Fotografija buvo pripažinta 1839 metais rugpjūčio 19 d., kai Paryžiaus mokslų akademijoje viešai paskalbta apie Dagerą (Lui Jeckues Mandė Daguerre). Fotografinio proceso išradimo garbė kartu teko ir Fox‘ui Talbot‘ui, Nicephor‘ui Niepce. Ši data oficialiai pripažįstama kaip fotografijos gimimo data.
Dageras išrado pirmą žinoma fotografijos procesą – dagerotipiją. Pagrindą padėjo Nicephoras Niepce, kuris sukūrė užbaigtą heliografijos ciklą, o Fox‘as Talbot‘as išdirbo negatyviojo-pozityviojo fotografinio proceso technologiją, kuria ir šiandien naudojasi daugelis profesionalų ir mėgėjų. Dabar jau dagerotipinių vaizdų galima pamatyti muziejuose, enciklopedijose, žurnaluose, parodose ir tai būna dažnai reprodukcijos. Geriausia dagerotipą žiūrėti „gyvai“, nes tuomet galima pamatyti visą dagerotipo grožį. Į ji reikia žiūrėti tam tikru kampu, kad pamatyti gerą vaizdą. Savo procesą išradėjas pavadino „ dagerotipija“, o gauta vaizdą „dagerotipais“. Pirmoji išlikusi Dagero nuotrauka padaryta 1835 m., tai reiškia, kad Dageras intensyviai dirbo 3 metus, kol galėjo viešai pristatyti savo išrastą dagerotipinį procesą ir tuo būdu atliktus darbus.
Dagerotipo gavimo technologija. Galima būtų teigti, kad Dageras tęsė N. Niepce darbą. Jis atliko daug bandymų ir tyrimų. Dageras naudojo sidabrines plokšteles, kurias pasigamindavo ir gerai nupoliruodavo pats. Plokšteles įjaudrindavo jodo garais (pagerėdavo sidabro druskos jautrumas šviesai), sidabrinę plokštelę dėdavo i kamerą - obskurą ir ilgai eksponuodavo. Eksponavimas galėdavo trukti iki kelių val. Plokštelę išimtą iš kamros-obskūros iš karto ryškindavo (kai atrado ryškinimą, eksponavimo laikas sutrumpėjo iki 30 min.) gyvsidabrio garuose, praplaudavo distiliuotu vandeniu ir pradžioje fiksuodavo valgomosios druskos /NaCl/ tirpalu. Nuo 1840m pradėjo fiksuoti hiposulfitu (kurį pasiūlė anglų mokslininkas Johan Herschel, kuris ir gi domėjosi fotografija). Dageras gaudavo pozityvinį vaizdą, veidrodinį „atspaudą“, egzempliorius būdavo vienetinis ir jo nebuvo galima tiražuoti. Pažiūrėjus i dagerotipą kitu kampu buvo galima pamatyti panašų į negatyvinį atvaizdą. Dagerotipo gavimas buvo pakankamai brangus, dėl naudojamų sidabrinių plokštelių. 1840m. išrandamas dagerotipų tonavimas aukso chloridu. Tai pagerino vaizdo ryškumą, plokštelė spindėjo turtingais atspalviais, purpuriniai - rudomis spalvomis. Dageras dagerotipus gaudavo taip vadinama „Dagero kamera“. Tai buvo tobulesnė kamera – obskura su objektyvu iš 2 lęšių.
Garsus prancūzų dailininkas Delarošas, pamatęs dagerotipą, sušuko „Nuo šiandien dailė jau mirusi!“. Jis taip pabrėžė, kad dagerotipas „atitinka visiems meno reikalavimams“ ir turi viską, dėl ko būtų pasiekta tobulybė. Daugelis dailininkų tapo dagerotipininkais.
Labai greitai dagerotipija išplito visame pasaulyje ir ėmė sparčiai vystytis. Greitai išpopuliarėjęs procesas tobulėjo ir ekspozicija sutrumpėjo iki minučių. Portretus vis gi būdavo būtina fotografuoti saulės šviesoje, todėl „modeliai“ eksponavimo metu spėdavo įdegti, nes reikėdavo saulės atokaitoje sėdėti apie 20 minučių, nejudant ir gražiai atsimerkus. Dagerotipas buvo labai vertinamas ir branginamas, jam būdavo ruošiami įvairūs specialūs rėmeliai, pagražinti auksu ar oda. Dagerotipija gyvavo apie 15 metų.
Lietuvoje dagerotipų galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
ačiū Labradoriukei
1 komentaras:
Straipsnyje labai, labai daug netikslumų. (Turiu įtarimų - pasinaudota amerikietiškais šaltiniais) Talboto išradimas patentuotas vėliau, todėl jis įsižeidęs vėliau patentavo visus savo patobulinimus, tokiu būdu stabdydamas fotografijos tobulėjimą visu šimtmečiu. Jo nuotraukų spausdinimo principas buvo kitas. Nuotraukas jis spausdino ant išmirkyto popieriaus, o ne ant sidabro plokštelių. Apie Talboto išrastą kaloidinį principą ir jo siūlytą fotografijos pavadinimą "kalotipija" čia irgi nepaminėta.
Pirmosios nuotraukos - dagerotipo ekspozicija truko berods 8 valandas.
Rašyti komentarą