, juos siejo daug bendrų darbų ir projektų, tačiau santykiai su juo visada buvo sudėtingi, vyravo mokytojo-mokinio sindromas. Pats Avedonas jau po mokytojo mirties su kartėliu pasakė : „Jis taip ir mirė nė karto nepagyręs manęs“.
1956 m. kai Avedonui buvo 33 metai, apie jo ankstyvą karjerą mados pasaulyje buvo pastatytas filmas Fanny Face, su Fredu Astaire ir Audrey Hepburn. Pats Avedonas jame dalyvavo kaip meno konsultantas. O 1958 m. Kai Avedonui buvo 35 metais, žurnalo Popular Photography įtraukiamas į pasaulio 10 –ies geriausių fotografų sąrašą. 1966 m. baigiasi Avedono bendradarbiavimas su Harper`s Bazaar ir nuo tada iki 1990 m jis dirba etatiniu Vogue fotografu. Paskutiniais metais, nuo 1992 m Avedonas dirbo etatiniu fotografu dienraštyje The New Yorker.
Keletas mados fotografijų:
Audrey Hepburn,New York, sausis 1967
Veruschka, New York, Sausis 1967
Twiggy, Paris studio, 1968.
Nasstasja Kinski , Los Angelles, 1981
John Galliano, 1999
Ir nors Avedonas išgarsėjo kaip mados fotografas, jo dižiausias pasiekimas ir aistra fotografijoje buvo portretai. Avedonas padarė daugybę žinomų žmonių portretų: rašytojų, aktorių, muzikantų , menininkų, politikų, bankininkų, mokslininkų ir t.t. Jo darbuose atsispindi visa epocha, dalis istorijos. Avedono portretuose matome ne žvaigždes , o asmenybes, aktorius, personažus. Tie portretai tarsi priartina įžymybes prie paprastų žmonių- paprastai jie būdavo gerai apšviesti, baltame fone, be jokių papildomų detalių (ypač Avedonas nemėgo tokių dalykų, kaip fotografuoti rašytoją su knyga ar pan.), jie parodo kad ir įžymūs žmonės būna pavargę, pikti, iškamuoti, nelaimingi ir t.t. Ir atvirkščiai – paprasti žmonės tarsi priartėdavo prie įžymybių, nes Avedonas sugebėdavo jų kasdienybėje rasti gyvenimo džiaugsmą. Žiūrint į Avedono portretus stebina jo gebėjimas pamatyti ir parodyti žiūrovui pačią fotografuojamo žmogaus esmę. Tai gali būti menkiausia detalė- lengvas mostas, užmerktos akys, įsijautus į dainą, skrendanti plaukų sruoga, užlaužtos rankos, skeptiška nežymi šypsena ir nuklydęs į ateitį žvilgsnis, ištepliotas veidas , ar bet koks menkiausias bruožas išduodantis tai, kas svarbu jo herojui, ką jis veikia.
Avedono gyvenimas palyginti buvo ramus, be didelių iššūkių, galima sakyti kad jį visada lydėjo sėkmė. Dramatizmas , taip būdingas jo darbams nesiejamas su jo autobiografija ar menine išraiška, tai Avedono gebėjimas matyti, įžvelgti. Būtent žmogiškumas padėjo jam sukurti daugybę ypatingų portretų ir kiekvienu atveju tai yra ne tik portretas bet ir gyvenimo, likimo versija.
Iki 60 –ųjų pabaigos Avedonas naudojo vidutinio formato Rolleflex kamerą. Ši kamera, laikoma juosmens lygyje, žiūrint iš viršaus į vaizdo ieškiklį, buvo tarsi fotografo kūno tęsinys. Energingas ir lankstus Avedonas tarsi šokdavo su ja, įelektrindamas atmosferą studijoje. “ Kamera tarsi pagimdydavo vaizdą”- pareiškė Avedonas viename iš savo interviu, - “Žiūrėdamas į kamerą aš niekada nemačiau žmonių, kurie buvo anoje kameros pusėje, jie tik žiūrėdavo į mane ir portretas tarsi atsirasdavo savaime.
1969 m. Avedonas pradėjo naudoti didelio formato kamerą Deardorff, kuri buvo didelė ir gremėzdiška, bei reikalavo papildomos įrangos. Bet tai buvo naujas bendradarbiavimo tarp fotografo ir fotografuojamo objekto būdas, kuri buvo tarsi varžybos kas kurį nugalės. „ Čia nėra švelnios maskuojančios šviesos, nėra įprastų kompozicijų, nėra viliojančių pozų ar pasakojimo. Aš turiu tik baltą foną, žmogų kuris man yra įdomus ir veiksmą, kuris vyksta šiuo metu tarp mūsų“ – sakė Avedonas.
Avedonas savo portretus įamžino keletoje albumų, taip pat surengta daugybė jo asmeninių parodų. Tačiau jo kūrybos viršūne laikomi du portretai, tai mirštančio tėvo portretas, tiksliau gal būtų paskayti serija portretų, keletos paskutinių jo gyvenimo metų ir žinoma bitininko, su nutūpusiomis ant nuogo kūno bitėmis, portretas.
acob Israel Avedon, 1973
Ronald Fischer (1981)
Ir keletas kitų portretų
Marian Anderson, contralto, New York City, June 30, 1955
June Leaf, scoulptor, Mabou Mines, Nova Scotia, July 17, 1975
Lee Friedlander, photographer, 2002
Maurizio Cattelan, artist, 2004
Šalia žinomų žmonių Avedonas fotografavo ir paprastus žmones.. Tai ypač gerai atsispindi jo projektas „In The American West”. Šis projektas- tai portretai paprastų Vakarų Amerikos žmonių. Nuo 1979m. iki 1984 m. Avedonas apvažiavo 17 valstijų ir 189 miestų, kad nufotografuotų 752 žmones, kurių veidai visam laikui liko ne tik Amerikos, bet ir pasaulio istorijoje. 1985 m. buvo išleistas albumas. Šis projektas amerikiečių buvo vertinamas labai prieštaringai, jie nelabai norėjo matyti savo tikrųjų veidų tose nuotraukose. „ Aš fotografavau tai, ko visi bijo: senatvę, mirtį ir nusivylimą gyvenimu“-taip šį albumą apibūdino Avedonas. Visi Niujorko muziejai atsisakė eksponuoti šią seriją, pirmas šių darbų pristatymas visuomenei įvyko Amon Carter Museum, Fort Worth, Teksaso valstijoje ir jau po to buvo publikuojama eilėje kitų Amerikos muziejų ir galerijų.
Keletas nuotraukų iš šitos serijos:
Portretas - tai ne atspindys.
Momentas ar vaizdas transformuotas į nuotrauką jau nėra faktas, bet nuomonė. Fotografijoje jau nėra netikslumo - visos nuotraukos yra tikslios. Bet nei viena jų nėra tiesa.
Šie Richard Avedon žodžiai gerai perteikia šio mados ir portreto meistro poziciją. Už savą braižą ir atidumą fotografuojamam jį myli daugelis.
Gerokai daugiau jo nuotraukų galima pažiūrėti jo psl. http://www.richardavedon.com/
Taip pat yra interviu su juo http://www.youtube.com/watch?v=wB0S1QfIvVM
Didelis aciu, Smilciai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą