Fotografo pristatymas: CLARENCE HUDSON WHITE (ir piktorializmas)

Taigi, piktorealizmas. Šis terminas atsirado anglų fotografui Peter Henry Emerson 1886 metais Amateur Photographer žurnale išspausdinus straipsnį ”Photography: A Pictorial Art”. 1850-ais fotografai, ypač Anglijoje, stengdavosi imituoti dailės kompozicinius sprendimus bei subjektus. Emersonas savo straipsnyje atskyrė dailę nuo fotografijos arba (”meną nuo mokslo”). Po jo straipsnio fotografai, orientuoti į fotografiją kaip į meną, pradėjo naudoti terminą piktorealizmas. Jų aistra – pateikti fotografiją kaip meną, o ne vien kaip realybės fiksavimą. Dauguma nuotraukų būdavo tonuojamos, taip pat naudojamas soft fokusas, specialūs filtrai, objektyvų dangos, manipuliacijos ir egzotiniai spausdinimo būdai. Kai kurie menininkai spaudinių paviršių subraižydavo. Visos šios technikos buvo naudojamos vienam tikslui pasiekti, kurį 1911 metais Encyclopedia Britannica, aprašydama piktorealizmą, pavadino "menine saviraiška".

Aš norėčiau pristatyti amerikiečių piktorealistą Clarence Hudson White. Jis buvo plačiai žinomas kaip piktorealistinių portretų meistras. Savo karjeros pabaigoje jis įkūrė Clarence H. White School fotografijos mokyklą, kurią baigė daug žinomiausių 20-o amžiaus fotografų, pvz. Margaret Bourke-White, Dorothea Lange ar Paul Outerbridge.
1896 metais, kai White’as jau buvo žinomas, jis sutiko Pupeliuko minėtą Alfred Stieglitz. Stieglitz’as, White’as ir dar keletas piktorealistų įkūrė Photo-Secession – elitinę grupę, kuri siekė fotografijos, kaip meno formos pripažinimo. Stieglitz’as išspausdino White'o fotografijas žurnale Camera Work. 1910 Stieglitz’as iškeitė piktorealizmą į naują pakraipą - "straight", akcentuodamas kameros optinį ryškumą ir tikslumą. White’as atsisakė sukti tuo pačiu keliu ir jie išsiskyrė. White’as tapo piktorealistinės fotografijos lyderiu.
White’o amžininkai jo darbus laikė meno viršūne.







dėkui sillwio.